Doro žmogaus samprata lietuvių literatūroje (kalbėjimas)

Dora – tai žmogaus moralė. Doro žmogaus portretas asocijuojasi su tam tikromis vertybėmis: darbštumu, atsakingumu, sąžiningumu, tolerantiškumu, nesavanaudiškumu ir panašiomis. Tokiu žmogumi galima pasitikėti, tikėtis jo pagalbos, palaikymo bei užjautos, kai sunku. Kadangi žmogus yra maža visuomenės dalelė, jo gebėjimas išlikti doram ir išryškėja būtent bendraujant su kitais žmonėmis. Kaip suprantamas ir vertinamas doras žmogus, atskleidė ne vienas Lietuvos literatūros kūrėjas. Tarp jų – rašytojai Motiejus Kazimieras Sarbievijus, Vincas Kudirka ir Jonas Biliūnas.
M. K. Sarbievijaus poeziją persmelkia didysis krikščioniškųjų vertybių trejetas – tikėjimas, viltis ir meilė. Taip pat ir dvasinės ramybės, kylančios iš minėtųjų vertybių, siekis. O dvasinė ramybė susijusi su pamatine žmogaus dora. „žmones nuo žvėrių vien dorybė skiria“, – sako eilėraštyje „Lemties žaidimai“. Materialių dalykų troškimas, garbės vaikymaisi sukelia kančią ir sutrikdo vidinę pusiausvyrą. Sarbievijus jungia antikos filosofų stoikų nuostatas su krikščioniškomis tiesomis. Odė „Telefui Likui“ apie likimo ir sėkmės nepastovumą, jos struktūrinis pagrindas – likimo ratas. Fortūna – tai kitimo, permainingumo, atsitiktinumo simbolis, kartais vaizduojama kaip savarankiška, žmogui priešiška jėga, kartais – kaip Dievo ar aukštesnių jėgų dvasios reiškėja. Besisukantis ratas tam tikru gyvenimo tarpsniu žmogų gali iškelti į viršūnes, šlovės, turtų, valdžios aukštumas, bet vietoje ratas nestovi, ir, žiūrėk, ką tik mėgavęsis likimo dovanomis žmogus gali atsidurti to rato apačioje, patirti negandas, nešlovę, skurdą, netektis ir pažeminimą. Odėje pabrėžiama nuolatinė laiko ir sėkmės kaita: „Veja vakaras vakarą,/kartais būna blogiau, kartais ir vėl geriau“. Odėje „Janui Libinijui“ du kartus įvardijama pati dorybės sąvoka: „Tai lai paslėps mane? Mana dorybė“ ir „Dorybė vengia, net jei verta yra, / Šlovingo garso“. Taigi dorybė slepia žmogų nuo šlovės. „Bet kodėl?“ – paklaustų nustebęs šių dienų individas, nepaliaujamai tos šlovės ieškantis loterijoje, televizijoje, socialiniuose tinkluose.
M. K. Sarbievijus sako: „Savęs aš pilnas. Ko man daugiau norėti?“ Sarbievijaus odės subjekto laimė – tai buvimas su savimi, savistaba, mėgavimasis pilnatve, toli nuo minios. Tokiai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!