Darbo užmokesčio sąnaudų efektyvumo įvertinimas

Darbo užmokesčio sąnaudų efektyvumo įvertinimas l. Tyrimo tikslas Įmonės veiklos analizė yra neatsiejama valdy­mo dalis irpagrindas rengti strateginius įmonės raidos planus. Be patikimos informacijos ir ati­tinkamos analizės, ateityje galima susidurti su verslo problemomis. Įmonės veiklos efektyvumas įvertinamas pir­miausia siekiant nustatyti, ar tinkamai naudoja­mos įmonės lėšos, kurių nemaža dalis tenka dar­bui apmokėti. Mažindama arba didindama dar­bo užmokesčio sąnaudas, įmonės vadovybė gali efektyviai lemti veiklos rezultatus. • Šio tyrimo tikslas - atskleisti galimybe pritai­kyti įmonės veiklos pelningumo rodiklius įverti­nant darbo užmokesčio sąnaudų efektyvumą. 2. Objektas Darbo užmokesčio sąnaudų efektyvaus naudoji­mo analizė ir valdymo tyrimai buvo atlikti 21 -oje šalies apdirbamosios pramonės įmonėje. Šios įmonės buvo sugrupuotos pagal darbuotojų skaičių: I grupei priklauso keturios įmonės, ku­riose dirba nuo vieno iki 19 darbuotojų, II gru­pei - Šešios įmonės; dirbančiųjų jose skaičius -nuo 20 iki 49. III grupės šešiose įmonėse dirba nuo 50 iki 99 darbuotojų, IV grupėje, kurioje yra penkios įmonės, darbuotojų skaičius nuo 100 iki 199 Žmonių. Tyrimas apima 1996-1999 me­tų veiklos rodiklius. 3. Tyrimo organizavimas ir metodai Geriausias ir efektyviausias sąnaudų kontrolės būdas yra nustatyti jų orientavimą į galutinius veiklos rezultatus. Sąnaudos neatsiranda pačios savaime. Jos visada daromos tam, kad butų gau­ti tam tikri rezultatai. Todėl ir reikėtų kalbėti ne apie absoliutų, o apie santykinį sąnaudų lygį: pa­stangų ir gautų rezultatų santykį. Labai svarbu kiek galint tiksliau tiesiogiai susieti sąnaudas su rezultatais. Pelnas finansinėje atskaitomybėje pateikia­mas absoliučia išraiška. Tačiau absoliutus pelno rodiklis apibūdina įmonės veiklos efektyvumą lentelė. Bendrasis pelningumas (procentai Metai 1 II III IV Visos 1996 14,fil 3,54 2,67 16.50 11,75 1997 13,52 9,07 16,39 24,06 20,17 1998 17,98 8,67 21,12 21,61 19,82 1999 19,20 12-88 22,01 26,01 22 05 23,37 18,78 Vidurkis 16.35 tik kai veiksniai, lėmę pelno dydį (savikaina, veiklos sąnaudos ir kt.), išlieka pastovūs, ir tik tada, kai yra lyginami tos pačios įmonės pelno rodikliai. Visais kitais atvejais, kai veiksniai, tu­rintys įtakos pelno rodikliui, kinta ir kai yra ana­lizuojami ir vertinami kelių įmonių pelno ro­dikliai, iškyla absoliučiais dydžiais išreikštų pel­no rodiklių palyginimo problema. Šią proble­mą saly goja skirtingi veiksniai ir nevienodos są­lygos, kuriomis formuojasi įvairių įmonių pel­nas. Taigi siekiant ištirti kelių įmonių pelno ro­diklius ir jais remiantis įvertinti įmonių veiklos efektyvumą, tikslinga apskaičiuoti santykinius pelningumo rodiklius. Galima išskirti tris pagrind ines pelningumo rodiklių grupes: • pardavimų pelningumo; • turto pelningumo; • kapitalo pelningumo. Čia remsimės pirmąja pelningumo rodiklių grupe, kaip labiausiai