Bakalauro darbai
Daiktinės aplinkos įtaka priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybei
4 SĄVOKOS Daiktai – kokie nors materialūs objektai (Terminų žodynas, 2017). Aplinka - Aplinką galima suprasti dvejopai – siaurai kaip erdvę, kurioje pastoviai gyvena, dirba ir ilsisi žmonės, ir plačiai kaip žmonijos egzistavimo sferą, susidedančią iš gamtos, antropogeninių objektų ir visuomenės (Šešelgis, 1991). Ugdymo(-si) aplinka – tai tokia aplinka, kurioje vaikas gyvena, žaidžia, bendrauja ir nuolatos vyksta pedagoginė sąveika (Mogilinskas, 1995). Edukacinė aplinka – tai dinamiška mokymo ir mokymosi erdvė, sukurta ir veikiama edukatoriaus bei sąlygota edukacinio tikslo, jį atitinkančio turinio bei jo įsisavinimą paremiančių metodų (Jucevičienė, 2001). Dorovė – gyvenimo bei elgesio principai ir normos (Grumbinas, 2010). Fizinė aplinka – tai visa darželio aplinka. Grindys, sienos, kambario forma ir dydis, kiemas baldai, medžiagos, įranga ir žaislai – visa tai turi įtakos vaiko patyrimui (Caughlin, Hansen, Heller, Kaufmann, Stolberg, Walsh, 1997). Daiktinės aplinkos estetinės refleksijos ugdymas – tai tiesioginis pagalbininkas ugdant asmenybę, gebančią kūrybiškai priimti šiuos sprendimus aukštesniu kokybiniu lygmeniu, racionaliai suvokti daiktų pasirinkimo motyvus (Grigaliūnaitė, 2002). Daiktinė aplinka – tai natūrali aplinka, kurios reikšmės suvokimas gali padėti geriau suprasti visumą veiksnių, formuojančių vaiko estetinį suvokimą, jam priimtinos, aktualios veiklos modelį (Randienė, 2006). Kasdieninis planavimas – tai yra kasdieninė dienotvarkė, kuri suteikia pastovumo jausmą. Vaikai žino, ko tikėtis, ir supranta, ko tikimasi iš jų (Dodge, Colker,Heroman, 2002). Grupės bendruomenės kūrimas - tai socialinės ir emocinės aplinkos kūrimas (Dodge, Colker,Heroman, 2002). 5 LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS LENTELĖS: 1.2.1. lentelė Aplinkos sampratos analizė..........................................................................................12 2.2.1. lentelė Tyrimo instrumentarijaus (klausimyno), skirto tėvams ir pedagogams, pagrindimas........................................................................................................................................22 3.1.1. lentelė Edukacinio projekto planas (Zinkevičiūtė, 2017).........................................................44 PAVEIKSLAI: 2.3.1. pav. Tėvų lyties pasiskirstymas................................................................................................30 2.3.2. pav. Pedagogų lyties pasiskirstymas........................................................................................30 2.3.3. pav. Tėvų amžiaus pasiskirstymas...........................................................................................31 2.3.4. pav. Pedagogų amžiaus pasiskirstymas...................................................................................31 2.3.5. pav. Tėvų nuomonė apie aplinką.............................................................................................32 2.3.6. pav. Pedagogų nuomonė apie aplinką.....................................................................................32 2.3.7. pav. Aplinkos pokyčių įtaka vaikui, jo ugdymuisi..................................................................33 2.3.8. pav. Aplinkos pokyčių įtaka vaikui, jo ugdymuisi..................................................................34 2.3.9. pav. Tėvų nuomonė apie daiktus, esančius vaiko aplinkoje.....................................................35 2.3.10. pav. Pedagogų nuomonė apie daiktus, esančius vaiko aplinkoje...........................................35 2.3.11. pav. Tėvų nuomonė apie aplinkos įtaką vaiko elgesiui, jo pasiekimams..............................36 2.3.12. pav. Pedagogų nuomonė apie aplinkos įtaką vaiko elgesiui, jo pasiekimams......................37 2.3.13. pav. Tėvų nuomonė apie ugdymo/si priemonių atitikimą vaiko amžiui...............................38 2.3.14. pav. Pedagogų nuomonė apie ugdymo/si priemonių atitikimą vaiko amžiui.......................38 2.3.15. pav. Tėvų nuomonė apie priemones, daiktus, kurie turi būti vaiko aplinkoje......................39 2.3.16. pav. Pedagogų nuomonė apie priemones, daiktus, kurie turi būti vaiko aplinkoje...............40 2.3.17. pav. Tėvų nuomonė apie daiktų pasirinkimo įvairovę grupėje..............................................41 2.3.18. pav. Pedagogų nuomonė apie daiktų pasirinkimo įvairovę grupėje......................................41 2.3.19. pav. Tėvų nuomonė apie reikalavimus, keliamus daiktinei aplinkai.....................................42 2.3.20. pav. Pedagogų nuomonė apie reikalavimus, keliamus daiktinei aplinkai..............................43 3.1.1. pav. Ugdomoji veikla „Raižymas pagaliukais“........................................................................46 6 3.1.2. pav. Ugdomoji veikla „Dovanėlė mamytėms“.........................................................................47 3.1.3. pav. Ugdomoji veikla „Dovanėlė mamytėms“.........................................................................48 3.1.4. pav. Ugdomoji veikla „Piešiam matydami save“....................................................................49 3.1.5. pav. Ugdomoji veikla „Piešiam guašu/akvarele“.....................................................................50 3.1.6. pav. Ugdomoji veikla „Atliekam, ką norim“............................................................................52 3.1.7. pav. Ugdomoji veikla „Atlieka, ką norim“...............................................................................53 3.1.8. pav. Ugdomoji veikla „Atliekam, ką norim“............................................................................54 3.1.9. pav. Ugdomoji veikla „Atliekam, ką norim“............................................................................55 3.1.10 pav. Ugdomoji veikla „Žaidimų diena“..................................................................................56 3.1.11. pav. Ugdomoji veikla „Gaminam skanėstus mamai“.............................................................57 7 SANTRAUKA Akvilė Zinkevičiūtė Temos aktualumas ir naujumas. Ši tema ir problema dar nėra atskleista iki galo, nes yra daug skirtingų nuomonių, t. y., daug autorių ugdymo(si) kokybę vertina intelektualinių pasiekimų aspektu, bet mažai diskutuojama apie daiktinės aplinkos įtaką ikimokyklinio ugdymo(si) kokybei. Darbo problema. Kaip sukurti kuo optimalesnę, komfortabilesnę, modernesnę ir sveikesnę ugdymo įstaigos aplinką, kad būtų užtikrinta ugdymo(si) kokybė? Kokią įtaką priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybei turi daiktinė aplinka? Darbo tikslas. Išanalizuoti daiktinės aplinkos įtaką priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybei. Darbo uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti ugdymo(si) aplinkos sampratą bei atskleisti, kokią įtaką turi daiktinė aplinka priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybei; 2. Atlikti daiktinės aplinkos įtakos priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybei tyrimą ir pristatyti rezultatus; 3. Tyrimo rezultatų pagrindu suplanuoti ir realizuoti edukacinį projektą bei pateikti rekomendacijas pedagogams, kaip pritaikyti daiktus, esančius grupėje, vaikų ugdymui(-si). Darbo objektas. Daiktinės aplinkos įtaka priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybei. Darbo metodai. Siekiant teoriškai pagrįsti daiktinės aplinkos įtaka priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybei, pasirinktas mokslinės literatūros analizės metodas. Siekiant išsiaiškinti tėvų ir pedagogų nuomonę apie daiktinės aplinkos įtaką priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybei tyrimo atlikimui pasirinkta apklausa raštu (interviu) ir jos lyginamoji analizė, nes per trumpą laiką galima apklausti didelį skaičių respondentų ir atlikti palyginimą. Apibendrinant tyrimą, galima daryti prielaidą, kad tiek pedagogai tiek tėvai mano, kad vaiko aplinkoje yra reikalinga daug ir įvairių daiktų. Atsakiusieji mano, kad pagrindinis reikalavimas, keliamas daiktinei aplinkai, siekiant ugdymo/-si kokybės, yra, kad daiktinė aplinka turi būti pritaikyta vaiko amžiui. Apibendrinant edukacinį projektą, galima daryti prielaidą, jog kiekvienas daiktas, esantis vaiko aplinkoje ugdymo(-si) metu, daro jam įtaką. Todėl labai svarbu pasirūpinti, kad jau nuo mažens vaiką suptų kuo daugiau įvairiausių daiktų. Darbą sudaro: santrauka lietuvių ir užsienio kalbomis, turinys, lentelių ir paveikslų sąrašai, įvadas, teorinė, tiriamoji, projektinė dalys, išvados, rekomendacijos pedagogams, literatūros sąrašas, priedai. Visa darbo apimtis - 45 puslapių (apie 45000 ženklų). 8 SUMMARY Akvilė Zinkevičiūtė Topics relevance and novelty. The theme and the problem has not yet revealed to the end, because there are many different opinions, that is, many authors (self) education quality aspect of the intellectual achievements, but little discussion about the environmental impact of material pre- school (self) quality. Work problem. How to create the most optimal, more comfortable, more modern and healthier environment for educational institutions to ensure the (self) education quality? What impact preschool education (learning) the quality of the material environment have? Work objective. To analyze the environmental impact of material pre-school education (learning) quality. Work tasks: 1 Theoretically based training (learning) environment concept and reveal the influence of material environment of pre-primary education (learning) quality. 2 Perform material environment impact on the pre-school education (learning) the quality of the investigation and to deliver results. 3 The study results, the planning and realization of the educational project and provide guidance for teachers on how to apply things in a group, children's education (learning). Working object. Rem environmental impact of pre-school education (learning) quality. Work methods. In order to theoretically based material environment impact of pre-school education (learning) the quality of selected scientific literature analysis method. To find out parents 'and teachers' views about the environmental impact of material pre-school education (learning) the quality of the performance of selected research questioning (interview) and its comparative analysis, because of the short time available to interview a large number of respondents and do a comparison. Summarizing the study, it can be assumed that both teachers and parents believe that the child's environment is required and a lot of different items. Those replying believe that the main requirement for the material environment, to education / learning quality is the material environment must be adapted to the child's age. Summing up the educational project, it can be assumed that every object in the child's environment education (learning) time, doing the effect. It is therefore very important to ensure that the child is already at an early age surrounded by as many kinds of items. Structure: Summary Lithuanian and foreign languages, contents, tables and paintings of introduction, theoretical, analytical and project parts, conclusions and recommendations for teachers, references and appendices. The total volume of work - 45 pages (about 45,000 characters). 9 ĮVADAS Temos aktualumas. Nuo pat mažens žmogų supa aplinka, kurioje yra daugybė skirtingų daiktų. Todėl stengiamės pasirinkti sau priimtiną aplinką, kurioje yra mums mėgstami daiktai, kuriuos matome ir su jais susiduriame nuo pat mažų dienų. Tačiau būdami vaikai nežinome, kokia aplinka ir joje esantys daiktai mums yra tinkamiausi. O tai yra labai svarbus augančiam žmogui, nes vaikas yra supažindinamas su jį supančia aplinka. Todėl jam yra reikalinga pagalba, sudarant tinkamą aplinką jį supančių daiktų, kad atsirinktų, kurie jam yra tinkamiausi ir priimtiniausi. Tačiau reiktų nepamiršti palikti ir pasirinkimo laisvę, nes kiekvienas žmogus turi savitą skonį. Daiktinė aplinka supa žmogų visą jo gyvenimą, pagal tai galime įžvelgti ir nuspėti žmogaus estetinį skonį, savitumą, jo pomėgius ar pan., nes kiekvienas mes kuriame sau artimą, individualią aplinką, kad joje jaustumėmės saugiai ir jaukiai. Kiekvienas žmogus turi individualų aplinkos suvokimo modelį, kuris priklauso nuo įvairių veiksnių, vadinamų reprezentacinėmis sistemomis (vizualinė, kinestetinė, audialinė, osminė) (Stašienė, ir Petkevičiūtė, 2003). Augdamas vaikas pats savaime pradeda gilintis į aplinką ir ją kurti, dažniausiai to net pats nesuvokdamas: mėgdžioja aplinkoje esančius žmones, jų veiksmus, draugus, įvairias situacijas. Tai darydamas vaikas įgauna naujų žinių, sugebėjimų, kurie yra neatsiejama, svarbi dalis jo vystymosi etape. Gebėjimas atsirinkti, suvokti, kurti sau daiktinę aplinką yra labai sudėtingas procesas. Norint padėti vaikui kuo greičiau perprasti bei susikurti artimą, jaukią aplinką, pirmiausiai reikia, kad vaikas įvairiapusiškai pažintų ugdymą plačiąja prasme. Toks požiūris pagrindžia L. M. Cholmianskio (1987, p. 58) teiginį, jog „Norėdamas pasiekti savo tikslą – sukurti gražų daiktą, projektuojantis daiktinę aplinką, žmogus turi pirmiausiai žinoti, kas lemia jo estetinę vertę“. Ugdymo įstaigos, kurioje vaikas praleidžia didžiąją dienos dalį, aplinka yra svarbus veiksnys. Šioje aplinkoje vaikas gyvena, bręsta ir kuria. Pedagogai turi parinkti vaikui tokią aplinką, kurioje jis galėtų pasirinkti jam tinkamus, mėgstamus daiktus, padedančius ugdytis. Reikia nepamiršti, kad vaikui labai svarbu yra ir edukacinė, dorovinė bei daiktinė ugdymosi aplinka. Šie klausimai šiandien plačiai nagrinėjami šių mokslininkų darbuose: A. Ruzgienės ir S. Petružienės knygoje „Vaikas ir aplinka“ (2005); S. Stašienės ir N. Petkevičiūtės knygoje „Žmogus ir aplinka“ (2003); V. Kučinsko ir G. Poderienės „Ugdymo aplinkos ergonomika“ (2006); K. Hille P. Evanschit ir A. Bauer knygoje „3-6 metų vaiko raida“ (2015); B. Bitinas „Gyvenimas ugdymo verpetuose“ (2010). Tačiau ši problema dar nėra atskleista iki galo, nes yra daug skirtingų nuomonių, t. y., daug autorių ugdymo(si) kokybę vertina intelektualinių pasiekimų aspektu, bet mažai diskutuojama apie daiktinės aplinkos įtaką ikimokyklinio ugdymo(si) kokybei. Daiktinei ugdymo(si) aplinkai skiriamas per mažas dėmesys. 