Darbo išteklių analizė

Darbo ištekliai yra vienas iš svarbiausių bet kokios veiklos veiksnys. Viena vertus, jie yra aktyvus veiklos veiksnys, vadovaujantis, organizuojantis ir betarpiškai dirbantis realizuojant priimtus sprendimus, antra vertus, jie yra bet kokios veiklos tikslas, nes tik perkant pagamintą produkciją yra pripažįstama atlikto darbo vertė. Jų efektyvus panaudojimas yra būtina bet kokios veiklos sąlyga rinkos sąlygomis.
Darbo ištekliai
Darbo ištekliai – darbingi šalies gyventojai, užimti ir neužimti, bet potencialiai galintys dalyvauti visuomeniškai naudingoje veikloje, kuriant materialines vertybes ir teikiant paslaugas.
Darbo išteklius apibūdina darbingų gyventojų skaičius. Tai svarbus šalies ekonominio potencialo elementas. Jam priskiriami: visi darbingo amžiaus dirbantys gyventojai ir visi iki darbingo ir po darbingo amžiaus dirbantys piliečiai, kaip antai: pensininkai, paaugliai, riboto darbingumo piliečiai (invalidai).
Darbo ištekliai skirstomi į aktyvius – faktiškai užimtus – ir pasyvius – tai mokinius, studentus, asmenis dirbančius namų ūkyje. Vaikai iki 15 metų amžiaus ( nuo 2000m.) priskiriami darbo išteklių potencialui.
Darbo išteklių formavimo schema:
Darbuotojų skaičiaus planavimas įmonėse
Kiekviena verslo įmonė turi planuoti, kiek darbuotojų reikės. Darbuotojų poreikio planavimas yra visapusė strategijos dėl įmonės būsimų darbuotojų poreikio plėtra. Tai procesas, kurio valdymas užtikrina, kad įmonėje bus reikiamų žmonių, turinčių atitinkamų reikiamų sugebėjimų reikiamu laiku. Šis planavimas turi tris etapus:
Pirmajame etape išanalizuojame turimą darbo jėgą, panaudojimo efektyvumą, poreikius. Antrajame etape nustatomas realus darbuotojų poreikis. Trečiajame – sudaroma programa poreikiams patenkinti.
Kai įmonė maža, nėra būtinumo planuoti būsimą darbuotojų poreikį. Išaugus didesnei įmonei, reikia turėti nuolatinę darbuotojų planavimo, papildymo sistemą. Galima rekomenduoti planuoti tokiu nuoseklumu:
1. Atlikti esamų darbuotojų analizę, peržiūrėti jų atliekamus darbus, nustatyti silpnąsias ir stipriąsias gamybos grandis
2. Išsiaiškinti įmonės gamybos organizavimo pokyčius, dėl kurių gali atsirasti laisvų darbo vietų.
3. Numatyti, kurias laisvas darbo vietas bus galima užpildyti iš esamų darbuotojų, o į kurias reikės priimti naujų.
4. Įvertinti darbuotojų kaitą, remiantis patirtimi, ekonominėmis, socialinėmis, darbo ir kitomis sąlygomis.
5. įvertinti naujų darbuotojų apmokymą, darbo našumo sumažėjimą ir su tuo susijusias išlaidas.
6. Atsiradus laisvai vietai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!