Džordžo Berklio subjektyvaus idealizmo filosofinė sistema

Džordžas Berklis (George Berkeley) – vienas garsiausių 18a. mastytojų. Tai pramoninės revoliucijos, techninio progreso, bei mokslo atradimų epocha, kai religija pamažu pradeda prarasti savo tvirtas ir neginčijamas pozicijas žmonių sąmonėje. Stiprėja ir užima savo vieta žmogaus gyvenime ir mastyme mokslinė filosofinė pasaulėžiūra.
D. Berklis gimė 1685m. kovo 12 d. Airijoje smulkaus dvarininko šeimoje. Nuo jaunystes jo gyvenimas buvo susijęs su religija, įgijęs išsilavinimą, visas savo jėgas skyrė savos filosofinės sistemos kūrimui. Sistemos , kuri butu priešprieša ateizmui ir materializmo filosofijai. Jis baigė Šventosios trejybės koledžą Dubline. 1704m. gauna savo pirmąjį mokslinį laipsnį – menų bakalaurą, o 1707m. pradeda dėstyti koledže. Tuo pat metu išleidžiami ir pirmieji moksliniai darbai: du traktatai matematikos srityje. D. Berklis pradeda rašyti dienoraštį kur atsispindi jo filosofinės mintys, tapusios pagrindu visai filosofinei sistemai.
Filosofijos istorijoje D. Berklis yra vienas šviesiausių idealizmo atstovų. Pagrindinis jo tikslas buvo „ištraukti ta kertini akmenį materialaus ateistinio mastymo statinyje ir tokiu būdu šį statinį sugriauti“. Šiam tikslui pasiekti D. Berklis naudoja visas galimas priemones. Dėl to jo teiginiai kartais prieštarauja vieni kitiems, argumentai keičiami vieni kitais, moksliniai įrodinėjimai pasiekia net absurdo riba, o idėjos ir įrodymai neatlaiko kritikos.
D. Berklio sukurta filosofine sistema buvo ir yra kritikuojama. Tuo pat metu ji turi ir savo šalininkus, sekėjus. Jo darbai nors ir kai kuriais aspektais klaidingi ir klaidinantys, turi didele reikšme filosofinės minties istorijoje.
Šiame darbe apžvelgsiu pagrindinius D. Berklio filosofinės sistemos bruožus.
Idealizmas - tai toks filosofinis požiūris, kai dvasia laikoma tikrovės pagrindu. Yra įvairių idealizmų: Metafizinis idealizmas laiko dvasią vienintele tikra būtimi ir nuvertina juslinį pasaulį. Tokio idealizmo pradininku laikomas idėjų teorijos kūrėjas Platonas. Vokiečių idealizmas visą gamtos tikrovę pajungia dvasiai. Jo atstovai yra Fichtė, Šelingas, Hėgelis ir kiti. Gnoseologinis idealizmas objektų būtį padaro priklausomą nuo sąmonės. Berklis netgi teigia, kad visa būtis apskritai yra tik sąmonė. Priešingai, transcendentinis Kanto idealiz­mas laikosi požiūrio, kad daiktų pažinimas,...

Daugiau informacijos...