Sisteminis požiūris į darbo vietų vertinimą

Mokslinė techninė pažanga informacijos srityje pakeitė tradicinės įmonės veidą- Ypatingi reikalavimai keliami darbuotoją kompetencijai ir jos formavimui. Visa tai pakeitė ir vieną stabiliausių veiklos elementų - darbo vietą, kuri tapo lankstesnė, mobilesnė.
• formuojamas siauras požiūris į darbo vietų vertinimą (dažniausiai tik siekiant nustatyti teisingą darbo užmokestį), tuo pačiu supaprastinant pačią darbo vietų vertinimo problemą.
Nagrinėjant darbo vietą vertinimą sisteminiu požiūriu pats sistemos supratimas gali būti labai skirtingas (žr. 1 pav.). Nagrinėjant problemą įmonės lygyje, aukščiausio lygio sistema yra įmonė (tačiau gali būti ir aukštesnio lygio sistemos: šaka, ūkis, Europa ir pan.). Antrojo lygio sistema galėtų būti personalo vadybos sistema, per kurios prizme, galima būtų pažvelgti į visas darbo vietų vertinimo problemas. Tai sudėtinga sistema, kuriai yra būdingi visi sudėtingos sistemos bruožai.
nagrinėjimo lygius - individuali darbo vieta, darbo vietą
grupė, padalinio, įmonės darbo vietos kaip visuma; pagal
darbo vietas užimančių darbuotojų lygį - vadovai,
specialistai, kiti tarnautojai, darbininkai; pagal įvertinimo
terminus ir pan.
Labai svarbu traktuoti darbo vietą (sistemą) plačiąja prasme kaip materialinio darbo vietos elemento ir ją užimančio darbuotojo sąveiką, kuri realizuojama atliekant jai priskirtus darbus. Ne mažiau svarbią vietą užima ir sistemos vertiniai aspektai, kurie leidžia įvertinti ekonominį sistemos tikslingumą.
2. Bendri tikslai, kurie išplaukia iš aptarnaujamos
sistemos kompleksinių uždavinių. Atliekamas darbas - yra
tas tikslas, kuriam kuriama darbo vieta (kaip sistema
plačiąja prasme). Jis formuoja reikalavimus tiek
materialiniam, tiek žmogiškajam sistemos elementui. Šiuo
požiūriu vertiniai kriterijai yra išvestiniai - sistemos
efektyvumo kriterijai.
3. Nagrinėjamos sistemos kompleksiškumas ir
posistemių autonomiškumo derinimas. Šis požiūris ypač
svarbus, nes jis reikalauja net sprendžiant dalines
problemas įvertinti visus sistemoje egzistuojančius ryšius.
L.von Bertalanffy, bendrosios sistemų teorijos pradininkas,
įvardijo šį principą kaip sistemos vientisumo principą. Tai
reiškia, kad sistemos elementai turi būti tarpusavyje
suderinti, analogiškai galima pasakyti ir apie sistemų
tarpusavio santykius, kuomet sistemos, tarp kurią yra tam
tikri ryšiai, sudaro savo ruožtu didesnę, sistemą. Šią savybę
plačiau aiškina T. Parson, įvesdamas sisteminės
organizacijos terminą ir pateikdamas tokius jos bruožus:
• sistemos adaptyvumas išorės aplinkai;
• visą sistemos elementą integruotumas;
• vidinią...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!