Andragogikos pradmenys

-Ekspertinės sistemos išsiplėtimu, nes apima ne tik tradicines, bet ir kt. institucijas, konstruojant ir perkonstruojant jas pagal poreikius.
-Neįmanoma vieną kartą įgyti išsilavinimo, kuris garantuotų sėkmingą profesinę veiklą.
-Žmonės turi nuolatos mokytis. Švietimas jau nebėra teikimas galimybių įgyti bazinėms kompetencijoms, kurių užteks visam gyvenimui, bet galimybių sudarymas įgyti tokioms kompetencijoms, kurios bus pagrindas nuolatiniam naujų kompetencijų įgijimui.
-Vienas labiausiai teoretikus ir visus piliečius neraminančių klausimų – pokyčių pasekmės. Politinė teorija aiškina, kad žmonėms pažanga yra gerovės, ekonominių klestėjimo, socialinio saugumo garantas, tačiau šiuolaikiniai pasaulio pokyčiai yra retai prognozuojami, o dar rečiau prognozuojamos jų pasekmės.
-Netikrumas, nerimas lydi beveik kiekvieną žmogų. Įsigalėjo laiko suspaudimo sąvoka, kai perduodant informaciją nebeturi reikšmės atstumas tarp susisiekiančių subjektų. Tai reiškia, kad beveik nelieka laiko apmąstymams apie tai, kas vyksta, ir kokios to pasekmės.
-Modernumas, kurio rezultatais (ekonominė gerovė, socialinis saugumas) grindžiama šiuolaikinė visuomenė, yra kaitos ideologija, tačiau šiuo atveju kaita planuojama, ji tvarkinga. Vėlyvasis modernumas (Giddens, 2001) arba postmodernumas pasižymi kaita, kuri vis dažniau yra neplanuota, netvarkinga.
-Konkurencija postmodernume nemenkėja, o auga. Žmonėms tenka ne tik išgyventi kaitoje, bet ir patiems ją kurti: kurtis darbo vietas, prisidėti prie technologijų kaitos. Aiškėja, kad suaugusiųjų mokymasis visą gyvenimą apima ne tik prisitaikymą, bet ir proaktyvumą.
Mokymosi visą gyvenimą diskurso plėtra
-Tarptautinis susidomėjimas nuolatinio švietimo idėja kilo 6-ajame dešimtmetyje, kai UNESCO inicijavo diskusiją dėl suaugusiųjų švietimo plėtros ateityje.
-Prieš 50 m. šalia sąvokos suaugusiųjų švietimas imta diskutuoti apie nuolatinio mokymosi būtinumą, o pastarąjį dešimtmetį svarbesni mokymosi visą gyvenimą klausimai.
-Devintajame dešimtmetyje mokymosi visą gyvenimą klausimus rimtai akcentavo OECD, šiuo principu plėtodama švietimo, darbo ir socialinių reikalų politiką.
-Devintajame dešimtmetyje ir XXI a. pr. Mokymasis visą gyvenimą tapo ir ES švietimo principu, paskelbiant Mokymosi visą gyvenimą memorandumą (2000). Mokymasis visą gyvenimą turėtų padėti siekti šių tikslų:
--Skatinti aktyvų pilietiškumą
--Skatinti įsidarbinimo galimybes
--Spręsti socialines problemas.
OECD pagrindinė veikla koncentruojasi į makroekonominę politiką, todėl OECD vaidmens svarba glūdi šiai organizacijai priklausančioje galioje skleisti ir įgyvendinti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!