Dieviškumo apraiškos literatūroje

Juozo Tumo – Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“ veikėjų santykis su gamta leidžia jiems turėti artimesnį ryšį su Dievu. Vaižgantas buvo XXa. rašytojas, išaukštinantis lietuvių tautą bei jaučiantis neaprėpiamą meilę šiai šaliai. Būdamas vos penkerių, po susitikimo su Motiejumi Valančiumi suprato savo lemtį ir sulaukęs tinkamo amžiaus, stojo į kunigų seminariją. Ten ir prasidėjo jo, kaip patrioto, rašytojo bei kovotojo dienos. Visi šie trys bruožai išliko jame iki pačio galo, o savi principai jokiais būdais nebuvo apleidžiami. Populiariausiame savo kūrinyje „Dėdės ir dėdienės“ Vaižgantas gilinasi į meilės, darbo, šeimos tarpusavio santykiu temas, tačiau viena labiausiai išryškėjančių yra gamtos ir žmogaus ryšys. Autorius leidžia veikėjams per gamtą bendrauti su Dievu, ten jį atrasti bei pajausti. „Ramybė ryto, tylumas, nors su savo sąžine šnekėkis: niekas nekliudė Dievui tos šnekos iš pačių aukštybių klausyti“ rašytojas puikia pavaizduoja rytmečio tyla, kurioje viskas atrodo sakralu ir žmogui širdis pati veriasi Dievui. Asmuo, galintis išjausti esančią gamtos būseną, lengviau prisiartins prie Aukščiausiojo, todėl ir kūrinio veikėjai aprašomi, kaip tikri gamtos „vaikai“. Tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!