Esama įvairių darbuotojų kolektyvinio atstovavimo formų. Istoriškai susiklostė, kad tokia darbuotojų teisių ir interesų atstovavimo ir gynimo funkcija yra suteikta profesinėms sąjungoms, formuojamoms įvairiais principais, pavyzdžiui, profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais. Asociacijų laisvė ir laisvė atstovauti profesiniams interesams sudaro pagrindines teisėtas prielaidas kurtis ir plėtotis profesinėms sąjungoms, galinčioms ginti minėtus interesus (M. Grandi, 2003). Tačiau jau po Antrojo pasaulinio karo daugelyje užsienio valstybių greta profesinių sąjungų ėmė kurtis ir kitos darbuotojų kolektyvą reprezentuojančios formos, kaip atsvara galingoms profesinėms sąjungoms. Kokį konkretų variantą pasirinks darbuotojų kolektyvas jam atstovauti, priklauso nuo teisinio statuso, kolektyvinių atstovų formų prieinamumo, nuo darbdavių pasipriešinimo darbuotojų organizacijoms masto ir pačių darbuotojų pasirinkimo teisės. Teisės teorijoje yra susiformavusi nuomonė, kad darbuotojų teisė jungtis į organizacijas aprėpia darbuotojų teisę be jokių valstybės institucijų leidimo ir biurokratinių formalumų sukurti savo pasirinkimu jiems atstovaujančias organizacijas. Europoje sąlygiškai galima skirti du darbuotojų atstovavimo modelius. Pirmasis modelis yra pagrįstas derybomis: atstovaujančios institucijos čia yra susiformavusios narystės pagrindu ir profesinei sąjungai priklauso privilegijuoto atstovo vaidmuo. Antrajam modeliui būdinga tai, kad darbuotojai įmonėje yra atstovaujami renkamo organo, nesusijusio su profesine sąjunga, kuris paprastai vadinamas darbo taryba ir atstovauja darbuotojams greta profesinės sąjungos.
Mano tikslas – supažindinti su darbo tarybomis ir profesinėmis sąjungomis, jų panašumais ir skirtumais.
Ši tema yra aktuali, nes žinant kokie yra darbuotojų atstovavimo modeliai ir jų funkcijos, darbuotojų kolektyvui suteikiama teisė pasirinkti, kokia darbuotojų atstovų forma atstovaus ir gins jų interesus. Darbuotojų atstovai, naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis, suderina darbdavių ir darbuotojų interesus darbo teisinių santykių srityje.
Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymu (Valstybės žinios, 1991), profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus. Iš kitų visuomeninių organizacijų profesines sąjungas skiria specifiniai jų tikslai – darbuotojų profesinių, socialinių ir ekonominių interesų apsauga.
• įstatymo nustatytais atvejais ir būdais ginti visus atitinkamos įmonės,...
Šį darbą sudaro 3019 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!