Baltymų apykaitos tyrimai

2. BALTYMŲ APYKAITOS TYRIMAI Kraujo plazmos baltymai 64-83 g/l. Gaminasi kepenyse - albuminai ir fibrinogenas. α-globulinai 70-90% gaminasi kepenyse; β-globulinai 50% gaminasi plazminėse ląstelėse. Plazminės ląstelės tai β-limfocitas, susidūręs su infekcija ir sudaro atminties ląsteles bei plazmines ląsteles. Plazminės ląstelės gamina imunoglobulinus (antikūnus, γ-globulinus). Prealbuminas – dalyvauja tiroksino surišime ir pernešime, retinolio transporte. Albuminas – dalyvauja osmotinio slėgio reguliavime, transportuoja vaistus ir toksines medžiagas, yra amino rūgščių rezervas, suriša sunkiuosius metalus, toksinius anijonus, veikia kaip antioksidantas. 2.1. Bendras baltymas kraujo serume ir jo kitimo įvertinimas Norma: 64-83 g/l suaugusiems 46-70 g/l naujagimiams Bendras baltymas nustatomas įvertinant ligonio mitybos būklę ir edemas. Šis rodiklis nustatomas bendrai ligonio būklei įvertinti. Serumo baltymo koncentracija priklauso nuo albuminų ir globulinų sintezės ir degradacijos. Bendras baltymas kraujo serume nustatomas atliekant Biureto reakciją. Metodo principas: vario jonai šarminėje aplinkoje jungiasi su baltymo peptidinėmis jungtimis ir susidaro kompleksinis junginys proporcingas baltymo kiekiui kraujo serume. 4 azoto atomai jungiasi su 1 vario jonu. Reakcijai trukdo: hemolizė (didina baltymo koncentraciją), hiperbilirubinemija (mažina baltymo koncentraciją), lipemija dėl padidėjusio trigliceridų kiekio (didina baltymo koncentraciją). Bendro baltymo sumažėjimas (hipoproteinemija): • nefrozinis sindromas; • enteritai, pankreatitai (sutrikus baltymų pasisavinimui), lėtinis opinis kolitas, badavimas; • kepenų ligos lėtinis alkoholizmas; • ascitas, širdies nepakankamumas; • ilgalaikis gydymas steroidais; • karščiavimas; • hiperhidratacija, intraveninės infuzijos; • nėštumas; • nudegimai, odos ligos. Žmogaus gyvybei pavojinga būkle, kai bendro baltymo kraujo serume mažiau 45 g/l. Bendro baltymo padidėjimas (hiperproteinemija): • mielominė liga ir kitos paraproteinemijos; • ūmios ir lėtinės infekcijos; • autoimuninės ligos - vilkligė, sklerodermija; • granulomatozinės ligos - sarkoidozė; • kimfogranulomatozė; • lėtinis hepatitas, cirozė; • dehidratacija (hematokrito padidėjimas). Baltymų koncentracijos pakitimai gali būti absoliutūs ir reliatyvūs, priklausantys nuo kraujo plazmos kiekio. Hidremija - skysčių susilaikymas organizme sukelia reliatyvią hipoproteinemiją. Hematokrito vertė rodo kraujo forminių elementų tūrių santykį. Baltvmo koncentracijos punktate santykis su baltymo koncentracija to paties ligonio serume ir LCH aktyvumo punktate santykis su LDH aktyvumu to paties ligonio serume. Šis santykis patogus tuo, kad galima atmesti paprastą rodiklio padidėjimo faktą individualiam ligoniui. Punktato baltymas gali didėti tik todėl, kad konkrečiam ligoniui baltymo koncentracija didėja serume (mielominė liga, kardiovaskuliarinės sistemos nepakankamumas). Tokiais atvejais punktato baltymo koncentracija gali neproporcingai didėti dėl procesų, nesusijusių su uždegimu. Lygiai taip pat ir LDH aktyvumo didėjimas gali nurodyt, kad tiriamoji medžiaga yra eksudatas, nes neproporcingai didelis LDH aktyvumas gali būti randamas kraujyje dėl kitų ligų. Todėl santykio nustatymas leidžia tiksliau įvertinti punkatato pobūdį. Baltymo koncentracija punktate: mažiau nei 300 g/l- transudatas; daugiau nei 300 g/l - eksudatas. Baltymo koncentracijos punktate santykis su jo koncentracija serume; mažiau nei 0,5 - transudatas; daugiau nei 0,5 – eksudatas Papildomai dar nustatoma baltymo koncentracija kraujo serume. 