priklausančia nuo darbuo­tojų darbo kokybės ir darbo sąnaudų dydžio. Dažniausiai yra naudojami šie įmonės par­davimų pelningumą apibūdinantys rodikliai: bendro jo pelningumo, veiklos pelningumo, pel­ningumo atėmus palūkanas (įprastos veiklos pel­ningumo), grynojo pelningumo. Mūsų nuomo­ne, darbo sąnaudų įtaką įmonės veiklos rezulta­tyvumui labiausiai parodo bendrojo ir įprastos veiklos pelningumo rodikliai. Bendrasis pelningumas Įl, p. 9] parodo, ko­kia dalis bendrojo pelno tenka vienampajamų, gautų iš pagrindinės veiklos, litui. Jo kitimo ri bos paprastai yra nuo 10 proc. iki 35 proc.: že­mesnis nei 10 proc. lygis rodo, jog įmonė turi ūkininkavimo Klaidų padengimo sunkumų, o di­desnis nei 35 proc. reiškia labai didelį veiklos efektyvumą. Tiriamų įmonių grupių bendrąjį pelningumą parodo l lentelės duomenys. Kaip matome, neefektyviausiai dirbo II gru­pės įmonės: tik 1999 m. bendrasis pelningumas viršijo 10 proc. ribą, o jų vidutinis bendrojo pel­ningumo rodiklis nagrinėjamu laikotarpiu tesie­kė 8,54 proc. I grupės įmonės dirbo ne itin efek­tyviai, tačiau stabiliausiai: daugiausia nuo vidu­tinio bendrojo pelningumo lygio skyrėsi 1999 m -2,85 punktais. Rezultatyviausia buvo IV gru­pė: jos vidutinis bendrojo pelningumo lygis su­darė 22,05 proc. ir tik 1996 m, bendrasis pel­ningumas buvo žemesnis nei 20 procentų. Šis rodiklis visose šalies apdirbamosios pra­monės įmonėse 1996 ra siekė 15,2 proc. [3, p, 291] ir tai, matome, buvo 3,45 punkto dau­giau nei vidutiniškai visose nagrinėjamose įmo­nėse, atitinkamai 1997 m. jis buvo 15,5 proc. [4, p. 318], t. y. 4,67 punkto mažiau, o 1998 m. -16,4 proc. [5, p. 332], arba 3,42 punkto mažiau. Tačiau kai 1999 m Lietuvos apdirbamosios pra­monės įmonių bendrasis pelningumas pasiekė 16,83 proc. [2, p. 60] lygį, arčiausia šio rodiklio buvo I įmonių grupė, o vidutinis visų nagrinė­jamų įmonių pelningumo rodiklis jau buvo 1,95 punkto didesnis. Vertinant įmonių veiklos efektyvumą, apsi­riboti bendruoju pelningumu, žinoma, nepakan­ka. Kaip rodo analizuojamų įmonių duomenys, 2 lentelė. Visos veiklos pelningumas (procentais) 3 lentelė. Pajamų uždirbimas (Lt) darbo užmokesčio sąnaudų vieno lito sąskaita Metai I II III IV Visos 1996 03682 0,2077 0,4508 0.3717 0,3577 1997 0,2782 0,2677 0.3119 0.5221 0,4234 1998 0,3501 0,2956 0,3471 0,2867 0,3076 1999 0.2773 0,2274 0,3060 0,3616 0,3272 Vidurkis 0,3133 0,2502 0,3444 0.3830 0,3522 Metai I Įmonių šnipės 1996 2,66 -6,21 12,42 IV 2.85 Visos 1997 1998 3,83 9,10 -9,93 -10,41 -13,03 -8,82 6,48 2,10 0,35 1 73 1999 Vidurkis 3,51 4,78 -14.85 -10,35 -8.19 -4,41 1,37 3,20 -2,53 007 pagrindinė veikla gali būti gana pelninea. tačiau mn-; 1QQ7 m n-=; veiklos rezultatams didelę įtaką daro ir kitos veiklos pelnas arba nuostolis. Įprastos veiklos pelningumo rodiklis apskaičiuojamas kaip pel­no prieš apmokestinimą ir pardavimų santykis. Siūlome vietoj pardavimų čia taikyti visų paja­mų dydį, nes tokiu atveju būtų Įvertinamas įmo­nės visų veiklos rusių rezultatas. Tokį rodiklį siū­lome vadinti visos veiklos pelningumo rodikliu. Visos veiklos pelningumas parodo, kiek pelno liko įmonėje po visų sąnaudų ir išlaidų. Jis ap­skaičiuojamas, pelną prieš apmokestinimą pa­dalijus iŠ visų pajamų ir padauginus iš 100; gau­nama mažesnė nei 5 proc. reikšmė gali būti lai­koma nepatenkinama. 