10 Darbo problema. Kaip sukurti kuo optimalesnę, komfortabilesnę, modernesnę ir sveikesnę ugdymo įstaigos aplinką, kad būtų užtikrinta ugdymo(si) kokybė, fizinė, dvasinė, intelektualinė, emocinė ugdymo(si) proceso dalyvių gerovė? Kokią įtaką priešmokyklinio ugdymo(- si) kokybei turi daiktinė aplinka? Darbo objektas. Daiktinės aplinkos įtaka priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybei. Darbo tikslas. Išanalizuoti daiktinės aplinkos įtaką priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybei. Darbo uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti ugdymo(si) aplinkos sampratą bei atskleisti, kokią įtaką turi daiktinė aplinka priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybei; 2. Atlikti daiktinės aplinkos priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybei tyrimą ir pristatyti rezultatus; 3. Tyrimo rezultatų pagrindu suplanuoti ir realizuoti edukacinį projektą bei pateikti rekomendacijas pedagogams, kaip pritaikyti daiktus, esančius grupėje, vaikų ugdymui(-si). Darbo metodai. Siekiant teoriškai pagrįsti daiktinės aplinkos įtaką priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybei, pasirinktas mokslinės literatūros analizės metodas. Siekiant išsiaiškinti tėvų ir pedagogų nuomonę apie daiktinės aplinkos įtaką priešmokyklinio ugdymo(-si) kokybei tyrimo atlikimui pasirinkta apklausa raštu (interviu) ir jos lyginamoji analizė, nes per trumpą laiką galima apklausti didelį skaičių respondentų ir atlikti palyginimą. Darbą sudaro: santrauka lietuvių ir užsienio kalbomis, turinys, lentelių ir paveikslų sąrašai, įvadas, teorinė, tiriamoji, projektinė dalys, išvados, rekomendacijos pedagogams, literatūros sąrašas, priedai. Visa darbo apimtis - 45 puslapių (apie 45000 ženklų). 11 1. DAIKTINĖS APLINKOS REIKŠMĖS PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO(-SI) KOKYBEI TEORINĖ ANALIZĖ Pirmame darbo skyriuje analizuojamos ir pabrėžiamos sąvokos: daiktinė, dorovinė bei edukacinė aplinka. Siekiama išsiaiškinti jų sampratą bei atsiradimo istoriją. 1.1. Daiktų atsiradimo istorija Šiame poskyryje bus supažindinama su kasdieninių žmogaus naudojamų daiktų, tokių kaip lovos, stalai, gyvenamųjų namų formos, kėdės (senovės Romoje vadinta taburete), įvairūs įrankiai, indai ir kt., kurie yra vis dar naudojami ir šiomis dienomis, atsiradimo istorija. Daiktinė aplinka neatsiejama žmogaus dalis, kuri supa jį visą jo gyvenimą. Kiekvienas žmogus asmeniškai sprendžia, kokie daiktai turėtų būti jo aplinkoje. Neabejotinai, taip buvo ir seniau. Nors seniau būdavo mažiau visokiausių daiktų nei dabar, bet žmonės vis tiek kurdavo savo aplinką iš to, iš ko galėdavo. Jos kūrėjai, atsižvelgdami į visuomeninius ir asmeninius žmonių poreikius, sprendžia optimalias ir harmoningas daiktinės aplinkos formavimo problemas, remiasi mokslo ir technikos pažanga, ekonomikos ir gamybos technologijos sąlygomis (Grigaliūnaitė, 2002). Teigiama, kad Europoje naudojami buities daiktai atsirado Afrikoje ir Azijoje. Taip pat šiais laikais mes dar galime susidurti su iš senų laikų išlikusiais daiktais, aplinka ir pagal tai mes galime pažinti senovėje gyvenusius žmones: susipažinti su jų kultūra, naudotomis technologijomis, gyvenimo būdu ir jų pomėgiais. Pasigilinę galime teigti, kad bene daugiausiai išlikusių yra Senovės Egipto, Senovės Graikijos bei Romos kultūros pėdsakų. Senovės Egiptas – valstybė, egzistavusi dabartinio Egipto teritorijoje. Būtent čia atsiranda daugelis mums priimtinų tradicinių daiktų: drabužiai, baldai, įrankiai, visokiausi reikmenys, taip pat keturkampas namas yra egiptiečių išradimas. Senovės egiptiečiai savo buityje naudojo daugybę įvairių daiktų, pavyzdžiui, jie turėjo įvairiausių indų: akmeninių, bronzinių, molinių, ir juos laikė maisto gaminimui. Turėjo nemažai muzikos instrumentų, kuriuos bėgant metams vis tobulindavo. Taip pat naudojo daug skirtingų tepalų ir kremų, kuriuos laikydavo įvairiausiose dėžutėse. Senovės Egipte naudojami baldai panašūs į dabartinius - suolai, krėslai, kėdės, lovos. Tačiau pažvelgę į paveikslus, galime teigti, kad ant jų sėdėdavo tik turtingųjų šeimų kilmingi gyventojai, paprasti žmonės sėdėdavo tik ant iškilimų, įrengtų sienose. Vėliau, daugiau kaip prieš 2000 m. pr. Kr., atsiranda taburetės ant X formos kojų, kurias dažniausiai naudojo amatininkai. Senovės Graikijoje namai buvo pastatyti iš tašytų akmenų, balintų kalkėmis. Kambariai gana maži, juose galima pamatyti užtiestas lovas, skrynią, kėdes ir tai būdavo pas turtinguosius 12 žmones. Vienintelis graikų siekis buvo kiekvienam daiktui surasti vietą, kurioje jis tiktų. Graikai namų interjerui skyrė labai daug dėmesio, daiktus perėmė iš senovės egiptiečių. Senovės Roma – civilizacija, išsivysčiusi iš mažos žemdirbių bendruomenės, įsikūrusi Apeninų pusiasalyje. Romoje daiktų daug nebūdavo: krėslai, ant stalo kandeliabrai. Jie neskyrė tiek daug dėmesio savo namų interjerui kaip senovės graikai. Tačiau virtuvės indai būdavo ganėtinai patogūs, įvairios sausainių kepimo formos, keptuvės su snapeliu, pritaikytos maistui išpilti. Mėgstamiausias graikų užsiėmimas buvo dekoravimas. Visus išrastus daiktus, jie mėgo papuošti įvairiomis dekoracijomis, raštais. Taip, jų manymu, daiktai įgaudavo vaizdą ir atrodydavo labai iškilmingai. Bėgant laikui kito romėnų namų formos, daiktų kiekis, įvairovė, viskas tobulėjo. Šiandien savo daiktinę aplinką kuriame visai kitaip. Atsiradę nauji daiktai, naujos aplinkos, apdailos, įrankiai, drabužiai ir kiti reikalingi daiktai. Naujos tradicijos atkeliauja pas mus iš Senovės Egipto (Senoji Egipto valstybė: 2500 – 3500 pr., K.; Vidurinioji Karalystė: 1600 – 2100 pr., K.; Naujoji Karalystė: 1000 – 1600 pr., K.). Dabar galime susikurti sau modernesnę aplinką, pasinaudoję naujausiomis technologijomis, naujais daiktais (Kapleris, Meištas, Mickevičius, Šalna, 2013). Taigi, šiandieniniai daiktai, kuriuos naudojame savo buityje, atkeliavo pas mus iš Azijos bei Afrikos šalių. Jie buvo tobulinami daugybę metų, kol tapo svarbia mūsų gyvenimo dalimi, taip palengvindami mūsų kasdieninį gyvenimą. 1.2. Aplinkos sampratos analizė Šiame poskyryje bus pristatoma aplinkos sampratos analizė, remiantis įvairiais autoriais ir įvairiais moksliniais šaltiniais. Mūsų visų gyvenimui labai didelę įtaką turi aplinka. Nuo jos dažniausiai priklauso, kuo mes tampame užaugę. Pažvelgę į aplinką, kurioje gyvename, mes galime daug nuspręsti apie patį žmogų. Galime atspėti jo pomėgius, charakterio bruožus, matyti, ar žmogus yra tvarkingas, prisižiūrintis, ar atvirkščiai. Peržvelgę aplinkos sampratos analizes, remdamiesi įvairiais šaltiniais, galime pastebėti (1 lentelė), kad aplinka yra apibūdinama skirtingai, kiekvienas autorius, šaltinis, enciklopedijos ar žodynai aplinką apibūdina vis kitaip. 13 1.2.1. lentelė Aplinkos sampratos analizė (Zinkevičiūtė, 2017) Aplinkos sampratos analizė Autoriai 1 2 Aplinka – tai patalpos dydis, sienų spalva, grindų danga, apšvietimas, langų skaičius. Nors daugumos šių dalykų jūs negalite pakeisti, tačiau galite sustatyti baldus, išdėlioti priemones, ką nors išnešti į lauko aikštelę, kad visa erdvė būtų įdomesnė. Dodge, Colker, Heroman, 2002, p. 27. Aplinką galima suprasti dvejopai – siaurai kaip erdvę, kurioje pastoviai gyvena, dirba ir ilsisi žmonės, ir plačiai kaip žmonijos egzistavimo sferą, susidedančią iš gamtos, antropogeninių objektų ir visuomenės. Šešelgis, 1991, p. 8. Panagrinėję aplinkos sampratą įvairiuose žodynuose, galime rasti tokių paaiškinimų, kaip aplinka – žmogaus ugdymo veiksnys, kurį sudaro gamtinių, geografinių, klimatinių, socialinių, kultūrinių sąlygų visuma, kurioje gyvena individas ar žmonių grupė; aplinka – ekologinė terpė, su kuria sąveikauja individas ar grupė“. Jovaiša, 2007, p. 20. Biologiniu požiūriu aplinka – „gamtos objektų, reiškinių ir sąlygų visuma, kurioje gyvena individas, populiacija ar rūšis”. Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2000, p. 655. Geografiniu požiūriu aplinka – „žmogų (visuomenę) supanti ir abipusiais ryšiais su juo susijusi negyvosios ir gyvosios gamtos bei antropogeninių teritorijos elementų visuma” (Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2000, p. 655). Aplinkos geografinė samprata dažnai taikoma nagrinėjant gamtos ir žmogaus ekologinius santykius, ypač formuojant šios sąveikos metodologines nuostatas ir organizuojant aplinkos apsaugą. Geresnius sprendimus esamiems poreikiams tenkinti galima rasti ištyrinėjus aplinką. Fullan, 1998, p. 37. „Žmogaus funkciniam būviui ir darbingumui didelę įtaką turi įvairūs fizinės aplinkos faktoriai: oro sudėtis, meteorologinės sąlygos (drėgmė, oro srautai, temperatūra, slėgis, radiacija); apšvietimas, triukšmas ir vibracija; žmogaus judėjimo greitis aplinkoje (pagreitis ir perkrova, nesvara ir kt.)“. Mogilinskas, 1995, p. 55. Laikas, kaip filosofinė kategorija, reiškia materijos būties formą, kuriai būdinga trukmė, nuoseklumas, nenutrūkstama ir negrįžtama tėkmė (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000, p. 349). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000, p. 349. 14 1 2 Žmogaus aplinka neatsiejama nuo laiko ir erdvės kategorijų. Žmogaus aplinka (Gražulevičienė, 2002, p. 32) - tai laiko ir erdvės ribojama visuma veiksnių, lemiančių žmogaus būties fizinę, dvasinę ir socialinę gerovę. Gražulevičienė, 2002, p. 32 Aplinka tai erdvė, kurioje žmogus praleidžia visą savo gyvenimą. Kiekvienas asmeniškai kuriame sau palankią aplinką, kurioje mes pasiruošę gyventi ir praleisti didžiąją savo gyvenimo dalį. Kowalczyk, 2000. Taigi, galima teigti, jog aplinką daugelis autorių supranta kaip erdvę, kurioje gyvena, auga, dirba ir ilsisi žmonės. Kiekvienas žmogus kuria sau tokią aplinką, kurioje būtų gera, ir tokią, kurioje norėtų pastoviai būti. 1.3. Ugdymo(-si) aplinkos samprata Šiame poskyryje bus pateikiama įvairų autorių ugdymo(-si) aplinkos samprata. Aplinka bus nagrinėjama trimis aspektais. Ypatingas dėmesys bus skiriamas aplinkos reikalavimams, į kuriuos atsižvelgęs pedagogas turėtų kurti ugdymo(si) aplinką. Ugdymo(-si) aplinka – tai tokia aplinka, kurioje vaikas gyvena, žaidžia, bendrauja ir nuolatos vyksta pedagoginė sąveika. Joje vaikai praleidžia didžiausią savo gyvenimo dalį. Todėl labai svarbu, kad tokioje aplinkoje būtų suteiktos visos galimybės jam ugdyti(-s). Tai reiškia, kad tokioje aplinkoje turėtų būti jauku ir skoninga, daiktų ir spalvų kompozicija, knygų (net jeigu vaikas dar neskaito, labai svarbu, kad jo aplinkoje būtų knygų), daiktų, žaislų įvairovė. Tikriausiai visi sutiks ir su tuo, kad aplinka, kurioje vaikas ugdomas, turėtų būti gana erdvi ir šviesi (Mogilinskas, 1995). Vaikų kūrybiškumo ugdymo programos struktūros komponentas yra ugdymo(-si) aplinka – jūsų grupės erdvės suplanavimas ir panaudojimas, kasdieninė dienotvarkė, socialinė ir emocinė atmosfera. Kūrybiškumo ugdymo programoje ugdymo(-si) aplinka atitinka vaikų raidos poreikius. Ji suteikia galimybę pritapti, jaustis saugiai ir patogiai visiems vaikams, tarp jų ir tiems, kurie turi ypatingų poreikių, todėl visiems ugdytiniams sudaromos sąlygos tapti nepriklausomais ir savimi pasitikinčiais. Dėl šių priežasčių ugdymo(-si) aplinka yra labai svarbi (Dodge, Colker, Heroman, 2002). Ugdymo(si) aplinka gali būti nagrinėjama trimis aspektais, tai: Grupės įrengimas ir priežiūra. Pagal priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo, ugdymo programą grupės aplinka suskirstyta į dešimt erdvių įvairiems vaikų interesams tenkinti (konstravimas, vaidmeniniai žaidimai, muzika ir judesys, dailė ir kt.). Šios erdvės suteikia 15 vaikams daugybę galimybių tyrinėti, atrasti ir tobulėti. Kiekvienoje iš jų baldų išdėstymas ir priemonės, padeda ne tik ugdytis, bet ir prižiūrėti tvarką grupėje. Kasdieninis planavimas – tai yra kasdieninė dienotvarkė, kuri suteikia pastovumo jausmą. Vaikai žino, ko tikėtis, ir supranta, ko tikimasi iš jų. Būdami įsitikinę, kad aplinka yra nuspėjama ir pažįstama, jie gali įsitraukti į ugdymo(-si) procesą ir jaustis grupės dalimi. Tvarka aplink juos sukuria tvarkos jausmą juose. Grupės bendruomenės kūrimas. Tai socialinės ir emocinės aplinkos kūrimas. Pedagogai pozityviai bendrauja su vaikais ir padeda jiems tokiu pat būdu bendrauti tarpusavyje. Teigiamas socialinis klimatas leidžia vaikams gerai jaustis ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir ugdytis panaudojant visus savo gebėjimus (Dodge, Colker,Heroman, 2002). Neatsiejamas dalykas yra glaudus pedagogų ir tėvų bendravimas ir bendradarbiavimas, tai irgi daug lemia. Pedagogai turėtų atsižvelgti į tėvų norus ir poreikius, kuriant jų vaikams aplinką grupėje. Manau, nesuklysiu pasakydama, kad kiekvienas vaikas norėtų, o ir turėtų, grupėje rasti kampelį, kuris jam būtų artimas ir jaukus lyg namuose. Pedagogas, kurdamas ugdomąją aplinką, pirmiausiai turi atsižvelgti į vaikų amžių, suvokimo galimybes bei pomėgius, todėl kurdamas aplinką ugdytiniams, pedagogas turėtų jau pažinoti vaikus, kurie bus jo sukurtoje aplinkoje. Nemažiau svarbu atsižvelgti ir į ugdymo(-si) galimybes, svarbu parinkti priemones, kurios padėtų atsiskleisti vaikui visapusiškai ir leistų dar labiau tobulėti. Priemonės turi padėti atsiskleisti visoms vaiko kompetencijoms, pomėgiams ir kt. Pastaruoju metu ugdomajai aplinkai kurti skiriamas gana nemažas dėmesys. Čia kyla klausimas, kokią įtaką ugdomajai aplinkai turi daiktai. Taigi, dažniausiai priešmokyklinio ugdymo pedagogai renkasi tokią aplinką, kurioje kiekvienas vaikas rastų kampelį, kuriame jaustųsi saugiai kaip namuose. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad aplinkoje turi būti labai daug funkcionalių ir įdomių daiktų, kurie padėtų vaikams visapusiškai ugdytis. 1.3.1. Dorovinės ir edukacinės ugdymo(si) aplinkų samprata ir reikšmė Šiame poskyryje bus nagrinėjamos dorovinė ir edukacinė ugdymo(si) aplinkos. Edukacinė aplinka – tai dinamiška mokymo ir mokymosi erdvė, sukurta ir veikiama edukatoriaus bei sąlygota edukacinio tikslo, jį atitinkančio turinio bei jo įsisavinimą paremiančių metodų (Jucevičienė, 2001). Šiuo metu edukologų darbuose vis plačiau kalbama apie edukacines aplinkas – naująjį darinį, apibrėžtą kaip ugdytojo ir besimokančiojo santykių sistema, mokymuisi imlią erdvę (Melnikova, 2015). Mokymąsi bei pasitenkinimą savimi lemia edukacinė aplinka (Heron, 2004). 16 Edukacinėje aplinkoje svarbiausia yra pasitikėjimas ir pagarba. Todėl labai svarbu, kad pedagogai artimai bendrautų ir bendradarbiautų su tėvais ir vaikais bei vyrautų abipusė pagarba. Būdami tokioje aplinkoje vaikai labai greitai pripras ir jausis saugiai. Ne mažiau svarbu yra ir pedagogų tarpusavio bendravimas, bendradarbiavimas ir sutarimas. Kas nesugyvena su kolegomis, nesugyvena ir su vaikais (Černius, 1993). Ši aplinka apima fizinį ir socialinį aspektus. Tinkamas patalpos apstatymas, puošimas ir džiugi nuotaika turi įtakos besimokančiojo motyvacijai mokantis, o įtempta ir bauginanti aplinka šią motyvaciją slopina (Melnikova, 2015). Edukacinės aplinkos, kurios užtikrina mokymosi sėkmę, vadinamos konstruktyviomis aplinkomis. Kaip teigia R. Burškaitienė, R. Vilkonis (2010, p.11), šiandien edukacinei aplinkai labai stinga įvairovių. Jų manymu, edukacinė aplinka turėtų būti patogi, žaisminga, kūrybinga bei estetinė, skatinanti vaikų veiklą. Autorių nuomone, šiandien pedagogai skiria per mažai dėmesio edukacinei aplinkai. Ne mažiau nei edukacinė aplinka, svarbi ir dorovinė aplinka. Šioje aplinkoje turėtų vyrauti gerumas, pripažinimas, pagarba, vertinimas, pasitikėjimas ne tik vienas kitu, bet ir savimi. Dorovinėje aplinkoje pagrindinis aspektas yra pagarba. Puikiai žinome, kad jei gerbsime kitus, tai ir kiti gerbs mus. Tokia aplinka labai svarbi yra vaiko adaptacijos laikotarpiu, kad vaikas galėtų jaustis saugiai ir daug greičiau priprastų prie naujos aplinkos. Dorovė – gyvenimo bei elgesio principai ir normos (Grumbinas, 2010). Dorovinė aplinka yra labai artima edukacinei aplinkai, nes abiejose aplinkose svarbu pasitikėjimas vienas kitu, pagarba, drąsa, saugumo jausmas. Taigi, galima teigti, kad edukacinė aplinka yra labai artima dorovinei aplinkai. Svarbiausias aspektas šių aplinkų kontekste – pagarba, nes gerbdami kitą žmogų, sulauksime pagarbos ir mes patys. Edukacinėje aplinkoje labai svarbus bendravimo ir bendradarbiavimo aspektas. Kad dorovinėje aplinkoje jaustumėmės saugiai, pasitikėtume vienas kitu, svarbu, jog pedagogas gerai sutartų ne tik su vaikais, bet ir su jų tėveliais. Reikia nepamiršti, kad tokiose aplinkose vaikai bus skatinami gero elgesio manierų, gebės aktyviai veikti ne tik individualiai, bet ir grupelėse bei kartu su visa grupe. 1.3.2. Daiktinės aplinkos samprata ir jos įtaka ugdymo(si) kokybei Šiame poskyryje analizuojama daiktinė aplinka ir jos daroma įtaka vaikų ugdymui(- si). Aiškinamasi, kokią įtaką, kokie daiktai daro vaikams ir ar jie padeda vaikų ugdymui(-si), ar trukdo. Literatūros analizė parodė, jog žmogui aplinka daro labai didelę įtaką, galime sakyti, kad aplinka suformuoja asmenybę. Labai svarbu, kokią aplinką tėvai suformuos savo vaikams, kad 17 šie, joje būdami, jaustųsi saugiai, apsupti šilumos, artimųjų dėmesio, žaislų ir daug kitų įvairių daiktų bei daug meilės. Kiekvienas daiktas, esantis grupėje, turi tam tikrą ugdomąją paskirtį. Priemonės vaikui ugdyti, turėtų būti parenkamos pagal amžių ir pagal vaiko galimybes. Su kokiomis priemonėmis vaikas nori dirbti, reikėtų leisti pasirinkti jam pačiam. Tačiau reikia nepamiršti, kad vaikas pradės lankyti darželį ir ten jo laukia kitokia aplinka. Atvedus vaiką į darželį, keičiasi gyvenimo sąlygos, auklėjimo būdai. Per trumpą laiką vaikas turi keisti daugelį savo elgesio formų, staiga pakeisti savo įpročius ir greitai adaptuotis. Tai sunkus etapas, o kai kuriems vaikams – neįveikiamas uždavinys. Pradėjus lankyti darželį, vaikui pradedami kelti nauji reikalavimai, kaip: bendrauti su bendraamžiais, prisitaikyti prie naujos aplinkos ir jos sąlygų, po truputį tapti drąsiam ir aiškiai bei drąsiai išreikšti savo nuomonę, pasitikėti savimi, kontroliuoti savo norus, impulsus ir emocijas bei daug kitų dalykų. Fizinė aplinka – tai visa darželio aplinka. Grindys, sienos, kambario forma ir dydis, kiemas baldai, medžiagos, įranga ir žaislai – visa tai turi įtakos vaiko patyrimui (Caughlin, Hansen, Heller, Kaufmann, Stolberg, Walsh, 1997). Daugelis pediatrų teigia, kad keičiantis vaiko aplinkai, pakinta vaikų sveikata, elgesys (kai kurie vaikai pradeda elgtis labai bjauriai, neklauso ir daro tik tai, ką jie patys nori daryti, o kiti vaikai atvirkščiai, užsidaro savyje, su niekuo nebendrauja ir gyvena savo pasaulėlyje), nervų sistemos funkcijos, o kai kuriems vaikams tai būna didelis šokas, nes jie būna pripratę prie savo namų aplinkos ir staiga keičiantis aplinkai vaikai tampa kaip nesavi. Adaptacijos laikotarpį kiekvienas vaikas išgyvena skirtingai, vienų vaikų sutrinka mityba (vaikai pradeda prastai maitintis arba išvis nevalgo būdami jiems nepriimtinoje aplinkoje), kiti vaikai pradeda smurtauti, mėtyti daiktus, esančius grupėje, muštis su bendraamžiais, kai kurių vaikų sutrinka miegas, jie prastai miega arba nemiega. Tačiau šis laikotarpis praeina, tik kiekvienam vaikui skirtingai, vieni vaikai adaptuojasi praėjus vos keletui dienų, o kitiems vaikams gali prireikti net kelių mėnesių, kad šie prisitaikytų prie naujos aplinkos ir joje esančių naujų daiktų, žmonių, vaikų ir kt. Vaiko erdvė yra vieta, kurioje jis gali laisvai judėti, žaisti, veikti. Atkreipkime dėmesį, kad atėję į darželį vaikai pasirenka tam tikrą savo erdvę, kurioje jie taip ir jaučiasi. Ir pradeda žaisti su kitais vaikais tik tada, kai jų į grupę prisirenka pakankamai (Ruzgienė, Petružienė, 2005). Bėgant laikui, vaiko gyvenimo sąlygos keičiasi ir prie jų reikia prisitaikyti. Vaiko smegenys labai imlios, organizmas greitai prisitaiko prie besikeičiančių aplinkos sąlygų, tačiau negalima pamiršti, jog vaikų adaptacijos mechanizmai fiziologiškai yra nesubrendę. Taikantis prie pasikeitusių sąlygų dažnai sutrinka vaiko elgesys, nes trukdo anksčiau susidarę stereotipai. Juos būtina keisti, tai labai sunki užduotis, reikalaujanti didelės nervinės įtampos, nes vaikų vidinio slopinimo procesai dar nesusiformavę, o nerviniai procesai mažai paslankūs. 18 Grupės aplinka turi stiprų poveikį kiekvienam vaikui. Saugi, patraukli, patogi ir gerai suplanuota aplinka, padeda pedagogui patraukti vaiką į bet kokią veiklą. Grupės aplinka, padalinta į tam tikras erdves, yra puiki ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaikams, kurie tikrai nori tyrinėti, konstruoti, eksperimentuoti ir siekti savo tikslų. Atskiros erdvės, kuriose pilna priemonių vaikų interesams tenkinti, lengviau leidžia kiekvienam vaikui pasirinkti jo mėgstamą ar norimą veiklą. Tam tikros veiklos leidžia vaikams pasirinkti ramesnę ar aktyvesnę veiklą, veiklą individualiai ar veiklą grupelėse (Dodge, Colker, Heroman, 2002). Grupė, padalinta į erdves, leidžia vaikui labiau pažinti priemones, t. y. kam ir kurios yra skirtos. Taip pat daiktai, esantys erdvėse, padeda vaikui ugdytis ir labiau įsijausti į jo mėgstamą veiklą. Vaikai dažniausiai renkasi ryškias, dideles, aiškias priemones, todėl labai svarbu, kad grupėje esančiose erdvėse būtų bent keletas daiktų, kurie patrauktų vaiko dėmesį. Nemažiau svarbu yra ir tai, kad kiekviena erdvė turi būti įvairi priemonėmis ir jų turi būti pakankamai ir ne per mažai, kad vienu metu vienoje erdvėje galėtų veikla užsiimti visi norintys vaikai. Reikia nepamiršti, kad priemonės centruose turi būti ne tik atitinkančios erdvės pavadinimą, bet ir vaiko amžių bei galimybes. Labai svarbu, kad vaikas naudotųsi tokiomis priemonėmis, kurios skirtos jo amžiui. Deramai išdėstyti baldai teikia žinių apie erdvės panaudojimą ir formuoja eismo bei saugumo įgūdžius, reguliuoja triukšmo lygį, užtikrina vaikų vystymosi stebėjimą. Patalpų erdves reikia planuoti tikslingai ir rūpestingai. Tinkamai įrengta aplinka skatina sudėtingesnius žaidimus, socialinių įgūdžių formavimąsi, moko būti nepriklausomiems ir įveikti sunkumus. Pagarbą žaidimo priemonėms reikia derinti su vaikų smalsumu ir noru sužinoti, kaip tas ar kitas daiktas veikia. Vaikai turi būti skatinami rūpintis priemonėmis ir žaislais, taip pat palaikyti tvarką grupėje, sudėti žaislus į vietas. Aiškūs užrašai ant lentynų palengvina šią užduotį (Caughlin, Hansen, Heller, Kaufmann, Stolberg, Walsh, 1997). Priemonės vaikams turi atspindėti įdomų ugdymo(-si) turinį: naminiai gyvūnėliai ir augalai, kuriuos galima stebėti ir jais rūpintis; žaislų rinkiniai, skirti rūšiavimui ir skaičiavimui; knygos, kuriose galima ieškoti informacijos; prietaisai ir laikrodžiai, kuriuos galima išardyti, ir taip toliau (Dodge, Colker, Heroman, 2002). Reikia nepamiršti, kad visi daiktai turi turėti savo vietą grupėje, todėl kiekvieną kartą vaikai, pažaidę su įvairiais žaislais ar daiktais, turi juos padėti į vietą, taip vaikai ugdysis tvarkingumą. Norint vaikams parodyti, kad visi daiktai turi savo vietas, galima jas pažymėti pasirinktais būdais, pavyzdžiui, ant kiekvieno daikto užkljuoti nuotraukytę, kuriai erdvei kuris daiktas priklauso. Taigi, galime teigti, kad aplinka yra labai svarbi vaiko vystymuisi, nuo jos priklauso vaiko ateitis ir tik nuo tėvų priklauso, kokią aplinką vaikui jie sukurs. Reikia nepamiršti, kad vaikas, būdamas bet kokioje aplinkoje, norės jaustis lyg namuose. Ne mažiau svarbu po truputį iš anksto vaiką pratinti prie naujos aplinkos, kad šis kuo greičiau adaptuotųsi ir nebūtų didelio šoko, jam 19 staiga pakeitus aplinką. Pradėjus vaikui lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, pedagogo darbas sukurti jaukią, namams artimą grupės aplinką. Kad tai padarytų, pedagogas turi susipažinti su vaikais, kurie bus ugdomi jo sukurtoje aplinkoje. Svarbu yra parinkti vaikui priemones pagal jo amžių ir galimybes. Ne mažiau svarbu, kad kiekvienas daiktas patrauktų vaiko dėmesį savo spalva, forma, paskirtimi, dydžiu. Kiekvienas daiktas privalo turėti savo vietą ir vaikas, pasinaudojęs vienu ar kitu daiktu, jį ten turi padėti, nes tik taip bus ugdomi vaikų tvarkingumo įgūdžiai. Centreliai ir juose esantys daiktai padeda vaikui labiau ugdytis ir pažinti kiekvieno daikto paskirtį. Kaip jau buvo minėta, labai svarbu, jog priemonės, panaudojamos ugdymo(si) procese, būtų parinktos pagal vaiko amžių ir galimybes. Nemažiau svarbu yra didelė įvairovė priemonių erdvėse ir jų parinkimas: dydis, spalva, forma, paskirtis ir kt. Kiekvienas vaikas jausis saugiai, būdamas saugioje, patrauklioje, turtingoje priemonių, artimoje namams aplinkoje. 