2.2. Kraujo plazmos baltymų elektroforezė Makromolekulės patekę į vandens tirpalą įgauna krūvį. Molekulės krūvis priklauso nuo elektrolitinės disociacijos. Elektroforezės metodas - tai disocijavusių dalelių judėjimas skystoje aplinkoje, veikiant išoriniam elektriniam laukui. Elektroforezė priklauso nuo: molekulių dydžio, elektrinio lauko stiprumo, temperatūros ir nuo terpės, kurioje vyksta elektroforezė. (judri terpė - EFG skystyje, zoninė EFG - kietas nešėjas) Norma: Albuminai - 48-61% α1 - globulinai - 2.5-5% α2 - globulinai - 8-11% β - globulinai - 11-15% γ - globulinai - 16-25% a/gl - 1.5-2.5 1. pav. Specifiniai baltymai proteinogramoje Įvertinant proteinogramą gali būti aptinkama įvairių pikų netipinėje vietoje. Pats didžiausias - tai M gradientas. Jis rodo, kad organizme sintezuojamas patologinis paraproteinas. 2. pav. Proteinogramos norma Paraproteinemijos - kokybinis baltymų pakitimas. Atlikus elektroforezę randama netipinį jų išsidėstymą. 1940 m. pirmas paraproteinus aptiko Apitzas. Jie būna γ - frakcijoje ir juos gamina plazmomielominės ląstelės. Jie randami sergant mielomine liga, Valdenštremo makroglobulinemija. Sveiko žmogaus organizme yra ląstelių, kurios susijungia į klonus ir sintetina kitokius baltymus ar jų fragmentus. Normaliai jų yra labai nedaug ir neaptinkame. Paveikus ląsteles cheminėmis medžiagomis, spinduliais ar kitais faktoriais, ląstelės išsigimsta ir gamina daug paraproteinų. Šlapalas kraujo serume ir jo kitimo įvertinimas Norma (kraujo serume, plazmoje EDTA): suaugusiems 1.8-8.3 mmol/l vaikams 1.4-8.0 mmol/l Šlapalas (urea) - vienas svarbiausių inkstų funkcijos rodiklių. Jis yra galutinis baltymų apykaitos produktas. Šlapalą sintezuoja kepenys, jis lengvai pereina pro visas membranas ir greitai patenka į visas organizmo terpes. Urea koncentracija organizme priklauso nuo to, kaip greitai ją gamina kepenys ir kaip greitai ją išskiria inkstai. Kepenyse šlapalo sintezė sutrinka retai, o inkstuose jis greitai filtruojasi. Todėl šlapalas naudojamas inkstų funkcijai įvertinti (kartu su kreatininu). Skirtingai nuo kreatinino, jis atspindi suminę inkstų funkciją. Kreatininas labiau atspindi filtraciją. Kreatininas yra specifiškesnis inkstų funkcijos rodiklis, bet gali būti ne toks jautrus rodiklis, kai kuriais inkstų ligų atvejais. Abu rodikliai papildo vienas kitą. Inkstų dializės metu šlapalo sumažėjimo santykis yra svarbus prognozės rodiklis. Šlapalas ir kreatininas nebūtinai kinta kartu vienodai. Kai pažeidžiama inkstų filtracija, šlapalo koncentracija padidėja anksti. Tik tada, kai kreatinino koncentracija serume padidėja daugiau kaip 250 μmol/l galima teigti, kartu esantis šlapalo koncentracijos padidėjimas susijęs su inkstų filtracijos nepakankamumu. Jei šlapalo koncentracija padidėja daugiau negu 30mmol/l, beveik visada galima atmesti ekstrarenalinių priežasčių grupę. Šlapalo sumažėjimas būna kepenų funkcijos sutrikimo metu, tada šlapalo pagaminama nepakankamai. Šlapalo padidėjimo priežastys: • inkstų funkcijos pažeidimai; • glomeruloneftitas, pielonerntas; • inkstų nepakankamumas; • šlapimo takų pažeidimai; • kardiovaskulinės sistemos dekompensacija (sulėtėjusi kraujotaka); • diabetinė ketoacidozė; • pooperacinės būklės; • karščiavimas; • perdaug baltymų maiste; • aminorūgščių infuzinė terapija; • gydymas gliukokortikoidais; • nefrotoksiniai medikamentai. Šlapalo sumažėjimo priežastys: • infuzinė terapija (kraujo praskiedimas); • nėštumas; • badavimas; • sunkus kepenų funkcijos pažeidimas; • gydymas kai kuriais antibiotikais. Patologijos, kai galimi nevienodi šlapalo ir kreatinino rodikliai: Šlapalas