Žmogus stengiasi patenkinti savo įvairius norus. Šie žmogaus suvokti norai vadinami poreikiais. Poreikiai gali būti klasifikuojami pagal įvairius kriterijus. Paprasčiausiai poreikius skirstyti į gyvenimiškai būtinus - egzistavimo poreikius ir gyvenimiškai nebūtinus.
Poreikiai, kuriuos reikia patenkinti, norint išgyventi, vadinami egzistavimo poreikiais Tai maisto, drabužių, gyvenamojo būsto poreikiai. Tačiau patarlė sako, kad vienas įvykdytas noras paskatina šimtą naujų. Tie kylantys nauji norai žmogaus egzistavimui dažnai nėra būtini, tačiau padaro jo gyvenimą patogesnį. Tai prabangos poreikiai. Jie atsiranda tik tada, kai patenkinti egzistavimo poreikiai. Žinoma, riba tarp egzistavimo ir prabangos poreikių santykinė. Ji priklauso nuo gyveninio lygio, kultūros, profesijos, visuomeninės padėties ir t.t.
Be materialinių (kūno), išskirtini ir nematerialiniai (dvasiniai) poreikiai. Jie vadinami kultūriniais, socialiniais poreikiais.
Vista, kas tiesiogiai ar netiesiogiai tenkina poreikius, nepriklausomai nuo jų pobūdžio, ekonomikos moksle vadinama prekėmis. Prekėms nepriskirtini neriboto kiekio daiktai - oras, saulės šviesa ir kt. - kurių gamta teikia tiek daug, kad jų pakanka visiems.
Šiame savo darbe aptarsiu darbo išteklius, jų rūšis, darbo išteklių ypatybes ir kt.
Darbo ištekliai - darbingi šalies gyventojai, užimti ir neužimti, bet potencialiai galintys dalyvauti visuomeniškai naudingoje veikloje, kuriant materialines vertybes ir teikiant paslaugas.
Gyventojai - tai nuolatiniai Lietuvos gyventojai, skaičiuojamų metų pradžiai, netaikant jokių lyties, amžiaus, tautybės ar kitų apribojimų.
Gyventojų skaičius tūkst.
1999
3703
2000
3698
2001
3693
Užimti darbuotojai - asmenys, dirbantys visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ir organizacijose (dirbantieji), įskaitant ūkininkų ūkius (išskyrus sklypininkus), bei atliekantys karinę tarnybą ar esantys įkalinimo įstaigose (kitaip užimti). Šiai kategorijai priskiriami ir per ataskaitinį laikotarpį nedirbę dėl ligų, traumų, atostogų, prastovų ar kitų priežasčių, bet nenutraukę oficialių ryšių su darboviete.
Bedarbiai - nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi. Pagal oficialią statistiką - nedirbantis, bet neieškantis darbo žmogus bedarbio kategorijai nepriskiriamas.
Statistikoje visi užimti ir bedarbiai yra vadinami darbo jėga.
Tačiau kai kurie autoriai darbo jėgos apibrėžime akcentuoja kokybinę darbo jėgos, kaip...
Šį darbą sudaro 6263 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!