1.3.3. Daiktų (esančių vaiko aplinkoje) įtaka ugdymui(-si) Šiame poskyryje bus rašoma apie daiktų įtaką vaikų ugdymui(-si), t. y., kokią įtaką vaikams daro daiktai, esantys grupėje. Taip pat bus primenama, kad labai svarbu, jog kiekvienas daiktas privalo turėti savo vietą ir kt. Daiktinę aplinką J. Randienė (2006) apibūdina kaip estetinės refleksijos ugdymo faktorių. Tobulėjantį estetinį suvokimą sąlygoja estetinė patirtis, todėl geriausiai vaikai ugdomi estetiškai, kai turtinama realioji jų gyvenimo erdvė. Daiktinė aplinka – tai natūrali aplinka, kurios reikšmės suvokimas gali padėti geriau suprasti visumą veiksnių, formuojančių vaiko estetinį suvokimą, jam priimtinos, aktualios veiklos modelį. Daiktinės aplinkos estetinės refleksijos kokybė atspindi bendrąjį išsilavinimo, kultūros lygį. Tai ne tik galutiniai elgesio pasirinkimo, raiškos bei veiklos modeliai, bet ir tam tikri gebėjimai, reikalingi žmogui socialiniame gyvenime. G. Grigaliūnaitė (2002) pažymi, kad daiktinės aplinkos estetinės refleksijos ugdymas – tai tiesioginis pagalbininkas ugdant asmenybę, gebančią kūrybiškai priimti šiuos sprendimus aukštesniu kokybiniu lygmeniu, racionaliai suvokti daiktų pasirinkimo motyvus. Daiktinė aplinka daugiausiai atspindi praktiškąsias žmogaus būties ypatybes. Išorinis estetinis pasaulis gali tapti žmogaus vidine realybe. Teigiama, kad kuriant bei suvokiant daiktinę aplinką, ugdoma visapusiška asmenybė, derinanti savyje intuityvųjį ir racionalųjį mąstymą. Daiktinę aplinką galima apibūdinti kaip faktorių, veikiantį asmenybę ir sukeliantį tam tikras ugdytinio reakcijas. A. Zulumskytė (2004) teigia, kad tai turi reikšmingos įtakos ugdytinių dvasinei brandai – fizinei jų raidai, emocinei savijautai, ugdymosi motyvacijai, bendravimo ir bendradarbiavimo poreikių įgyvendinimui (Grigaliūnaitė, 2000). 20 Kiekvienas daiktas turi savo ugdomąją reikšmę vaikui, jis ugdo kiekvieną vaiką skirtingai ir individualiai. Daiktai padeda vaikams suvokti jų paskirtį, jie išmoksta jais naudotis, tvarkyti juos (panaudojus kiekvieną kartą padėti jį į vietą), prižiūrėti, gerbti ir saugoti. Kad ir kur gyventų dabartiniai vaikai, jie visą gyvenimą susidurs su pokyčiais: keisis aplinka, socialinės ir politinės permainos, keisis aplinkoje esantys daiktai (Caughlin ir kt., 1997). Todėl labai svarbu, kad vaikas jau nuo mažens susidurtų su kuo daugiau daiktų, kad keičiantis jo aplinkai, nauji daiktai, esantys joje, jiems jau būtų pažįstami ir priimtini, kad vaikai jais jau mokėtų naudotis, žinotų jų paskirtį ir kas per daiktas tai yra. Nuo mažens vaikai dažniausiai būna ugdomi per žaidimus, žaidimo formomis, todėl reikia kuo daugiau daiktų, kurie būtų skirti žaidimams. Mergaitėms gali būti įrengiami virtuvėlių žaidimai, grožio salonai, parduotuvės, gėlės ar gėlynai ir kt., taip mergaitės ugdysis moteriškumą, susipažins su moteriškais darbais, pomėgiais, užsiėmimais, žaisdamos mokysis gaminti valgyti, sužinos įrankių paskirtį, mokysis puoštis, tvarkyti namų buitį, prižiūrėti gėles, gėlynus ir daug kitų dalykų. Berniukams grupėje turėtų būti įrengiami konstruktoriai, mašinos, lego detalės, įrankiai ir kt. Taip jie pradės domėtis mašinomis, statybomis, ugdysis įgūdžius prižiūrėti daiktus, juos saugoti, taisyti sulūžusius daiktus, mokysis žaisti grupelėmis, susipažins su vyriškais darbais, pomėgiais ir kt. Taip pat labai svarbu, kad berniukai mokėtų žaisti ir kartu su mergaitėmis, taip vaikai ugdysis pagarbą, berniukai išmoks gerbti mergaites, jie mokysis kartu sutarti, žaisdami skirstysis vaidmenis, darbus, kas, ką darys. Taip vaikai jau nuo mažens bus skatinami pagarbos, supratimo, išklausymo, draugiškumo ir daugybę kitų dalykų. Ugdydamiesi vaikai naudojasi įvairiausiais daiktais, esančiais jų aplinkoje, pamažu pradeda suvokti: Fizinį pasaulį – matuodami, sverdami, statydami iš kaladėlių, dirbdami medžio darbus, žaisdami su smėliu ir vandeniu, naudodamiesi skridiniais ir virvėmis, maišydami dažus; Socialinį ir kultūrinį gyvenimą – gamindami valgį, skaitydami knygas, žaisdami vaidmeninius ir kitus žaidimus, dalyvaudami bendruomenės renginiuose; Logiką ir matematiką – matuodami, lygindami, skaičiuodami, rikiuodami, rūšiuodami ir tvarkydami; Sakytinę ir rašomąją kalbą – skaitydami, rašydami, piešdami, diktuodami, klausydami, reikšdami savo mintis (Caughlin ir kt., 1997). Pedagogas turi užtikrinti pakankamą daiktų kiekį ugdymo(-si) įstaigoje ir skatinti vaiką jais domėtis, pažinti juos ir padėti suvokti, kokią įtaką vaikui turi daiktai. Neabejotinai labai svarbu, kad vaiko aplinkoje būtų daug knygų (net jei vaikas dar ir nemoka skaityti). Nemokėdamas 21 skaityti vaikas varto knygutes, domisi jų turiniu ir jose esančiais paveikslėliais, o žinoma, kad paveikslėliai vienaip ar kitaip taip pat ugdo vaiką, supažindina su jam dar nežinomais dalykais, skatina vaiką mokytis skaityti ir domėtis knygomis. Taigi, galima drąsiai teigti, kad kiekvienas, net ir mažiausias daiktas, esantis vaiko aplinkoje, daro jam įtaką. Reikia nepamiršti, kad pedagogas privalo padėti vaikui domėtis daiktais ir jų paskirtimi, kad vaikas suprastų ir žinotų, kokie daiktai yra jo aplinkoje. 22 2. TIRIAMOJI DALIS Šiame skyriuje pristatoma tyrimo metodika ir organizavimas, tyrimo instrumentarijus bei pateikiama tyrimo rezultatų analizė. 2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas Šiame poskyryje pateikiama informacija apie tyrimo metodiką ir organizavimą. Pristatomas tyrimas, jo tikslas, tiriamieji, trumpai supažindinama, kaip bus pateikiami tyrimo rezultatai. Siekiant ištirti daiktinės aplinkos įtaką priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo/-si kokybei, 2017 metais, kovo – gegužės mėnesiais (03.29 – 05.09), buvo atliekamas daiktinės aplinkos įtakos priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo/-si kokybei tyrimas. Pasirinktas tyrimo metodas – apklausa raštu (anketa), kadangi per trumpą laiką galima pateikti apklausas didelei daliai respondentų, kad sužinotume jų nuomonę apie daiktinės aplinkos daromą įtaką priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo/-si kokybei. Anketoje buvo pateikta 7 uždaro ir 3 atviro tipo klausimai. Anketa sudaryta remiantis teorinėje darbo dalyje išskirtais teiginiais ir autorių nuomonėmis, pagal kurias anketos tikslingumui buvo sudaryta kriterijų – indikatorių lentelė. Tyrimas vyko Kauno priešmokyklinio ugdymo įstaigoje „X“(apklausta buvo 24 tėvai ir 4 pedagogai), Griškabūdžio priešmokyklinėje ugdymo įstaigoje „Y“(apklausta buvo 15 tėvų ir 4 pedagogai) bei Šakių priešmokyklinio ugdymo įstaigoje „Z“ (apklausta buvo 27 tėvai ir 4 pedagogai). Apklausti 66 tėvai, auginantys 5-7 metų vaikus, kurie lanko priešmokyklinę grupę, bei 12 priešmokyklinio amžiaus grupėse dirbančių pedagogių. Rinkti ir sisteminti duomenys pateikiami paveiksluose. Tyrimo duomenys apdoroti MS Excel kompiuterine programa. 2.2. Tyrimo instrumentarijaus parengimas Šiame poskyryje bus pristatomi tyrimo instrumentarijaus (anketos) sudarymo principai ir pateikiami kriterijai, padedantys analizuoti tyrimo rezultatus. 2.2.1. lentelė 23 Tyrimo instrumentarijaus (klausimyno), skirto tėvams ir pedagogams, pagrindimas (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) Teorinės sąvokos, autoriai Teoriniai kriterijai Klausimai/teiginiai Klausimo reikšmingumas (ką mes tuos klausimu siekiame sužinoti) Atsakymų į pateiktus klausimus interpretacijos ribos Demografinė skiltis Lyties nustatymas Kokia jūsų lytis? a) Vyras; b) Moteris. Šiuo klausimu siekama sužinoti, kaip išsiskiria tėčių ir mamų nuomonės kalbant apie daiktinės aplinkos įtaką vaikams. Demografinė skiltis Amžiaus nustatymas Jūsų amžius? a) 40m. Klausimu norima sužinoti, kaip skirtingo amžiaus tėvai ir pedagogai vertina daiktų įtaką vaikams veiklų metu. Teorinės sąvokos, autoriai Teoriniai kriterijai Klausimai/teiginiai Klausimo reikšmingumas (ką mes tuos klausimu siekiame sužinoti) Atsakymų į pateiktus klausimus interpretacijos ribos Ugdymo(-si) aplinka – tai tokia aplinka, kurioje vaikas gyvena, žaidžia, bendrauja ir nuolatos vyksta pedagoginė sąveika. Joje vaikai praleidžia didžiausią savo gyvenimo dalį. Todėl labai svarbu, kad tokioje aplinkoje Požiūris į aplinkos svarbą ugdymo įstaigoje. 1. Kokia aplinka, Jūsų nuomone, turėtų supti vaiką grupėje? a) Saugi; b) Artima namų aplinkai; c) Jauki; d) Švari; e) Tvarkinga; f) Estetiška; g) Įvairi priemonėmis. Šiuo klausimu siekama išsiaiškinti tėvų ir pedagogų nuomonę, kokia aplinka turėtų supti vaiką grupėje, kokioje aplinkoje turėtų būti ugdomas vaikas. Respondentai pasirinkę atsakymą „saugi“, mano, kad aplinka ugdymo įstaigoje turėtų būti saugi, kad vaikas joje jaustųsi saugiai tiek fiziniu, tiek psichologiniu aspektu. Jei pasirenka variantą „artima namų aplinkai“, respondentai mano, kad ugdymo įstaigoje aplinka turi 24 būtų suteiktos visos galimybės jam ugdyti(-s) (Mogilinskas, 1995). būti panaši kaip ir namuose. Atsakiusieji, kurie pasirinko atsakymo variantą „jauki“, mano, kad aplinka vaikui turi būti sudaryta tokia, kad joje jis galėtų jaustis jaukiai ir būtų pripratęs prie jos. Pasirinkę atsakymo variantą „švari“ respondentai mano, kad vaiko aplinka turi būti švari, tvarkinga, ir prižiūrima. Respondentai, pasirinkę atsakymo variantą „tvarkinga“, vienaip ar kitaip pritaria variantui „švari“, jei aplinka bus tvarkinga, ji bus ir švari. Respondentai mano, kad tokia aplinka yra tinkamiausia vaikui, jeigu pasirinko šį atsakymo variantą. Pasirinkę variantą „estetiška“ respondentai mano, kad aplinka turėtų būti graži, išvaizdi, atitinkanti estetikos bei grožio reikalavimus. Respondentai, pasirinkę atsakymo variantą „įvairi priemonėmis“, mano, kad vaiko aplinkoje turi būti kuo daugiau įvairių priemonių, kad vaikas galėtų viską išmėginti, tyrinėti. Galima teigti, kad pasirinkę šį variantą respondentai mano, jog vaikas aplinkoje turi išbandyti viską, todėl jie mano, kad dėl to reikia kuo daugiau 25 įvairesnių priemonių. Daugelis pediatrų teigia, kad keičiantis vaiko aplinkai, pakinta vaikų sveikata, elgesys nervų sistemos funkcijos, o kai kuriems vaikams tai būna didelis šokas. Adaptacijos laikotarpį kiekvienas vaikas išgyvena skirtingai, vienų vaikų sutrinka mityba kiti vaikai pradeda smurtauti, mėtyti daiktus, esančius grupėje, muštis su bendraamžiais, kai kurių vaikų sutrinka miegas, jie prastai miega arba nemiega (Dodge, Colker, Heroman, 2002). Aplinkos pokyčių įtaka vaikui, ugdymo/si kokybei. 2. Ar aplinkos pasikeitimai turi įtakos vaikui, jo ugdymui/-si? a) Taip; b) Iš dalies; c) Ne; d) Nežinau. Siekiama išsiaiškinti tėvų ir pedagogų nuomonę, ar aplinkos pokyčiai turi įtakos ugdymo/si procesui. Jei respondentai pasirinko variantą „taip“, jie sutinka su tuo, kad aplinkos pasikeitimas turi įtakos vaiko ugdymui/-si. Pasirinkę variantą „iš dalies“, jie ne visiškai sutinka, kad aplinkos pasikeitimas turi įtakos vaiko ugdymui/-si. Respondentai pasirinkę variantą „ne“, visiškai nesutinka su tuo, kad aplinkos pasikeitimas turi įtakos vaiko ugdymui/-si. Jeigu respondentai pasirinko atsakymą „nežinau“, šiuo klausimu jie aiškios nuomonės neturi. Daiktinės aplinkos estetinės refleksijos ugdymas – tai tiesioginis pagalbininkas ugdant asmenybę, gebančią kūrybiškai priimti šiuos sprendimus aukštesniu kokybiniu lygmeniu, racionaliai suvokti daiktų pasirinkimo motyvus (Grigaliūnaitė, 2002). Daiktų, esančių grupės aplinkoje, svarba vaiko ugdymui/-si. 3. Ar daiktai, esantys vaiko aplinkoje, yra svarbūs jo ugdymui/-si? a) Taip; b) Iš dalies; c) Ne; d) Nežinau. Šiuo klausimu siekiama išsiaiškinti tėvų ir pedagogų nuomonę, ar daiktai yra svarbūs vaiko ugdymui/-si. Respondentai, pasirinkę atsakymą „Taip“, sutinka su tuo, kad daiktai, esantys vaiko aplinkoje, yra svarbūs jo ugdymui/- si. Jeigu pasirinko atsakymo variantą „iš dalies“, respondentai ne visiškai sutinka su tuo, kad daiktai, esantys vaiko aplinkoje, yra svarbūs jo ugdymui/-si. Pasirinkę variantą „ne“ respondentai visiškai nsutinka su tuo, kad daiktai, esantys vaiko aplinkoje, yra svarbūs jo ugdymui/-si. Respondentai, pasirinkę atsakymo 26 variantą „nežinau“, aiškios nuomonės šiuo klausimu neturi. Ugdymas yra socialinis reiškinys, kurį lemia visa aplinka- gamtinė, techninė, kultūrinė, demografinė ir kt. Supanti aplinka veikia visus ugdymo reiškinius ir procesus (Nikelienė, Valantijienė, 2010). Aplinkos, kurioje vaikas gyvena ir yra ugdomas, įtaka jo elgesiui bei ugdymo/si pasiekimams. 4. Kaip manote, ar aplinka, kurioje gyvena ir ugdosi vaikas, lemia jo elgesį, pasiekimus? a) Taip; b) Iš dalies; c) Ne; d) Nežinau. Siekiama išsiaiškinti tėvų ir pedagogų nuomonę, ar aplinka daro įtaką vaiko ugdymosi rezultatams, elgesiui. Respondentai, pasirinkę atsakymą „taip“, visiškai sutinka su tuo, kad aplinka, kurioje vaikas ugdosi ir gyvena, lemia jo elgesį, pasiekimus. Pasirinkę variantą „iš dalies“ respondentai mano, kad aplinka, kurioje vaikas gyvena ir ugdosi, ne visiškai lemia jo elgesį, pasiekimus. Jeigu pasirinko variantą „ne“, respondentai nesutinka su tuo, kad aplinka, kurioje ugdosi ir gyvena vaikas, lemia jo elgesį, pasiekimus. Respondentai neturi aiškios nuomonės šiuo klausimu, jei pasirinko atsakymo variantą „nežinau“. Aplinka - tai asmenybės raidos veiksnys, labiausiai lemiantis jo elgseną (Kowalczyk, 2000). Ugdomųjų priemonių parinkimas, atsižvelgiant į vaiko amžių. 