padidėjęs, kreatinino norma: • širdies nepakankamumas; • sumažėjęs kraujospūdis; • gydymas gliukokortikoidais; • aminorūgščių infuzinė terapija; • pooperacinės būklės; • gydymas baltymine dieta. Kreatininas padidėjęs, šlapalo norma; • padidėjusi raumenų masė; • raumenų masės griuvimas (intensyvūs fiziniai pratimai, miopatijos); • nežymus inkstų funkcijos sutrikimas; • mažai baltymų turinti dieta; • anabolinė būklė (insulino terapija, gliukozės infuzijos); • ketozė, diabetas. Šlapalas šlapime Norma: 150-500mmol/l. Paros šlapime: 300-550mmo/lper 24 val Šlapalo išsiskyrimas per inkstus proporcingas baltymo kiekiui maiste ir endogeninių baltymų katabolizmo greičiui. Šlapalo padidėjimas šlapime: • pooperacinis periodas; • skydliaukės hiperfunkcija ir tiroksino perdozavimas. Šlapalo sumažėjimas šlapime: • inkstų funkcijos sutrikimas (kartu nustatome uremija kraujyje); • kepenų ligos; • anabolinė hormonų terapija (testosteronas, insulinas, augimo hormonai). 2.5 Kreatininas kraujo serume ir jo kitimo įvertinimas Norma kraujo serume: Suaugusiems – Moterims 23 μmol/l - 97 μmol/l Vyrams 27 μmol/l - 115 μmol/l Vaikams – Naujagimiams 25-115 μmol/l Iki 1 savaitės 15-88 μmol/l 2-4 savaičių 5-44 μmol/l Kreatininas - vienas iš svarbiausių glomerulų filtracijos ir inkstų funkcijos rodiklių. Sutrikus filtracinei inkstų funkcijai, kreatinino koncentracija serume didėja. Kreatininas susidaro raumenyse ir patekęs į kraują filtruojasi inkstų glomeruluose. Kanalėliuose kreatinino reabsorbcija nevyksta, todėl šis rodiklis beveik išimtinai atspindi glomerulinės filtracijos greitį. Kreatinino koncentracija sveiko žmogaus serume yra gana pastovus dydis, nes jo išskyrimo inkstuose greitis svyruoja tik 10-15%, o sintezė proporcinga raumenų masei. Kreatinino filtracija priklauso nuo funkcionuojančių glomerulų kiekio. Jeigu funkciškai aktyvių glomerulų kiekis sumažėja, tada kreatinino koncentracija serume didėja. Senstant glomerulų filtracija ir raumenų masė mažėja maždaug proporcingai, todėl kreatinino koncentracija serume išlieka nepakitusi. Glomerulinės filtracijos greičiui esant mažiau nei 50% kreatinino koncentracija serume vis dar lieka nepakitusi. Tai neleidžia anksti atpažinti patologinių glomerulinės filtracijos pokyčių. Pagrindinės kreatinino nustatymo indikacijos yra įvertinti glomerulinę filtraciją, funkciškai aktyvių glomerulų kiekį ir inkstų ligos sunkumo laipsnį. Klaidingai dideli kreatinino tyrimo rezultatai būna, jei kraujyje yra daug gliukozės, fruktozės, ketoninių kūnų, antibiotikų, askorbo rūgšties ir kitų medikamentų. Kreatininas yra galutinis kreatino metabolizmo produktas. Kreatinino susidarymas organizme priklauso nuo bendros raumenų masės. Todėl, jei svoris labai mažas, jei jam diagnozuota kreatinino koncentraciją mažinanti priežastis, šis rodiklis gali nevisiškai atspindėti filtracinę inkstų funkciją. Jei yra širdies nepakankamumas, tada, dėl sulėtėjusios kraujo tėkmės per inkstus, didėja kreatinino koncentracija kraujyje. Šis didėjimas yra lėtesnis negu šlapalo didėjimas kraujyje, esant širdies nepakankamumui. Su amžiumi kreatinino koncentracija kraujyje taip pat palaipsniui didėja. Kai pažeidžiama inkstų funkcija, šlapalo koncentracija padidėja anksti. Skirtingai nei kreatinino, šlapalo pašalinimas iš organizmo priklauso nuo diurezės. Todėl šlapalas ir kreatininas kinta nevienodai. Šlapalo padidėjimas be kreatinino padidėjimo yra ekstrarenalinės patologijos priežastis. Kreatinino koncentracijos padidėjimas serume be šlapalo koncentracijos padidėjimo dažniausiai yra inkstinės prigimties. Tik tada, kai kreatinino koncentracija serume padidėja