2 lentelės duomenys api­būdina tiriamų įmonių grupių visos veiklos pel­ningumą. Įvertinus nagrinėjamų įmonių visos veiklos pelningumą, išryškėja gana neigiama tendenci­ja: tik I grupės ir IV grupės įmonės dirbo pelnin­gai. Nors I grupės visos veiklos pelningumas 1998 m. viršijo 5 proc. ribą, tam įtakos turėjo palyginti su 1997 m. 5 punktais daugiau nei vi­sos sąnaudos padidėjusios visos pajamos. Pana­šiai buvo IV grupėje 1997 m.: čia palyginti su 1996 m. visų pajamų rodiklis išaugo 4 punktais daugiau nei visų sąnaudų. Nagrinėjamu laiko­tarpiu pelningumo vidurkis abiejose šiose gru­pėse buvo mažesnis, atitinkamai 0,22 ir 1,8 punkto už nustatytą 5 proc. ribą. Kitų grupių įmonių padėtis buvo žymiai sudėtingesnė- II gru­pės įmonių visos veiklos pelningumas kasmet mažėjo, o ryškus III grupės nuosmukis pastebi- 152 liko ir!998 m., ir 1999 metais. Bendrojo pelningumo ir visos veiklos pel­ningumo rodikliais labiausiai išsiskiria II gru­pes įmonės: šių įmonių veikla buvo neefekty­viausia; nagrinėjamu laikotarpiu bendrojo pel­ningumo vidurkis buvo tik 8,54 proc., o visos veiklos pelningumo vidurkis buvo neigiamas ir sudarė net -10,35 proc., ir tai rodo, kad ši grupė susidūrė su nemažais ūkininkavimo sunkumais. Tam tikros įtakos čia turėjo kiekvienais metais vidutiniškai 5 proc. mažėjantys pardavimų bei visų pajamų rodikliai ir vidutiniškai 8 proc. kas­met vis mažėjanti savikaina bei 2 proc. mažėjan­čios visos sąnaudos. Daugiausia pelno iš pagrin­dinės veiklos gavo IV grupės įmonės, tačiau jų kitos veiklos rezultatai gerokai sumažino visos veiklos pelningumą. Stabiliausia buvo I grupės padėtis: jos pelningumo rodikliai, palyginti su visomis tiriamomis įmonėmis, buvo didžiausi. 4. Pajamų uždirbimo įvertinimas Vertinant tiriamų apdirbamosios pramonės įmo­nių veiklos pelningumą, svarbu nustatyti, kokią įtaką veiklos rezultatams daro darbo užmokes­čio sąnaudos. Materialinės sąnaudos ir įmonėms suteiktos paslaugos sudaro gana didelę produk­cijos savikainos dalį, o jų valdymas nėra lanks­tus, kadangi kaina, kurią įmonė sumoka už tam tikras medžiagas arba paslaugas, yra įtraukiama į savikainą. Tuo tarpu darbo užmokesčio sąnau­das neviršijant tam tikrų ribų galima didinti ar- ba mažinti atsižvelgiant į konkrečią ūkinę ir fi­nansinę įmonės būklę. Išanalizavus taikomus efektyvumo tyrimo būdus, galima pasiūlyti dar kelis rodiklius, ku­riais būtų galima tiksliau įvertinti darbo užmo­kesčio sąnaudų efektyvumą. Vienas iš jų -paja­mų uždirbimo rodiklis, parodantis, kokia visų pajamų dalis tenka vienam darbo sąnaudų vie­netui - litui, kai laikoma, kad