5. Jūsų nuomone, ar svarbu vaiko ugdymui/-si parinkti priemones, atsižvelgiant į jo amžių? a) Labai svarbu; b) Svarbu; c) Iš dalies; d) Nesvarbu; e) Nežinau. Šiuo klausimu siekiama išsiaiškinti, ar tėvų ir pedagogų nuomone, ugdymo/-si priemonės turi atitikti vaiko amžių. Respondentai, pasirinkę atsakymo variantą „labai svarbu“, mano, kad yra labai svarbu ir būtina parinkti priemones, atsižvelgiant į vaiko amžių. Pasirinkę variantą „svarbu“ respondentai mano, kad yra svarbu parinkti priemones vaikams, atsižvelgiant į jų amžių. Jeigu pasirinko variantą „iš dalies“, respondentai ne visiškai sutinka su tuo, kad vaikui parenkant priemones, reikia atsižvelgti į jo amžių. Pasirinkę variantą „nesvarbu“ respondentai mano, kad nereikia atsižvelgti 27 į vaikų amžių, parenkant jiems priemones. Respondentai, pasirinkę atsakymo variantą „nežinau“, neturi aiškios nuomonės, ar reikia parinkti vaikams priemones, atsižvelgiant į jų amžių. Grupės aplinka, padalinta į tam tikras erdves, yra puiki ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaikams, kurie tikrai nori tyrinėti, konstruoti, eksperimentuoti ir siekti savo tikslų. Atskiros erdvės, kuriose pilna priemonių vaikų interesams tenkinti, lengviau leidžia kiekvienam vaikui pasirinkti jo mėgstamą ar norimą veiklą. (Dodge, Colker, Heroman, 2002). Požiūris į ugdomąsias priemones, daiktus, esančius vaiko aplinkoje. 6. Kokių ugdomųjų priemonių, daiktų turi būti vaiko aplinkoje? a) Knygų; b) Konstruktorių; C) Lavinamųjų žaislų; d) Vaidinimams skirtos priemonės; e) Kita (pateikite savo atsakymo variantą). Šiuo klausimu siekiama išsiaiškinti tėvų ir pedagogų nuomonę, kokie daiktai turi būti vaiko aplinkoje. Respondentai, pasirinkę atsakymą „knygų“, mano, kad vaiko aplinkoje svarbiausias dalykas yra knygos ir jų turi būti daugiausiai. Pasirinkę variantą „konstruktorių“ respondentai mano, kad vaiko aplinkoje turėtų būti kuo daugiau konstruktorių, kad vaikas ugdytųsi ką nors konstruodamas. Jeigu pasirinko atsakymo variantą „lavinamųjų žaislų“, respondentai mano, kad vaikams tinkamiausia priemonė yra žaislai, kurie vienaip ar kitaip lavina vaiką. Respondentai, pasirinkę atsakymą „vaidinimams skirtos priemonės“, mano, kad vaiko aplinkoje turi būti kuo daugiau vaidinimui skirtų priemonių, kad vaikas turėtų būti ugdomas labiausiai per siužetinius vaidmeninius žaidimus. Respondentai galėjo rinktis ir savo atsakymų variantus, t. y., įrašyti savo 28 atsakymą. Ugdydamiesi vaikai naudojasi įvairiausiais daiktais, esančiais jų aplinkoje, pamažu pradeda suvokti: Fizinį pasaulį – matuodami, sverdami, statydami iš kaladėlių, dirbdami medžio darbus, žaisdami su smėliu ir vandeniu, naudodamiesi skridiniais ir virvėmis, maišydami dažus; Socialinį ir kultūrinį gyvenimą – gamindami valgį, skaitydami knygas, žaisdami vaidmeninius ir kitus žaidimus, dalyvaudami bendruomenės renginiuose; Logiką ir matematiką – matuodami, lygindami, skaičiuodami, rikiuodami, rūšiuodami ir tvarkydami; Sakytinę ir rašomąją kalbą – skaitydami, rašydami, piešdami, diktuodami, klausydamiesi, Galimybė laisvai rinktis daiktus, esančius grupės aplinkoje. 7. Vaikas mieliau renkasi (grupėje): a) Žaislus, esančius jo aplinkoje; b) Asmeninius daiktus atsineštus iš namų (tėvų daiktus (rankinės, akiniai, piniginės), savo žaislus); c) Knygas (net jeigu vaikas ir nemoka skaityti); d) Namų apyvokos daiktus (tuščius vitaminų, šampūnų, ploviklių indelius, įrankius, indus ir kt); e) Kitą (pateikite savo atsakymo variantą). Siekiama išsiaiškinti tėvų ir pedagogų nuomonę, su kokiais daiktais/žaislais vaikai žaidžia dažniausiai. Respondentai, pasirinkę atsakymo variantą „žaislus, esančius jo grupėje“, mano, kad vaikas dažniausiai renkasi tai, kas yra grupėje. Pasirinkę atsakymo variantą „asmeninius daiktus, atsineštus iš namų (tėvų daiktus (rankinės, akiniai, piniginės), savo žaislus)“, respondentai mano, kad vaikas į grupę daiktus dažniausiai atsineša pats iš namų ir mieliau renkasi juos nei daiktus, esančius grupėje. Jeigu respondentai pasirinko atsakymo variantą „knygas (net jeigu vaikas ir nemoka skaityti)“, jie mano, kad vaikas dažniausiai renkasi grupėje esančias knygas, net jeigu dar ir nemoka skaityti. Respondentai, pasirinkę atsakymą „namų apyvokos daiktus (tuščius vitaminų, šampūnų, ploviklių indelius, įrankius, indus ir kt)“, teigia, kad vaikas dažniausiai renkasi namų apyvokos daiktus. Respondentai galėjo rinktis ir savo atsakymų variantus, t. y., įrašyti savo atsakymą. 29 reikšdami savo mintis (Caughlin ir kt., 1997). Daiktinę aplinką galima apibūdinti kaip faktorių, veikiantį asmenybę ir sukeliantį tam tikras ugdytinio reakcijas, yra teigiama, kad tai turi reikšmingos įtakos ugdytinių dvasinei brandai – fizinei jų raidai, emocinei savijautai, ugdymosi motyvacijai, bendravimo ir bendradarbiavimo poreikių įgyvendinimui (Grigaliūnaitė, 2000) ir (A. Zulumskytė, 2004). Pagrindiniai reikalavimai daiktinei aplinkai siekiant ugdymo/-si kokybės. 8. Kokie pagrindiniai reikalavimai, keliami daiktinei aplinkai, siekant ugdymo/-si kokybės? a) Daiktinė aplinka turi būti pritaikyta vaiko amžiui; b) Daiktinės aplinkos ugdomoji paskirtis; c) Daiktinės aplinkos funkcionalumas; d) Daiktinės aplinkos estetiškumas; e) Daiktinės aplinkos saugumas; f) Kita (įrašykite savo atsakymo variantą). Siekiama išsiaiškinti tėvų ir pedagogų nuomonę, kokie pagrindiniai reikalavimai yra keliami daiktinei aplinkai, siejant ją su ugdymo/- si kokybe. Respondentai, pasirinkę atsakymą „daiktinė aplinka turi būti pritaikyta vaiko amžiui“, mano, kad pagrindinis reikalavimas daiktinei aplinkai, siekiant ugdymo/-si kokybės, yra, kad daiktinė aplinka turi būti pritaikyta vaiko amžiui. Pasirinkę variantą „daiktinės aplinkos ugdomoji paskirtis“ respondentai sutinka su tuo, kad pagrindiniai reikalavimai daiktinei aplinkai, siekiant ugdymo/-si kokybės, yra daiktinės aplinkos pritaikymas pagal ugdymo/si reikalavimus. Respondentai, pasirinkę atsakymo variantą „daiktinės aplinkos funkcionalumas“, mano, kad kad pagrindiniai reikalavimai daiktinei aplinkai, siekiant ugdymo/-si kokybės, yra, kad daiktinė aplinka turi būti lengvai pritaikoma, atvira, integrali. Pasirinkę atsakymo variantą „Daiktinės aplinkos saugumas“, respondentai įsitikinę, kad pagrindiniai reikalavimai daiktinei aplinkai, siekiant ugdymo/-si kokybės, 30 yra tai, kad daiktinė aplinka turi būti saugi. Respondentai galėjo rinktis ir savo atsakymų variantus, t. y., įrašyti savo atsakymą. 2.3. Tyrimo rezultatai Šiame poskyryje pateikiami tyrimo rezultatai, kurie buvo fiksuojami paveiksluose, taip pat pateikiama jų analizė ir apibendrinimai. Pirmuoju klausimu buvo norima sužinoti respondentų, dalyvaujančių tyrime, lytį (2.3.1. paveikslas; 2.3.2. paveikslas.). 2.3.1. pav. Tėvų lyties pasiskirstymas (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) a) Vyras 6% b) Moteris 94% 1. Kokia Jūsų lytis? 31 2.3.2. pav. Pedagogų lyties pasiskirstymas (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) Tyrimo rezultatai parodo, jog pedagogų, atsakiusiųjų į klausimus, yra 100% - moterys, tėvų - 94% - moterys ir 6% - vyrai. Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad į tyrimą aktyviau įsitraukė moteriškos lyties respondentės. Antruoju klausimu, buvo siekiama sužinoti respondentų amžių (2.3.3. paveikslas; 2.3.4. paveikslas). 2.3.3. pav. Tėvų amžiaus pasiskirstymas (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) b) 100% 1. Kokia Jūsų lytis? b)20 m. - 30 m. 24% c) 30 m. - 40 m. 55% d)> 40 m. 21% 2. Jūsų amžius? (Tėvai) 32 2.3.4. pav. Pedagogų amžiaus pasiskirstymas (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) Tyrimo rezultatai rodo, jog tarp tėvų (55%) nuo 30 m. iki 40 m. amžiaus, o tarp pedagogų tokio amžiaus, kaip tėvai yra net 58% respondentų. Mažiau pedagogų buvo (25%) virš 40 m., tėvų tokio amžiaus buvo tik 21%. Taip pat buvo tėvų (24%) ir pedagogų (17%), kurie yra nuo 20 m. iki 30 m. amžiaus. Nei tėvai, nei pedagogai nesirinko atsakymo varianto „ 40 m. 25% Jūsų amžius? (Pedagogai) 33 2.3.5. pav. Tėvų nuomonė apie aplinką grupėje (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) 2.3.6. pav. Pedagogų nuomonė apie aplinką grupėje (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) Lyginant pedagogų ir tėvų atsakymus į šį klausimą, galime teigti, jog dauguma tėvų (21%) mano, jog jų vaikus grupėje turėtų supti saugi aplinka. Tarp pedagogų daugiausiai dėmesio skirta tokiai aplinkai, kurioje būtų daug įvairių priemonių, taip manančių net 26%. Lyginant su tėvų atsakymais pedagogai nemano, kad svarbiausia, jog aplinka turėtų būti saugi. Šį atsakymo variantą pasirinko tik 21% respondentų pedagogų. Tuo tarpu tėvai mano (16%), kad nėra labai svarbu, jog a) Saugi; 21% b) Artima namų aplinkai; 8% c) Jauki; 15% d) Švari; 16% e) Tvarkinga; 13% f) Estetiška; 11% g) Įvairi priemonėmis. 16% Kokia aplinka, tėvų nuomone, turėtų supti vaiką grupėje? 21% 2% 19% 16% 7% 9% 26% Kokia aplinka pedagogų nuomone turėtų supti vaiką grupėje? a) Saugi; b) Artima namų aplinkai; c) Jauki; d) Švari; e) Tvarkinga; f) Estetiška; g) Įvairi priemonėmis. 34 aplinkoje būtų daug įvairių priemonių. Mažiausiai buvo tėvų (8%) ir pedagogų (2%), kurie mano, kad grupėje aplinka turėtų būti artima namų aplinkai. Pagal kitus atsakymų variantus respondentai pasidalino po lygiai. Iš tėvų yra 16% manančių, kad aplinka turi būti švari, ir tiek pat manančių, kad aplinka turi būti įvairi priemonėmis. Tik 16% pedagogų, manančių, kad aplinka turėtų būti švari. Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad tiek pedagogų, tiek tėvų nuomonės išsiskyrė, tačiau pastebima bendra tendencija – aplinka, respondentų nuomone, turi būti įvairi. Kaip teigia I. Mogilinskas (1995), darželyje vaikai praleidžia didžiausią savo gyvenimo dalį. Todėl labai svarbu, kad tokioje aplinkoje būtų suteiktos visos galimybės jam ugdyti(-s). Todėl kuo įvairesnė aplinka, tuo didesnės galimybės vaikui išmėginti viską. Ketvirtuoju klausimu siekėme sužinoti tėvų ir pedagogų nuomonę, ar aplinkos pasikeitimai turi įtakos vaikui, jo ugdymui/-si (2.3.7. paveikslas; 2.3.8. paveikslas). 2.3.7. pav. Aplinkos pokyčių įtaka vaikui, jo ugdymui/si (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) a) Taip; 65% b) Iš dalies; 29% c) Ne; 6% Ar aplinkos pasikeitimai, tėvų nuomone, turi įtakos vaikui, jo ugdymui/-si? 35 2.3.8. pav. Aplinkos pokyčių įtaka vaikui, jo ugdymui/si (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) Apibendrindami tyrimo rezultatus galime teigti, kad respondentai, t. y., tiek tėvai, tiek pedagogai, šiuo klausimu turi vienodą nuomonę. Ir vieni, ir kiti mano, kad aplinkos pasikeitimai turi įtakos vaikui, jo ugdymui/-si. Taip atsakė net 65% tėvų ir 75% pedagogų. Atsakymo variantą „iš dalies“ pasirinko 29% tėvų ir 17% pedagogų. Mažiausiai pasirinkusiųjų atsakymo variantą „ne“, tai 8% pedagogų ir 6% tėvų. Galima daryti prielaidą, kad aplinkos pasikeitimas turi įtakos vaikui, jo ugdymui/-si. Kaip teigia daugelis pediatrų, keičiantis vaiko aplinkai, pakinta vaikų sveikata, elgesys, nervų sistemos funkcijos. Aplinkos pokyčius vaikas išgyvena skirtingai, vienų vaikų sutrinka mityba, kiti vaikai pradeda smurtauti, mėtyti daiktus, esančius grupėje, muštis su bendraamžiais, kai kurių vaikų sutrinka miegas, jie prastai miega arba nemiega (Dodge, Colker, Heroman, 2002). Penktasis klausimas buvo orientuotas į tai, ar daiktai, esantys vaiko aplinkoje, yra svarbūs jo ugdymui/-si (2.3.9. paveikslas; 2.3.10. paveikslas). 75% 17% 8% 4. Ar aplinkos pasikeitimai, pedagogų nuomone, turi įtakos vaikui, jo ugdymui/-si a) Taip; b) Iš dalies; c) Ne; d) Nežinau. 36 2.3.9. pav. Tėvų nuomonė apie daiktus, esančius vaiko aplinkoje (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) 2.3.10. pav. Pedagogų nuomonė apie daiktus, esančius vaiko aplinkoje (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) Respondentų nuomonės šiuo klausimu sutapo. Iš atsakiusiųjų tėvų daugiausiai (83%) manančių, kad daiktai, esantys vaiko aplinkoje, yra svarbūs jo ugdymui/-si. Pedagogai mano taip pat, kaip ir tėvai, net 92% pedagogų pasirinko atsakymo variantą „taip“. Tiek tėvų, tiek pedagogų yra manančių, kad daiktai, esantys vaiko aplinkoje, yra svarbūs jo ugdymui/-si tik iš dalies (8% a) Taip; 83% b) Iš dalies; 15% c) Ne; 2% Ar daiktai, esantys vaiko aplinkoje, yra svarbūs jo ugdymui/-si? 92% 8% Ar daiktai esantys vaiko aplinkoje yra svarbūs jo ugdymui/-si a) Taip; b) Iš dalies; c) Ne; d) Nežinau. 37 pedagogų ir 15% tėvų). Kaip matome, yra tėvų, kurie pasirinko atsakymo variantą „ne“ (2%). Pedagogai šio atsakymo varianto nesirinko. Taip pat nei pedagogai, nei tėvai nepasirinko atsakymo „nežinau“. Daiktinės aplinkos estetinės refleksijos ugdymas – tai tiesioginis pagalbininkas ugdant asmenybę, gebančią kūrybiškai priimti šiuos sprendimus aukštesniu kokybiniu lygmeniu, racionaliai suvokti daiktų pasirinkimo motyvus (Grigaliūnaitė, 2002). Taigi, čia galima daryti išvadą ir drąsiai teigti, kad daiktai, esantys vaiko aplinkoje, yra svarbūs jo ugdymui/-si. Šeštuoju klausimu siekėme sužinoti tėvų ir pedagogų nuomonę apie aplinkos, kurioje gyvena ir ugdosi vaikas, įtaką jo elgesiui, pasiekimams (2.3.11. paveikslas; 2.3.12. paveikslas). 