Doroviškai auklėti – vadinasi, kryptingai formuoti asmenybės dorovinę sąmonę, charakterio bruožus bei įpročius, valią ir elgesį. Dorovinio ugdymo tikslas – visuomenėje priimtas dorovės normas paversti vidiniais asmenybės elgesio imperatyvais, suformuoti elgesio savireguliacijos sistemą. Mokslininkai pažymi, kad bendroji asmenybės dorovinė kultūra negalima, jeigu neišugdytos dorovinės pažiūros, įsitikinimai ir jausmai, jei vaikai nežino sąvokų, kas yra gera ir kas bloga, jeigu tarp žmogaus įsitikinimų bei praktinės veiklos nėra vienybės. Vokiečių filosofas ir pedagogas I.Kantas teigia: „Doroviškai auklėjant reikia iš anksto vaikams suformuoti sąvokas apie tai, kas yra gera ar bloga”.
Ši tema labai aktuali, nes dorovė, meilė, pagarba žmogui - žmoniškumo šerdis, humanistinės pedagogikos pagrindas, todėl tarpusavio santykių darnai turi būti skiriamas ypač didelis dėmesys.
Darbo tikslas: Atskleisti dorovinio ugdymo ypatumus ikimokyklinėje įstaigoje.
Darbo objektas: dorovinis ugdymas lopšelyje-darželyje „Sigutė“.
4. Atlikti tyrimą, siekiant įvertinti ikimokyklinės grupės „Bitutė“ dorovinio ugdymo ypatumus.
Atlikimo metodika: mokslinės literatūros analizė, pedagoginis stebėjimas, anketinė apklausa, statistinių duomenų analizė.
1. Dorovės sąvoka
Sunku išsamiai paaiškinti, kas yra dorovė. Šį žodį dažniausiai girdime kaip paraginimą – būk doras, dorai elkis. Arba – būk geras, gerai elkis. Dar bendriau – būk žmogus. ,,Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne“ dorovė apibrėžiama kaip moralė; doroviškas žmogus – žmogus, paisantis doros normų, moralus, dvasingas. Dorovė – gera savybė: teisingumas, tikimas, gerumas. Dorovė, padorumas lietuviams yra svarbi dvasinė savybė. Kai žmogus patenka visuomenės akiratin, dažnai pasigirsta klausimas: ,,Ar jis dorų tėvų vaikas?“
Dorovė atsiskleidžia žmogaus santykiuose su kitais. Ir apie žmogaus dorumą ar padorumą gali spręsti tik kiti. Pats sau net nusikaltėlis dažniausiai atrodo padorus. Išminčius Seneka yra išsitaręs : ,,Dorybė visus traukia, ji tokia miela, kad net piktadarys laiko save doru“. Būti geresnis gali kiekvienas, nes skirtingai nuo gyvūnų, žmogus išskiria save iš aplinkos, suvokia savo Aš.
Yra daug dorovinės saviauklos formų: savęs įtikinimas, apribojimas, net privertimas. Ugdyti save, kurti save ir save teisti (savęs teisimas yra aukščiausias dorovinis aktas) - visa tai sunku, nėra...
Šį darbą sudaro 10011 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!