visos sąnaudos ir tik jos duoda visas pajamas. I grupės tiriamų įmonių vidutinė tokio ro­diklio reikšmė buvo 1,05 lito, II grupės - 0,91 lito, III grupės - 0,95 lito, o IV grupiės - 1,03 lito. Apskaičiuotos darbo užmokesčio sąnaudų visų sąnaudų dalies pagrindu jau galima nustaty­ti visų pajamų dalį, gaunamą iš darbo. Pavyz­džiai, jei l grupės įmonių darbo užmokesčio vi­sų sąnaudų dalis vidutiniškai sudarė 30,3 proc., tai iš kiekvieno darbo užmokesčiui skirto lito buvo gauta 0,32 lito pajamų (1,05 Lt * 30,3 proc. /100). Pajamų uždirbimo duomenys pateikiami 3 lentelėje. Kaip matome, I įmonių grupė, kuri pirmavo pelningumo rodikliais, darbo užmokes­čio sąnaudų efektyvumu neišsiskyrė. Daugiau­sia pajamų per visą nagrinėjamą laikotarpį teko vienam IV grupės įmonių sąnaudų litui, skirtam darbui apmokėti, - 0,38 lito; didžiausia šio ro­diklio reikšmė buvo pasiekta 1997 m., o mažiau­sia -1998 m. (1,82 karto mažesnė už didžiau­sią). III įmonių grupės vienamdarbo užmokes­čio sąnaudų litui vidutiniškai teko 0,34 lito pa­jamų, I grupės - 0,31 lito, o II - tik 0,25 lito. 5. Darbo užmokesčio ir visų sąnaudų santykio ribinių reikšmių nustatymas Darbo užmokesčio sąnaudų efektyvumo rodik­liai parodo tų sąnaudų naudingumą, o pelningu­mo rodikliai - įmonės veiklos rezultatyvumą. Darbo užmokesčio sąnaudų optimalios ribos pa­rodo, koks turėtų būti darbo užmokesčio ir visų sąnaudų santykis, kad įmonės visos veiklos pel­nas būtų atitinkamai mažiausiai leistinas arba priimtinas (galima minimali riba) ir didžiausias (galima maksimali riba). Atlikti tyrimai parodė, kad visos veiklos pel­ningumo koeficiento reikšmė, apskaičiuojama kaip įmonės pelno prieš apmokestinimą ir visų pajamų santykis, turėtų būti tarp 0,05 ir 0,3. Pel­nas prieš apmokestinimą nustatomas, kaip ži­noma, iš visų pajamų (VP) atėmus visas sąnau­das (VS). Taigi visos veiklos pelningumas (WPc) apskaičiuojamas pagal formulę: WPc=(VP-VS)/VP. Šią formulę galima modifikuoti taip : l-WPe=VS/VP; VS/VP=(DS/VP)/(DS/VS), čia DS - darbo sąnaudos. Kadangi minimali visos veiklos pelningumo norma yra lygi 0,05, tai galima išvesti tokias for­mules: 1-0,05 = (DS/VP)/ (DS /VS); DS/VS=(DS/VP)/0,9S. 153 - i I II III IV Mažiausia ribinė reikšmė (MIN) 0,3036 03206 0,3983 0.3774 03724 Didžiausia ribinė reikšmė (MAX) 0,4120 0,4350 0,5405 0,5121 0 5054 MIN ir MAX vidurkis 0,3578 0.3778 0,4694 0,4448 0,4389 4 lentelė. Darbo užmokesčio ir visų sąnaudų santykio ribinės reikšmės AN ESTIMATION OF EFFICIENCY OF EXPENDITURE FOR PAYMENT Taip galima apskaičiuoti minimalią darbo ir visų sąnaudų santykio reikšmę, kai įmonė gali gauti mažiausią pelną. Panašiai nustatoma mak­simali šio santykio riba, visos veiklos pelningu­mo normą pakeičiant į 0,3 (galima maksimali riba). 