2.3.11. pav. Tėvų nuomonė apie aplinkos įtaką vaiko elgesiui, jo pasiekimams (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) a) Taip; 77% b) Iš dalies; 23% Aplinkos, kurioje gyvena ir ugdosi vaikas, įtaka jo elgesiui, pasiekimams 38 2.3.12. pav. Pedagogų nuomonė apie aplinkos įtaką vaiko elgesiui, jo pasiekimams (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) Respondentai, t. y., tiek tėvai, tiek pedagogai, mano, kad aplinka, kurioje gyvena ir ugdosi vaikas, lemia jo elgesį, pasiekimus. Taip atsakė net 67% pedagogų ir 77% tėvų. Taip pat yra respondentų, manančių, kad aplinka lemia vaiko elgesį, pasiekimus „tik iš dalies“, taip mano 25% pedagogų ir 23% tėvų. Taip pat yra pedagogų (8%), kurie nesutinka, jog aplinka, kurioje gyvena ir ugdosi vaikas, lemia jo elgesį, pasiekimus. Tėvai šio atsakymo varianto nesirinko. Taip pat nebuvo respondentų, kurie pasirinktų atsakymo variantą „nežinau“. Taigi, galima daryti prielaidą, kad aplinka, kurioje gyvena ir ugdosi vaikas, lemia jo elgesį, pasiekimus. Kaip teigia L. Nikelienė M. Valantijienė (2010), ugdymas yra socialinis reiškinys, kurį lemia visa aplinka - gamtinė, techninė, kultūrinė, demografinė ir kt. Supanti aplinka veikia visus ugdymo reiškinius ir procesus. Klausimu, ar svarbu vaiko ugdymui/-si parinkti priemones, atsižvelgiant į jo amžių, siekėme sužinoti tėvų ir pedagogų nuomonę šiuo aspektu (2.3.13. paveikslas; 2.3.14. paveikslas). 67% 25% 8% Aplinkos, kurioje gyvena ir ugdosi vaikas, įtaka jo elgesiui, pasiekimams a) Taip; b) Iš dalies; c) Ne; d) Nežinau. 39 2.3.13. pav. Tėvų nuomonė apie ugdymo/si priemonių atitikimą vaiko amžiui (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) 2.3.14. pav. Pedagogų nuomonė apie ugdymo/si priemonių atitikimą vaiko amžiui (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) Šiuo klausimu respondentų nuomonės sutapo. Atsakymo variantą „labai svarbu“ pasirinko 55% tėvų ir 58% pedagogų. Atsakymo variantą „svarbu“ rinkosi 36% tėvų ir šiek tiek mažiau, t. y., 25% pedagogų. Tiek tėvai, tiek pedagogai rinkosi atsakymo variantą „iš dalies“, 9% tėvų ir 17% pedagogų. Nei tėvai, nei pedagogai nesirinko atsakymo variantų „nesvarbu“ bei „nežinau“. a) Labai svarbu; 55% b) Svarbu; 36% c) Iš dalies; 9% Ar svarbu vaiko ugdymui/-si parinkti priemones, atsižvelgiant į jo amžių? 58% 25% 17% Ar svarbu vaiko ugdymui/-si parinkti priemones, atsižvelgiant į jo amžių? a) Labai svarbu; b) Svarbu; c) Iš dalies; d) Nesvarbu; e) Nežinau. 40 Aplinka - tai asmenybės raidos veiksnys, labiausiai lemiantis jo elgseną (Kowalczyk, 2000). Taigi, galima teigti, kad svarbu vaikams parinkti priemones, atsižvelgiant į jų amžių. Aštuntuoju klausimu buvo siekiama sužinoti, kokių ugdomųjų priemonių, daiktų, tėvų ir pedagogų nuomone, turi būti vaiko aplinkoje (2.3.15. paveikslas; 2.3.16. paveikslas). 2.3.15. pav. Tėvų nuomonė apie priemones, daiktus, kurie turi būti vaiko aplinkoje (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) a) Knygų; 26% b) Konstruktorių; 21% c) Lavinamųjų žaislų; 28% d) Vaidinimams skirtos priemonės; 20% e) Kita (pateikite savo atsakymo variantą): 5% Ugdomosio priemonės, daiktai, kurie turi būti vaiko aplinkoje? 41 2.3.16. pav. Pedagogų nuomonė apie priemones, daiktus, kurie turi būti vaiko aplinkoje (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) Tiek pedagogai, tiek tėvai mano, kad daugiausiai vaiko aplinkoje turi būti lavinamųjų žaislų, šį atsakymo variantą pasirinko 31% pedagogų ir 28% tėvų. Mažiau manančių, kad vaiko aplinkoje yra reikalingi konstruktoriai, knygos. Mažiausiai manančių, kad reikalingos yra vaidinimams skirtos priemonės (tai 16% pedagogų ir 20% tėvų). Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad reikia įvairių ugdomųjų priemonių bei daiktų vaiko aplinkoje, kad jis galėtų įvairiapusiškai ugdytis, viską išbandydamas, tyrinėdamas, eksperimentuodamas, liesdamas, uostydamas ir t.t. Grupės aplinka, padalinta į tam tikras erdves, yra puiki priešmokyklinio ugdymo amžiaus vaikams, kurie tikrai nori tyrinėti, konstruoti, eksperimentuoti ir siekti savo tikslų. Atskiros erdvės, kuriose pilna priemonių vaikų interesams tenkinti, lengviau leidžia kiekvienam vaikui pasirinkti jo mėgstamą ar norimą veiklą (Dodge, Colker, Heroman, 2002). Tėvų ir pedagogų klausėme, kokius daiktus vaikas mieliau renkasi (grupėje) (2.3.17. paveikslas; 2.3.18. paveikslas). 19% 22% 31% 16% 12% Ugdomosios priemonės, daiktai, kurie turi būti vaiko aplinkoje a) Knygų; b) Konstruktorių; c) Lavinamųjų žaislų; d) Vaidinimams skirtos priemonės; e) Kita (pateikite savo atsakymo variantą): 42 2.3.17. pav. Tėvų nuomonė apie daiktų pasirinkimo įvairovę grupėje (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) 2.3.18. pav. Pedagogų nuomonė apie daiktų pasirinkimo įvairovę grupėje (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) a) Žaislus esančius jo aplinkoje; 32% b) Asmeninius daiktus atsineštus iš namų (tėvų daiktus (rankinės, akiniai, piniginės), savo žaislus); 28% c) Knygas (net jeigu vaikas ir nemoka skaityti); 21% d) Namų apyvokos daiktus (tuščius vitaminų, šampūnų, ploviklių indelius, įrankius, indus ir kt); 14% e) Kitą (pateikite savo atsakymo variantą): 5% Vaikas mieliau renkasi (grupėje)? 34% 24% 18% 15% 9% Vaikas mieliau renkasi (grupėje)? a) Žaislus esančius jo aplinkoje; b) Asmeninius daiktus atsineštus iš namų (tėvų daiktus (rankinės, akiniai, piniginės), savo žaislus); c) Knygas (net jeigu vaikas ir nemoka skaityti); d) Namų apyvokos daiktus (tuščius vitaminų, šampūnų, ploviklių indelius, įrankius, indus ir kt); e) Kitą (pateikite savo atsakymo variantą): 43 Tiek tėvai, tiek pedagogai mano, kad vaikai labiausiai renkasi žaislus, esančius jo aplinkoje. Tai pastebėjo net 34% pedagogų ir 32% tėvų. Taip pat, pagal tėvų (28%) ir pedagogų (24%) nuomonę, galima daryti išvadą, kad vaikai dažnai renkasi ir asmeninius daiktus, atsineštus iš namų. 5% tėvų ir 9% pedagogų atsakė, kad vaikai rečiau renkasi knygas ir namų apyvokos daiktus. Ugdydamiesi vaikai naudojasi įvairiausiais daiktais, esančiais jų aplinkoje, pamažu pradeda suvokti: fizinį pasaulį; socialinį ir kultūrinį; logiką ir matematiką; sakytinę ir rašomąją kalbą (Caughlin ir kt., 1997). Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad vaikai dažniausiai renkasi daiktus, esančius artimiausioje jo aplinkoje. Paskutiniu klausimu siekėme sužinoti tėvų ir pedagogų nuomonę apie pagrindinius reikalavimus, keliamus daiktinei aplinkai, siekiant ugdymo/si kokybės (2.3.19. paveikslas; 2.3.20. paveikslas). 2.3.19. pav. Tėvų nuomonė apie reikalavimus, keliamus daiktinei aplinkai (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) a) Daiktinė aplinka turi būti pritaikyta vaiko amžiui; 32% b) Daiktinės aplinkos ugdomoji paskirtis; 26% c) Daiktinės aplinkos funkcionalumas; 19% d) Daiktinės aplinkos estetiškumas; 12% e) Daiktinės aplinkos saugumas; 11% Pagrindiniai reikalavimai, keliami daiktinei aplinkai, siekiant ugdymo/-si kokybės? 44 2.3.20. pav. Pedagogų nuomonė apie reikalavimus, keliamus daiktinei aplinkai (sudarė darbo autorė A. Zinkevičiūtė, 2017) Kaip ir ankstesniuose klausimuose, taip ir šiame, respondentų nuomonės sutapo, t. y., net 31% pedagogų ir 32% tėvų mano, kad pagrindinis reikalavimas daiktinei aplinkai, siekiant ugdymo/-si kokybės, yra kad „daiktinė aplinka turi būti pritaikyta vaiko amžiui“. Pedagogai mano, kad svarbu „daiktinės aplinkos saugumas“ (10%), „daiktinės aplinkos ugdomoji paskirtis“ (23%). Tuo tarpu 11% tėvų pasirinko atsakymą „daiktinės aplinkos saugumas“, o 26% - „daiktinės aplinkos ugdomoji paskirtis“. Mažiausiai pedagogų pasirinko atsakymo variantą „daiktinės aplinkos estetiškumas“ (13%). Šį atsakymo variantą pasirinko tik 12% tėvų. Tik 11% tėvų mano, kad svarbus „daiktinės aplinkos saugumas“. Daiktinę aplinką galima apibūdinti kaip faktorių, veikiantį asmenybę ir sukeliantį tam tikras ugdytinio reakcijas. Yra teigiama, kad tai turi reikšmingos įtakos ugdytinių dvasinei brandai – fizinei jų raidai, emocinei savijautai, ugdymosi motyvacijai, bendravimo ir bendradarbiavimo poreikių įgyvendinimui (Grigaliūnaitė, 2000); Zulumskytė, 2004). Galima daryti prielaidą, kad pagrindinis reikalavimas, keliamas daiktinei aplinkai, siekiant ugdymo/-si kokybės, yra, kad daiktinė aplinka turi būti pritaikyta vaiko amžiui. 31% 23% 18% 13% 10% 5% Pagrindiniai reikalavimai, keliami daiktinei aplinkai, siekiant ugdymo/-si kokybės? a) Daiktinė aplinka turi būti pritaikyta vaiko amžiui; b) Daiktinės aplinkos ugdomoji paskirtis; c) Daiktinės aplinkos funkcionalumas; d) Daiktinės aplinkos estetiškumas; e) Daiktinės aplinkos saugumas; f) Kita (įrašykite savo atsakymo variantą): 45 3. EDUKACINIS PROJEKTAS Šiame skyriuje pateikta edukacinio projekto organizavimo planas bei projekto refleksija . 3.1. Edukacinio projekto aprašymas Šiame poskyryje pateikiama edukacinio projekto planas lentelėje, projekto idėjos kilmė, temos ir tikslo formulavimas.. Projekto idėjos kilmė – darželyje yra organizuojama Mamyčių diena, todėl buvo nuspręsta projektą sietis su šia švente. Darbo tema yra susijusi su daiktų įtaka vaikų ugdymui/-si, todėl kilo idėja, kad būtų įdomu stebėti vaikus, kaip šie sugeba atlikti veiklas, keičiant vietą, t. y., kad veiklas galima atlikti ne tik prie staliukų, kaip jau yra įprasta, tačiau ir sėdint ant pagalvėlių, stovint, dirbant visiems kartu, individualiai, grupelėmis ir kt. Organizuojant ir realizuojant įvairias veiklas, buvo eksperimentuojama ir ieškoma geriausios ir patogiausios vietos vaikams. Temos ir tikslo formulavimas: Tema: „Mano darbo vieta“. Tikslas: atrasti ir išbandyti kuo daugiau įvairesnių vietų veikloms atlikti. 3.1.1. lentelė Edukacinio projekto planas (sudarė darbo autorė Zinkevičiūtė, 2017) Tyrimas esamai situacijai nustatyti Personalo dalyvaujan- čio projekte nustatymas Darbo grupės numatyma s Užduo tys Pagrindiniai veiklos etapai Laukiami rezultatai Data Atsakin- gas asmuo 1 2 3 4 5 6 7 8 Iki šiol vaikai dažniausia i atlikdavo įvairias veiklas jiems įprastoje vietoje, t. y., prie staliukų. Vaikai, sėdėdami prie vieno staliuko, atlikinėjo 1 Studentė Akvilė (1), „Meškučių“ grupės vaikai (24), „Meškučių“ grupės auklėtojos (2). 2 Studentė Akvilė (1) suras veiklos atlikimo vietą, sugalvos ir pateiks vaikams užduotis, stebės vaikus, kaip šiems seksis viską atlikti. 3 Stude ntė Akvil ė (1) atsaki nga už veiklų organi zavim ą ir realiz avimą .Aukl ėtojos Inga (1) ir 4 I etapas „Ugdomoji veikla prie staliukų visai grupei, poromis, grupelėmis ar individualia i“; II etapas „Ugdomoji veikla ant grindų, atsistojus ir kt.“; 5 Iš kiekvienos veiklos etapo tikimasi sužinoti, kaip keičiasi vaikų atliekamos veiklos kokybė, keičiant jų atlikimo vietas. 6 I etapas: 2017.04. 27 – 2017.05. 01; II etapas: 2017.05. 02 – 2017.05. 05; III etapas: 2017.05. 08 – 2017.05. 09. 7 Už visus etapus atsaking a studentė Akvilė (1) ir jai padedan čios auklėtoj os Kristina (1) ir Inga (1) 8 46 veiklas. Projekto idėja – atliekant teminę veiklą, skirtą mamų dienai, atrasti kuo įvairesnių ir įdomesnių vietų, priemonių , užduotims atlikti. „Meškučių grupės“au klėtojos Inga (1) ir Kristina (1) stebės ir pakoment uos, kaip, jų nuomone, sekėsi vaikams atlikti veiklas skirtinguo se kampeliuo se, skirtingose vietose. Kristi- na (1) atsaki ngos už vaikų stebėji mą veiklų metu ir savo nuom onės bei rekom endaci jų pateik imą. III etapas „Ugdomoji veikla, kai vaikai laisvai renkasi veiklos atlikimo vietas“. Tikimasi išsiaiškinti, kas ir kaip (vietų išdėstymas, priemonių parinkimas ir kt.) vaikams padeda geriausiai atlikti veiklas. Taip pat tikimasi sužinoti, kur, atlikdami veiklas, vaikai jaučiasi geriausiai. 