4 lentelėje pateikiamos minimalios ir mak­simalios darbo užmokesčio ir visų sąnaudų san­tykio reikšmės, apskaičiuotos pagal tiriamų įmo­nių atitinkamų rodiklių vidurkius. Didžiausi nuokrypiai nuo darbo užmokes­čio ir visų sąnaudų santykio vidutinio dydžio bu­vo II grupėje: minimalus santykis nuo vidutinio skyrėsi 16,33 proc., o maksimalus - 57,84 proc. Mažiausias nuokrypis buvo IV grupėje ir siekė atitinkamai 1,81 proc. ir 38,14 proc. Išvados Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad didžiausią tiriamų įmonių pajamų dalį su­darė pajamos iŠ pagrindinės veiklos; vidutiniš­kai visose įmonėse jų dalis buvo 96,5 proc. Ly­gindami bendrąjį pelningumą ir visos veiklos pel­ningumą, nustatėme, jog didžiausią pelno dalį įmonės gavo iš pagrindinės veiklos (1999 m. bendrojo pelningumo rodiklis yra didžiausias), tačiau kita veikla joms buvo nuostolinga. Visų įmonių sąnaudų savikainos lyginamoji dalis vi­dutiniškai sudarė 78,3 proc. Nemažas šio rodik­lio atotrūkis nuo pajamų iŠ pagrindinės veiklos dalies visose pajamose vidurkio patvirtina įmo­nių siekį gauti didesnį bendrąjį pelną. Tuo tarpu visos veiklos pelningumo mažesnė ir nei neigia­ma, palyginti su minimalia riba, reikšmė paro- 154 do, kurios įmonių grupės buvo labiau susidūru­sios su ūkininkavimo problemomis. Pažymėtina, kad ir visos šalies apdirbamo­sios pramonės bendrasis pelningumo rodiklis nėra aukštas: 1996-1999 m. jis vidutiniškai bu­vo 16 proc. Taigi šio rodiklio tiriamų I įmonių grupės ir IV įmonių grupės vidurkiai viršijo ben­drą šalies lygį, o III grupės bendrojo pelningu­mo vidurkis buvo mažesnis tik 0,4 punkto, deja, II grupės - beveik dvigubai mažesnis. I įmonių grupės pelningumo rodikliai visų tiriamų įmonių buvo vieni geriausių: jų veiklos bendrasis pelningumas siekė 87,1 proc. viduti­nio visų įmonių 1996-1999 m. lygio, o visos veiklos pelningumas buvo pats aukščiausias ir net 60 kartų viršijo visų įmonių vidurkį. Tačiau šios grupės įmonėse vienas darbo užmokesčiui išleistas litas vidutiniškai davė 11 proc. mažiau pelno nei visose įmonėse. Tuo tarpu didžiausia darbo užmokesčio ir visų sąnaudų santykio riba nuo vidurkio skyrėsi 38,5 proc., o mažiausia -tik 2,1 proc. II įmonių grupės pelningumo rodikliai buvo patys žemiausi: bendrasis pelningumas sudarė 45,5 proc. visų tiriamų įmonių vidutinio lygio, o visos veiklos pelningumas buvo net 129 kartus mažesnis. Taip pat gana žemi ir kiti rodikliai: iš vieno darbo užmokesčio sąnaudų lito gaunama 29 proc. mažiau pelno, nei imant visas tiriamas įmones. Taip pat buvo gana dideli nuokrypiai nuo darbo užmokesčio ir visų sąnaudų santykio vidurkio ir šio santykio ribų, III ir IV grupių rodikliai išsidėsto tarp dvie­jų pirmųjų grupių. Tiesa, III grupės įmonių būklė buvo blogesnė: jų bendrasis pelningu­mas sudarė 82,8 proc. visų įmonių vidurkio, o IV grupės -117,4 proc. Šių grupių įmonių vi­sos veiklos pelningumas buvo atitinkamai 52 kartus mažesnis ir 40 kartų didesnis už vidur­kį. IV įmonių grupės darbo užmokesčio pajamų uždirbimo rodiklis buvo didžiausias ir 9 proc. vir­šijo visų įmonių vidurkį; mažiausi buvo ir šios grupės įmonių veiklos rodiklių nuokrypiai nuo