47 3.2. Edukacinio projekto refleksija Šiame poskyryje pateikiama edukacinio projekto refleksija. Edukacinis projektas prasidėjo nuo bendros veiklos, t. .y, kartu su visa grupe (2 priedas, 3.1.1. paveikslas). Vaikams buvo skirta užduotis - pagaliuku išraižyti įvairius ornamentus ant balto lapo, padengto vaškinėmis kreidelėmis ir guašu. Dirbant visiems kartu vaikams buvo labai sunku susikaupti, jie blaškėsi ir dairėsi vienas į kitą, stebėjo, kaip kiti vaikai atlieka veiklą, kai kurie vaikai, kopijuodami savo draugus, darė vienodus darbelius. Patiems vaikams dirbti kartu labai patiko, jiems patiko atlikti veiklą komunikuojant. Taip pat pastebėta, kad vaikai žaidžia tarpusavyje pagaliukais, kurie buvo skirti braižymui, kadangi pagaliukai buvo smailu galu, vaikai galėjo lengvai susižeisti, įdurdami ir užgaudami šalia sėdintį draugą. Aptariant veiklą su auklėtoja, ji sakė, kad vaikams trūko susikaupimo, jog vaikai, dirbdami visi kartu prie bendro stalo, labai blaškosi, daugiau kalbasi su šalia sėdinčiais nei daro darbelius. Taip pat, kaip jau buvo minėta, su auklėtoja pastebėta, kad vaikai žaidė tarpusavyje pagaliukais, kuriais galima labai lengvai susižeisti. Pedagogė pasiūlė kitą kartą, kartojant veiklą, dirbti su grupele vaikų (3-4 vaikais) ir kartoti veiklą kelias dienas tol, kol visi vaikai ją atliks. Taigi, apibendrinant galima teigti, kad atliekant veiklą visiems kartu, yra daug sunkiau susikaupti, vaikai labiau blaškosi. Taip pat priemonės veiklai – pagaliukai su smailais galiukais – yra pavojingos, vaikai gali susižeisti ar sužeisti draugus. Bendras vienas stalas, prie kurio sėdi visi vaikai, juos tik dar labiau išblaško ir neleidžia atlikti užduoties iki galo. Kitas užsiėmimas vaikams buvo organizuotas individualiai. Vaikai sėdėjo po vieną ir gamino dovanėlę mamai (3 priedas, 3.1.2. paveikslas). Pastebėta, kad vaikai, dirbdami individualiai, labiau susikaupia ir nesiblaško taip smarkiai, kaip dirbdami visi kartu. Taip pat pastebėta, kad dirbdami po vieną vaikai reikalauja daugiau dėmesio iš auklėtojų. Paklausus vaikų, ar jiems patinka atlikti veiklas individuliai, vieni atsakė, kad taip, nes taip niekas netrukdo, kiti atsakė, kad vieniems atlikti užduotis neįdomu ir norisi jas atlikti kartu su draugais. Paprašius, kad auklėtoja pakomentuotų, ji išsakė nuomonę, kad vaikai, dirbdami individualiai, labiau susikaupia ties darbu, nesiblaško, nesikalba, ne tik greičiau padaro darbus, bet ir dirba kruopščiau, taip sukuria daug gražesnius darbelius. Dirbdami po vieną vaikai darbelį pradeda ir visiškai pabaigia, o dirbant grupelėmis pamačius, kad draugas jau pabaigė ir eina žaisti, ir tam vaikui dingsta noras užbaigti darbelį, nes norisi kartu su draugu bėgti žaisti. Auklėtojai patiko ši veikla, kurią vaikai atliko individualiai. 48 Taigi su auklėtoja padarėme išvadą, kad vaikams daug geriau sekasi dirbti individualiai nei grupelėmis ar visiems kartu. Kitą dieną tą pačią veiklą skyrėme atlikti tiems vaikams, kurie jos dar nebuvo padarę. Šį kartą jie sėdėjo grupelėmis prie staliukų (3 priedas, 3.1.3. paveikslas). Stebint vaikus paaiškėjo, kad pedagogės komentaras buvo teisingas. Du berniukai (geriausi draugai) atliko užduotėlę, sėdėdami prie vieno staliuko. Vienas iš berniukų dovanėlę mamai padarė greičiau nei kitas ir nuėjo žaisti. Kitas vaikas, tai pastebėjęs, pareiškė, kad jau pavargo, nenori daryti ir pabaigs kitą dieną, bei nubėgo žaisti su draugu. Tačiau kiti vaikai pabaigė užduotį, tik šiek tiek blaškėsi ir bėgiojo prie draugų žiūrėti, kaip jie dirba. Auklėtoja pakomentavo, kad geriau vaikus sodinti taip, kad draugai nesėdėtų prie vieno staliuko, o juos išskirti ir sodinti su kitais vaikais. Taip pat su auklėtoja palyginome tą pačią veiklą, kai vaikai darė individualiai ir kai darė visi grupelėmis. Tada nusprendėme, kad individuliai darydami užduotis vaikai dirba lėčiau, kruopščiau ir nesiblaško. O kai užduotis yra atliekama grupelėmis, vaikai labiau blaškosi ir užduotį atlieka kuo greičiau ir ne taip kruopščiai. Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad vaikus, atliekant įvairias užduotis, geriau susodinti grupelėmis taip, kad prie vieno stalo nesėdėtų geriausi draugai. Dar viena užduotis, kuri buvo atliekama edukacinio projekto metu, tai piešimas ant veidrodžio, kai vaikai galėjo piešti poromis (3-4 priedai, 3.1.4. paveikslas), ir piešimas ant balto popieriaus guašu arba akvarele, taip pat norintys galėjo piešti poromis (5 priedas, 3.1.5. paveikslas). Buvo pastebėta, kad vaikai, kurie piešė ant veidrodžio, atlikdami veiklą net ir grupelėmis, nesiblaškė ir kruopščiai dirbo. Išvada, kad vaikus veidrodis sudomino ir jiems buvo smagu piešiant matyti save veidrodyje. Paklausus vaikų, ar jiems patiko, jie sakė, kad labai. Jiems labai patiko piešti ir matyti save, daug smagiau nei piešti ant lapo. Sunkiau veikloje buvo naudoti mažiau vandens, daugiau guašo, nes daug vandens tik sugadindavo piešinius ir guašas išsiliedavo ant veidrodžio. Privalumas - vaikai lengvai galėjo panaikinti sugadintas vietas ir perpiešti iš naujo, nes nuo veidrodžio pašalinti guašą buvo įmanoma. Vaikams labai patiko veikla. Paprašius, kad auklėtoja pakomentuotų vaikų veiklą, ji pasakė, kad vaikai jau ne pirmą kartą piešia ant veidrodžio, tačiau kiekvieną kartą piešdami labai susikaupia ir veiklą atlieka su dideliu susidomėjimu, lyg ją atliktų pirmą kartą. Taip pat pastebėjo, kad šią veiklą gali atlikti grupelėmis ar net visi kartu, nes jie nesiblaško ir su dideliu noru piešia. Taip pat piešdami poromis ant vieno veidrodžio vaikai nesiblaškė, noriai tarėsi tarpusavyje, kas ir ką pieš, koks bus rezultatas. 49 Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad į veiklą įtraukiamos įvairios priemonės sudomina ir pritraukia vaikų dėmesį. Tokie daiktai kaip, pvz., veidrodžiai, vaikams padeda labiau susikaupti, kruopščiau atlikti darbus ir juos pabaigti. Tuo pačiu metu kiti vaikai, piešdami ant balto lapo, sunkiau susikaupė ir ypač tie, kurie piešė ant vieno lapo poromis. Vaikai ilgai tarėsi, ką pieš, kai kurie net pykosi, nes vieni norėjo piešti vienaip, o kiti kitaip. Piešiantys vaikai vieni, ne poromis, greičiau atliko darbą, nei piešiantys poromis. Atsirado ir tokių vaikų, kurie, piešdami savo darbą, bėgiojo pažiūrėti į piešiančius ant veidrodžio. Kai paklausiau vaikų, ar jiems patiko veikla, buvo tokių, kurie sakė taip, nes jiems labai patinka visada piešti su guašu, bet buvo ir tokių, kurie sakė, kad nepatinka, ant veidrodžio būtų buvę daug įdomiau piešti, nes piešiantys ant veidrodžio, gali nuvalyt ir piešti iš naujo, o piešiantys ant lapo, negali taip daryti. Labiausiai vaikams patiko piešti poromis, jiems smagu dirbti kartu su draugu, nes taip greičiau nupiešia. Kitiems vaikams patiko piešti poromis, nes nereikia vienam galvoti, ką piešti, yra su kuo pasitarti, taip daug lengviau. Auklėtoja pastebėjo, kad vaikai, piešiantys ant veidrodžio, blaškė vaikus, piešiančius ant balto lapo, nes vaikams buvo labai įdomu stebėti, ką draugai daro su tais veidrodžiais, ką piešia, todėl jie bėgiojo iki galo nepabaigę savo piešinių. Tačiau auklėtoja pastebėjo, kad tie vaikai, kuriems labai patinka piešti, susikaupę piešė, nesiblaškė, nebėgiojo ir atsisėdę nuo pradžių iki galo užbaigė darbelius. Todėl padarėme išvadą, kad geriau vienu metu daryti vieną veiklą arba kelias, bet panašias, kad jos neatitrauktų kitų vaikų dėmesio ir jų neblaškytų, kad vaikai galėtų normaliai susikaupti ir pabaigti savo darbelius iki galo, nes bėgiodami žiūrėti, ką daro kiti, vaikai dažniausiai pamesdavo savo mintį, ką buvo jau sugalvoję piešti, ir reikėdavo galvoti iš naujo. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad vaikams, piešiant ant lapo, trukdė susikaupti vaikai, piešiantys ant veidrodžio, jie blaškė dėmesį. Todėl kitą kartą, skiriant panašią veiklą, nederėtų vienu metu skirti veiklų, iš kurių viena yra įdomesnė, nes taip trukdoma dirbti kitiems vaikams. Atlikus veiklas prie staliukų, buvo nutarta paįvairinti veiklų atlikimo vietas ir patiems vaikams leisti pasirinkti norimą darbo vietą. Kai kurie vaikai rinkosi šviesos stalą (5 priedas, 3.1.6. paveikslas). Pasirinkę šią vietą vaikai žaidė su smėliu. Iš jo pagaliukais, teptukais piešė įvairius piešinius, dekoruodami juos spalvotais, įvairaus dydžio akmenukais, kriauklytėmis ir kitomis detalėmis. Vaikų, atliekančių užduotį prie šviesos stalo, paklausiau, kodėl jie pasirinko būtent šitą vietą. Vaikai pasakė, kad jiems labai patinka žaisti su smėliu, kad jiems patinka tie įvairių spalvų akmenukai, patinka ne tik piešti ant smėlio, bet ir pilstyti jį iš vieno indelio į kitą. Ši erdvė, kur yra šviesos stalas, iš visų pusių užsitraukia užuolaidomis, todėl vaikai pridūrė, kad jiems patinka užsitraukti ir kai jų niekas nestebi. Auklėtoja pastebėjo, kad vaikai, pasirinkę šią vietą, visada dažniausiai joje ir būna, jiems patinka smėlis, patinka su juo eksperimentuoti, žaisti ir daryti tai, kas 50 „šauna į galvą“. Dar pedagogė papildė, kad vaikai, kai daro tai, ką jie išties, nori daryti, pasiekia visai kitokių rezultatų. Tada jie labiau atsipalaiduoja, atsigauna, „įjungia“ savo fantaziją ir tai jiems labiausiai patinka. Ir tokios veiklos, kai jie gali laisvai rinktis, anot pedagogės, yra geriausios, nes tada net ir maži vaikų sukurti darbeliai atrodo kaip didelis stebuklas. Vienas vaikas pasirinko kompiuterio stalą (6 priedas, 3.1.7. paveikslas). Stebėdama jo atliekamą veiklą pastebėjau, kad jam nepatogu, nes stalas yra per žemas jo ūgiui ir kompiuteris trukdo normaliai dirbti ant stalo, vaikas buvo labai susikūprinęs ir dirbo prie stalo krašto. Kai jo paklausiau, kodėl pasirinko šią vietą, jis pasakė, kad jam smagu atlikti veiklas ten, kur niekas netrukdo, kur jis gali normaliai susikaupti ir daryti tai, ką jis pats nori. Ir ši vieta jam atrodė tam tinkamiausia. Berniukas sakė ir tai, jog ši vieta nėra viena iš geriausių ir patogiausių, sakė, kad staliukas galėtų būti šiek tiek didesnis. Tada aš jam pasiūliau pakeisti darbo vietą ir pasirinkti tą, kuri jam bus tikrai patogesnė, tačiau jis atsisakė, kad jam ir čia yra gerai. Auklėtoja atskleidė, kad šis berniukas yra gana uždaras (tai ir aš buvau pastebėjusi), todėl jis visada renkasi atokesnes vietas, kur gali pabūti vienas, niekieno netrukdomas. Todėl auklėtoja siūlė kitą kartą stengtis vaiką įtraukti į bendrą veiklą su kitais vaikais, kad jis nebūtų vienas. Taip pat auklėtoja sakė, kad jis sėdi nepatogiai, kad pastebėjo tą patį, ką ir aš, jog staliukas vaikui yra per žemas ir kompiuteris trukdo visiškai pasidėti lapą ant stalo. Tačiau, kadangi tai buvo vaiko pasirinkta veiklos atlikimo vieta, neliepėme jam persėsti kitur. Dar viena mergaitė pasirinko spintelės apačią (6 priedas, 3.1.8. paveikslas). Darbą atliko atsitūpusi ant žemės ir pasilenkusi. Taip pat pastebėjau, kad jai nėra patogu taip dirbti, nes viršutinė spintelės dalis neleidžia, mergaitė buvo susikūprinusi ir nepatogiai tupėjo ant grindų. Kai jos paklausiau, kodėl būtent šią vietą pasirinko, ji sakė, kad nusprendusi taip dirbti, nes jai taip įdomiau. Kai paklausiau, ar jai tikrai patogu, atsakė, kad taip, jai čia patogu, niekas netrukdo, nes šalia jau niekas nebetelpa. Kaip ir berniuko, taip ir šios mergaitės, neprašiau pakeisti veiklos atlikimo vietos, nes tai buvo sugalvota pačios ir ji taip norėjo, o aš leidau jiems patiems susigalvoti vietas. Auklėtoja jos pasirinkimu nebuvo patenkinta, nes sakė, kad matyti, jog jai tikrai nepatogu, visa susikūprinusi ir gali iškrypti stuburas. Tačiau auklėtoja neprašė mergaitės, kad ši pakeistų vietą, leido veiklą jai užbaigti pasirinktoje vietoje. Buvo pora berniukų, kuriems reikėjo išmokti eilėraštį mamų dienai, todėl jiems leidau, irgi pasirinkti norimą vietą, kur jie nori mokytis. Berniukai pasirinko kaštonų baseiną (7 priedas, 3.1.9. paveikslas). Vaikams buvo labai sunku susikaupti, mokydamiesi eilėraštį jie blaškėsi ir žaidė su kaštonais. Iš pradžių vaikai įdėmiai klausėsi manęs, kartojo eilėraščio žodžius, tačiau vėliau pradėjo 51 vienas į kitą mėtyti kaštonus ir žaisti jais. Kai paklausiau vaikų, kodėl jie pasirinko šią veiklos vietą, jie pasakė, kad čia patinka, mokydamiesi eilėraštį dar gali ir pažaisti su kaštonais. Kai paklausiau, ar jiems kaštonai netrukdo susikaupti ir ar jie nemano, kad jie blaško dėmesį, jie pasakė, kad ne, kaštonai tikrai jiems netrukdo, tik padeda smagiau atlikti veiklą. Nors vėliau berniukai pripažino, kad gal kaštonai šiek tiek ir trukdė susikaupti, nes buvo labai sunku įsiminti žodžius. Auklėtoja pasakė, kad matė, jog berniukams buvo sunku susikaupti, kad kaštonai tikrai trukdė, ir auklėtoja nenorėtų kitą kartą leisti vaikams mokytis eilėraštį tokioje aplinkoje, kur yra daiktų, blaškančių dėmesį. Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad veiklos pačių vaikų pasirinktose vietose jiems patiko. Nors kai kuriems vaikams daiktai, esantys tuose kampeliuose, trukdė susikaupti, bet jie veiklas atliko ir buvo patenkinti. Šviesos stalas labai patinka vaikams, todėl jis ugdo vaikų domėjimąsi, lavina vaizduotę, norą kurti ir improvizuoti. Kaštonų baseinas blaško vaikus, jiems sunku susikaupti, nes jiems patinka žaisti su kaštonais, jais mėtytis ir laipioti ant jų. Tačiau taip pat jie ugdo vaikų domėjimąsi gamta, žadina norą žaisti ir atlikti veiklas žaidžiant. Taigi, galima teigti, kad daiktai, atliekant įvairias veiklas, daro vaikams skirtingą įtaką. Dar viena edukacinio projekto ugdomoji veikla yra žaidimų diena pakeičiant aplinką. Taigi, šį kartą pasirinkau su vaikais pažaisti įvairius žaidimus kitoje patalpoje, jų poilsio ir žaidimų kambaryje (7 priedas, 3.1.10. paveikslas). Labiausiai vaikus blaškė patalpoje esantys žaidimai, laipiojimui, čiuožinėjimui, supimuisi ir kt. skirti daiktai. Iš pradžių, vaikai buvo susikoncentravę į mano siūlomus žaidimus, tačiau po keleto žaidimų pradėjo blaškytis, užsiiminėti savo veikla, nerodė noro žaisti. Jie pradėjo karstytis, čiuožinėti ir sakyti, kad jau nebenori žaisti. Pedagogė pasakė, kad vaikams trukdo susikaupti patalpoje esantys daiktai, skirti žaidimams, užsiimti individualia veikla. Vaikams labai patinka šioje patalpoje žaisti, dėl tos priežasties jie sunkiai sukaupia dėmesį ir nenori veikti to, ką siūlo auklėtoja. Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad vaikams sunkiau susikaupti yra aplinkoje, kurioje yra jiems patinkantys daiktai, blaškantys jų dėmesį ir atitraukiantys nuo veiklos. Paskutinė edukacinio projekto ugdomoji veikla buvo pagaminti mamytėms salotas (8 priedas, 3.1.11. paveikslas). Visi vaikai sustojo prie vieno staliuko ir gamino. Veikla vaikams labai patiko. Visi noriai į ją įsitraukė, nes visiems labai patinka maisto gaminimas. Tačiau vaikai labai greitai pradėjo sakyti, kad „mes visi netelpam prie staliuko“ arba „manęs nepriima draugai“. Tačiau šią problemą išsprendėme leisdami pirmiau vieniems vaikams pagaminti, vėliau kitiems. Kai paprašiau, kad auklėtoja pakomentuotų veiklą, ji pasakė, kad viskas 52 vyko puikiai, tik visiems vaikams prie vieno staliuko buvo per mažai vietos, tačiau jai patiko mano sugalvota idėja, kad pirmiau šiek tiek pagamina vieni vaikai, o vėliau po jų eina gaminti kiti. Apibendrinant galima daryti prielaidą, kad visiems vaikams dirbti prie vieno staliuko yra nepatogu, tačiau tai visada galima ištaisyti, paįvairinant veiklą. Taigi, apibendrinant visą edukacinį projektą, galima teigti, kad vienaip ar kitaip visi daiktai, esantys vaiko aplinkoje, daro jam įtaką. Vieni daiktai padeda, kiti blaško, tačiau visi turi įtakos. Todėl labai svarbu, kad vaiko aplinkoje būtų kuo daugiau įvairių daiktų, kurie leistų pasireikšti įvairiems vaiko poreikiams, talentams, galimybėms ir kt. Edukacinio projekto metu buvo išsiaiškinta, kad kiekvienas daiktas vaikui padeda, prisideda prie jo ugdymo ir daro skirtingą įtaką. 53 IŠVADOS 1. Ugdymo(-si) aplinka – tai tokia aplinka, kurioje vaikas gyvena, žaidžia, bendrauja ir nuolatos vyksta pedagoginė sąveika. Joje vaikai praleidžia didžiausią savo gyvenimo dalį. Todėl labai svarbu, kad tokioje aplinkoje būtų suteiktos visos galimybės jam ugdyti(-s). Neatsiejamas faktorius yra glaudus pedagogų ir tėvų bendravimas ir bendradarbiavimas. Pedagogai turėtų atsižvelgti į tėvų norus ir poreikius, kurdami jų vaikams aplinką grupėje. Galima daryti prielaidą, kad kiekvienas vaikas turėtų, o ir norėtų, grupėje rasti kampelį, kuris jam būtų artimas ir jaukus, lyg namuose. Kiekvienas daiktas turi savo ugdomąją reikšmę vaikui, jis ugdo kiekvieną skirtingai ir individualiai. Daiktai padeda vaikams suvokti jų paskirtį, jie išmoksta jais naudotis, tvarkyti (panaudojus kiekvieną kartą padėti į vietą), prižiūrėti, gerbti ir saugoti. Pedagogas turi užtikrinti pakankamą daiktų kiekį ugdymo(-si) įstaigoje ir skatinti vaiką jais domėtis, pažinti ir padėti suvokti, kokią įtaką vaikui turi vienas ar kitas daiktas. Neabejotinai labai svarbu, kad vaiko aplinkoje būtų daug knygų (net jei vaikas dar ir nemoka skaityti) ir kitų ugdomąją paskirtį turinčių daiktų. 2. Daiktinę aplinką galima apibūdinti kaip faktorių, veikiantį asmenybę ir sukeliantį tam tikras ugdytinio reakcijas. Tiek pedagogai tiek tėvai mano, kad vaiko aplinkoje yra reikalinga daug ir įvairių daiktų. Respondentai mano, kad pagrindinis reikalavimas, keliamas daiktinei aplinkai, siekiant ugdymo/-si kokybės, yra tai, kad daiktinė aplinka turi būti pritaikyta vaiko amžiui. 3. Daiktai, esantys vaiko aplinkoje, turi jam įtaką. Vieni daiktai padeda siekti tikslų, kiti daiktai, dažniausia pasirinkti ne pagal paskirtį, blaško vaikų dėmesį, neleidžia susikoncentruoti ties atliekama veikla. Todėl labai svarbu, kad vaiko aplinkoje būtų kuo daugiau įvairių daiktų, kurie padėtų realizuoti vaiko poreikius, sudarytų sąlygas pasireikšti įvairiems talentams bei gebėjimams ir kt., kas ypatingai svarbu priešmokykliniame amžiuje. Tyrimo rezultatų pagrindu ir realizavus edukacinį projektą, galima pateikti rekomendacijas pedagogams, kaip pritaikyti daiktus, esančius grupėje, vaikų ugdymui(-si). 54 REKOMENDACIJOS Rekomenduojama, norint vaikams sukurti komfortabilesnę aplinką ir užtikrinti ugdymos(-si) kokybę, kad pedagogai pasirūpintų pakankamu kiekiu daiktų grupėje, kad visi norintys vaikai (vienu metu naudotis tuo pačiu daiktu), galėtų tai daryti ir nereikėtų laukti, kol vienas vaikas pasinaudos ir tada perleisti kitam. Pedagogams rekomenduojama motyvuoti vaikus, sužadinant jų norą tyrinėti aplinkoje esančius daiktus, gebėti sudominti vaikus, išskiriant daiktų savybes, paskirtį ir kt. (pvz., akcentuojant daikto paskirtį, spalvą, dydį, formą ir kt.). Rekomenduojama pedagogams nepamiršti, kad kiekvienas daiktas turi savo ugdomąjį poveikį vaikui, todėl labai svarbu, kaip vaikas bus supažindinamas su daiktais, esančiais jo grupėje, ir kaip tie daiktai bus įtraukiami į veiklas. Svarbiausia, kad vaikai suvoktų, jog kiekvienas daiktas turi savo paskirtį. Atlikus edukacinį projektą ir išbandžius įvairias veiklų atlikimo vietas su vaikais, rekomenduojama tai išbandyti ir pedagogams, nes taip vaikai labiau įsitraukia į veiklą, jiems patinka atlikti veiklas įvairiose vietose, esančiose grupėse. 55 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Bitinas, B. (2010). Gyvenimas ugdymo verpetuose. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla. 2. Burškaitienė, R., Vilkonis, R. (2010). Educational environment in a typical kindergarten of Lithuania: the analysis of situation and influencing factors. Šiaulių universitetas [interaktyvus], [žiūrėta: 2016.12.26]. Prieiga per internetą: http://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/jmd/10_4_29/burskaitiene_vilkonis.pdf. 3. Černius, V. J. (1993). Mokykla: organizacija, bendravimas, vadovavimas. Lietuvos švietimo reformos gairės. Vilnius: Spauda. 4. Deny, M. (2012). Kaip sklandžiai mokytis. Kaunas: leidykla „Baltos lankos“. 5. Dodge, D., T., Colker, J., L., Heroman, C. (2002). Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Vilnius: leidykla „Presvika“. 6. Fullan, M. (2010). All systems go: The change imperative for whole system reform. Thousand Oaks, CA: Corwin Press. 7. Girdžijauskienė, R., Penkauskienė, D., Sruoginis, L., V., Bukantienė, J., Grinytė, L., Matonytė, A. (2011). Kūrybiškumo ugdymui palankios aplinkos mokykloje tyrimas. Tyrimo ataskaita. Vilnius [interaktyvus], [žiūrėta: 2016.12.29]. Prieiga per internetą: http://www.sdcentras.lt/pr_kuryba/aplinkos_tyrimas.pdf. 8. Grigaliūnaitė, G. (2000). Daiktinės aplinkos refleksija ugdymo procese. Pedagogika. Mokslo darbas 45. Vilnius: VPU leidykla [interaktyvus], [žiūrėta: 2017.01.15]. Prieiga per internetą: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LTLDB0001:J.04~2000~1367156553509/dat astreams/DS.002.0.01.ARTIC/content. 9. Grigaliūnaitė, G. (2002). Daiktinė aplinka kaip kasdieninio estetinės refleksijos ugdymo faktorius. Vilnius: Pedagogika. Mokslo darbai. Nr. 61 [interaktyvus], [žiūrėta: 2016.12.21]. Prieiga per internetą: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LTLDB0001:J.04~2002~1367157069362/dat astreams/DS.002.0.01.ARTIC/content. 10. Grigaliūnaitė, G. (2002). Daiktinė aplinka kaip kasdieninio estetinės refleksijos ugdymo faktorius. Pedagogika. Mokslo darbai. Nr. 61. Vilnius [interaktyvus], [žiūrėta: 2017.01.10]. Prieiga per internetą: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LTLDB0001:J.04~2002~1367157069362/dat astreams/DS.002.0.01.ARTIC/content. 56 11. Grigaliūnaitė, G. (2002). Daiktinė aplinka kaip kasdienio estetinės refleksijos ugdymo faktorius. Vilnius: Mokslas. 12. Grumbinas, V. (2010). Apie dorovę. [interaktyvus], [žiūrėta: 2017.01.21]. prieiga per internetą: http://www.sarmatas.lt/02/apie-dorove/. 13. Hille, K., Evanschit P., Bauer A. (2015). 3-6 metų vaiko raida. Vilnius: Tyto alba. 14. Hopkins, D., Ainscow, M., West, M. (1998). Kaita ir mokyklos tobulinimas. Vilnius: leidykla „Tyto alba“. 15. Hutchinson, L. (2003). Educational environment. [interaktyvus], [žiūrėta: 2016.12.26]. Prieiga per internetą: http://www.bmj.com/content/326/7393/810. 16. Jovaiša, L. (2001). Edukologijos pradmenys: vadovėlis. Kaunas: Technologija. 17. Jurašaitė-Harbison, E. (2007). Mokymosi aplinka-svarbi klasės kultūros dalis. Žvirblių takas: Specialus periodinis leidinys, skirtas ikimokykliniam, priešmokykliniam ir pradiniam ugdymui. Žvirblių takas. Nr.6 [interaktyvus], [žiūrėta:2016.12.21]. Prieiga per internetą: http://www.nmva.smm.lt/wp-content/uploads/2012/12/Mokymosi-aplinka-XXI- am%C5%BEiuje-2012-bir%C5%BEelis.pdf, Vilnius: UAB Gimtasis žodis, p. 2-8. 18. Kairytė, G. (2013). Kaip darželius lankė tėveliai ir seneliai. [interaktyvus], [žiūrėta: 2016.12.11]. Prieiga per internetą:www.vaikystes- sodas.lt/Austejosblogas/kaipdarzeliuslanketeveliaiirseneliai/16938. 19. Kapleris, I., Meištas, A., Mickevičius, K., Šalna, R. (2013). Istorijos vadovėlis 7 klasei. [interaktyvus], [žiūrėta: 2017.01.21]. Prieiga per internetą: http://www.daukantas.lt/edu_http/Istorija/istorijos_vadoveliai/7_klase.pdf. 20. Kučinskas, V., Poderienė, G. (2006). Ugdymo aplinkos ergonomika. Klaipėda: Klaipėdos KU leidykla. 21. Melinkova, J. (2015). Edukacinė aplinka ir ją nusakantys kriterijai: suaugusiųjų švietimo kontekstas [interaktyvus], [žiūrėta: 2016.12.21]. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/epale/lt/content/edukacineaplinkairjanusakantyskriterijaisuaugusiuju\svi etimo-kontekstas. 22. Mogilinskas, I. (1995). Techninės estetiko pradmenys. Vilnius. 23. Ozmon, A., H., Craver, M., S. (1996). Filosofiniai ugdymo pagrindai. Vilnius: Leidybos centras. 24. Poderienė, G. (2003). Mokymo/mokymosi aplinkos tobulinimo metodologiniai pagrindai.// Tiltai4 [interaktyvus], [žiūrėta: 2016.12.21]. Prieiga per internetą: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LTLDB0001:J.04~2003~1367187319438/dat astreams/DS.002.0.01.ARTIC/content, Klaipėda: KU leidykla, 115 – 120. 2003; 57 25. Randienė, V., Starkienė, J. (2006). Į mokinį orientuotos klasės aplinkos kūrimas. Žvirblių takas. Nr.6. Vilnius: UAB Gimtasis žodis, p. 42-45 [interaktyvus], [žiūrėta: 2016.12.21]. Prieiga per internetą: http://talpykla.elaba.lt/elaba- fedora/objects/elaba:1931398/datastreams/MAIN/content. 26. Ruzgienė, A, Petružienė, S. (2005). Vaikas ir aplinka. Klaipėda: KU leidykla. 27. Schiller, P., Bryant, T. (2004). Vertybių knyga. Kaunas: leidykla „Šviesa“. 28. Stanislava, S., Petkevičiūtė, N. (2003). Žmogus ir aplinka: mokomoji knyga. Kaunas: Technolohija. 29. Stockard, J., Mayberry, M. (1992). Effective Educational Environments. Crowin press; 30. Šešelgis, K. (1991). Aplinkos apsauga. Vilnius: Mokslas. 31. Šiaučiukienė, L., Visockienė, O. (2006). Šiuolaikinės didaktikos pagrindai. Kaunas: Technologija. Vytauto Didžiojo universitetas. Mokomoji knyga. Kaunas: technologija. 32. Ušinskis, K. (1987). Pedagoginiai raštai. Kaunas: leidykla „Šviesa“. 33. Zulumskytė. A. (2004). Mokyklinės aplinkos samprata ir raiškos aspektai. Tiltai: priedas. Mokslo darbas 18 [interaktyvus], [žiūrėta: 2016.12.21]. Prieiga per internetą: http://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LTLDB0001:J.04~2004~1367190330490/dat astreams/DS.002.0.01.ARTIC/content: Klaipėda. KU leidykla, p. 95-101. 58 PRIEDAI 3 1 priedas ANKETA TĖVAMS IR PEDAGOGAMS „DAIKTINĖS APLINKOS ĮTAKA PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO/-SI KOKYBEI“ Sveiki, esu Kauno Kolegijos, 3 kurso studentė Akvilė Zinkevičiūtė. Rašau baigiamąjį darbą tema „Daiktinė aplinkos įtaka priešmokyklinio ugdymo/-si kokybei“. Anketos pagalba noriu sužinoti Jūsų nuomonę apie daromą daiktų įtaką priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui/-si. Apklausa yra anoniminė, Jūsų atsakymai konfidencialūs, jie bus naudojami tik statistiniams apibendrinimams. Maloniai prašau užpildyti šią anketą, atsakant į kiekvieną klausimą. Užpildžius anketą gražinti atgal į darželį auklėtojai. ANKETA 1. Kokia Jūsų lytis? a) Vyras; b) Moteris. 2. Jūsų amžius: a) > 20m.; b) 20m. – 30m.; c) 30m. – 40m.; d)
Šį darbą sudaro 13912 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
- SĄVOKOS.4
- LENTELIŲ IR PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS . 5
- SANTRAUKA 7
- SUMMARY . 8
- ĮVADAS . 9
- 1. DAIKTINĖS APLINKOS REIKŠMĖS PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO(-SI) KOKYBEI
- TEORINĖ ANALIZĖ 11
- 1.1. Daiktų atsiradimo istorija .. 11
- 1.2. Aplinkos sampratos analizė . 12
- 1.3. Ugdymo(-si) aplinkos samprata . 14
- 1.3.1. Dorovinės ir edukacinės ugdymo(si) aplinkų samprata ir reikšmė. 15
- 1.3.2. Daiktinės aplinkos samprata ir jos įtaka ugdymo(si) kokybei .. 16
- 1.3.3. Daiktų (esančių vaiko aplinkoje) įtaka ugdymui(-si) . 19
- 2. TIRIAMOJI DALIS . 21
- 2.1. Tyrimo metodika ir organizavimas .. 22
- 2.2. Tyrimo instrumentarijaus parengimas 22
- 2.3. Tyrimo rezultatai 30
- 3. EDUKACINIS PROJEKTAS . 45
- 3.1. Edukacinio projekto aprašymas . 45
- 3.2. Edukacinio projekto refleksija 47
- IŠVADOS 52
- LITERATŪRA . 54
- PRIEDAI:
- 1 priedas. Anketa tėvams ir pedagogams.
- 2 priedas. Projekto nuotraukos.
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Pedagogikos bakalauro darbas
- 67 psl., (13912 ž.)
- PDF dokumentas 1 MB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šį bakalauro darbą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