vidutinio darbo užmokesčio ir visų sąnaudų san­tykio, taip pat šio santykio ribinių reikšmių. Pa­žymėtina, kad III grupės įmonėse vienas darbo užmokesčio sąnaudų litas davė vidutiniškai 2 proc. mažiau pelno nei visose įmonėse, o nuo­krypis nuo darbo užmokesčio irvisų sąnaudų san­tykio mažiausios ribinės reikšmės sudarė 49,5 proc., nuo didžiausios -10,15 proc. LITERATŪRA 1. Įmonių finansinės buJdės vertinimo rodikliai 1995-1998 m. Vilnius: Statistikos departamentas prie LRV, 1999. 2. Įmonių finansinės būklės vertinimo rodikliai 1997-2000 m. (I pusmetis). Vilnius: Statistikos tyri­ mai, 2001. 3. Lietuvos statistikos metraštis, 1998. Vilnius: Me­ todinis leidybinis centras, 1998. Rasa Subačienė S u m m a r y The article investigates an estimation of efficiency of labour cost on a hasis of 21 entcrprise of manufactu-ring. The author of this article offers some indices to eslimate the efficiency of labour cost. In order to re-search the profit rate of enterprises and to setimate their pcrformance's efficiency several ratios profit to Įteikta 2001 m. rugsėjo mėti. Nagrinėjamų įmonių visos veiklos pelningu­mo tyrimų rezultatai rodo bendrą Lietuvos eko­nominę situaciją: iki 1998 metų ekonomika plė­tojosi kylančia kreive, vėliau tokie išorės veiks­niai kaip Rusijos finansų krizė,-bendras ciklinis pasaulinės ekonomikos nuosmukis ir kiti sukė­lė 1999 metų šalies ūkio nuosmukį. Tiriamų įmonių duomenys taip pat patvirtina tendenciją, kad kritinėmis situacijomis dažniausiai išlieka didelės ir mažos įmonės, o vidutinėms išsilaiky­ti sunkiau. Atliktas tyrimas rodo, kad mūsų siūlomi dar­bo užmokesčio sąnaudų efektyvumo rodikliai gali būti sėkmingai taikomi operatyviai valdant įmonių lėšas ir siekiant didesnio jų veiklos pel­ningumo. 4. Lietuvos statistikos metraštis, 1999. Vilnius: Me­ todinis leidybinis centras, 1999. 5. Lietuvos statistikos metraštis, 2000. Vilnius: Sta­ tistikos departamentas prie LRV, 2000. 6. Mackevičius J., PoŠkaitė D. Finansinė analizė. Vil­ nius: Katalikų pasaulis, 1998. 7. Šieikienė D., Klimavičienė I. Įmonės veiklos fi­ nansinis įvertinimas. Kaunas: Technologija, 2000. income are used. Materials cost and services make a major part of goods sold, būt the control process of this expcnditures iš not vcry flexible. There are presented a survey of some ratios of profit to incorne and the way, how to tnodicify them into earning of income and optimum limits of payment and expenditures ratios. 155 Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė, žuvininkystė 3,76 2,87 6,84 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 0,08 ~- •. 0,17 .. Apdirbamoji pramonė 11,72 12,84* 12,21 " " \"~* Statyba 4,08 5,33 6,54 • -~:'-'"' Didmeninė irmažmeninė prekyba 34,07 ; • 48,44 - - 38,43 , - --'- -- Viešbučiai ir restoranai , . 3,58 . 4,44 . 4,07 -•;.. •" •-. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas . --. .

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!