daugiau nei 250 μmol/l, galima teigti, kad kartu esantis šlapalo koncentracijos padidėjimas susijęs su inkstų funkcijos nepakankamumu. Progresuojant inkstų patologijai ir kiti serumo rodikliai kinta nevienodu greičiu. Anksčiausiai padidėja šlapimo rūgšties koncentracija, po to - indikanas, šlapalas, vėliausiai kreatininas. Tai Mayers laiptinė susilaikymo teorija. Nors šlapimo rūgšties ir indikano koncentracijos padidėjimas inkstų funkcijos sutrikimo pradžioje pasireiškia ankščiausiai, jų nustatymas šiuo tikslu nenaudojamas. Pagrindiniai inkstų funkcijos rodikliai yra šlapalas ir kreatininas. Kreatinino padidėjimo priežastys: • inkstų nepakankamumas; • šlapimo takų pažeidimas; • širdies nepakankamumas; • akromegalija; • medikamentinis poveikis; • padidėjusi raumenų masė, raumenų griuvimas; • šlapalo sintezės defektas kepenyse; • spindulinė liga. Kreatinino sumažėjimo priežastys: • kortikosteroidai; • maža raumenų masė; • mažai baltymų turinti dieta; • raumenų distrofija; • kepenų hipofunkcija; • nėštumas. 2.6. Kreatininas šlapime ir jo kitimo įvertinimas Norma: Rytinis šlapimas 8-27 mmol/l Paros šlapimas: vyrams 8-18 mmol/24 val moterims 7-15 mmol/24 val Geriausiai tirti paros šlapimą. Ryte 8 val. ligoniui liepiama prisišlapinti ir ta porcija tyrimui nenaudojama. Po to visą parą renkamas šlapimas į vieną indą. Per parą kreatininas per inkstus skiriasi pastoviu greičiu. Jo koncentracija šlapime tiesiogiai priklauso nuo raumenų masės ir inkstų funkcijos. Jeigu paros maisto racione yra daug baltymų, kreatinino išsiskyrimas per inkstus intensyvesnis. Su amžiumi kreatinino kiekis šlapime mažėja, nes mažėja kūno raumenų masė. Teisingai nustatyti kreatinino koncentraciją gali trukdyti kai kurie medikamentai (trimetoprimas, probenecidas, cimetidinas). Vien tik kreatinino kiekį šlapime nustatyti nėra reikalinga. Šis tyrimas turi būti atliekamas kartu su serumo kreatinu, kad galima būtų įvertinti kreatinino klirensą. Nors kreatininas yra filtracijos rodiklis, nedidelė kreatinino reabsorbcija vis dėl to vyksta. Reabsorbcija ypač sustiprėja sulėtėjus kraujo tėkmei per inkstų arteriją (širdies nepakankamumas). Kreatinino reabsorbcija taip pat šiek tiek suaktyvėja sergant diabetu ir ūmiu inkstų funkcijos nepakankamumu. Kreatinino padidėjimo šlapime priežastys: • Akromegalija, gigantizmas; • Hipotirozė; • Cukrinis diabetas; • Fizinis krūvis; • Spindulinė liga. Kreatinino sumažėjimo šlapime priežastys: • Prasidedantis inkstų nepakankamumas; • Hipertirozė; • Anemija; • Raumenų atrofija; • Ūmus dermatitas. 2.7. Kreatinino klirensas Norma: Moterims 75-115 ml/min Vyrams 85-125 ml/min Vaikams 100-140 ml/l Endogeninio kreatinino klirensas naudojamas įvertinti glomerulinę filtraciją ir inkstų funkcijos nepakankamumo laipsnį. Kreatinino klirenso pranašumas yra tas, kad kreatinino koncentracija serume yra pastovus dydis. Todėl kreatinino klirenso rodiklis nedaug priklauso nuo paros šlapimo surinkimo klaidų. Kreatinino klirensui nustatyti reikia ištirti: • Paros š1apimą; • Kraują, kuris imamas tuoj pat surinkus paskutinę paros šlapimo porciją. Kraujas turi būti imamas nevalgius. Visas kreatininas filtruojasi glomeruluose. Filtracijos susilpnėjimas sudaro sąlygas kreatinino išskyrimo per inkstus sulėtėjimui ir kaupimuisi kraujyje. Jei atliekamas tik kreatinino nustatymas kraujyje, serume jo patologinis padidėjimas bus matomas tada, kai inkstų filtracija sumažės 50%. Tuo tarpu nustatant kreatinino klirensą galima pastebėti ankstyvus pokyčius. Padidėjusi filtracija būna pirmas nefropatijos požymis. Glomerulinė filtracija mažėja apie 10% per kiekvieną dešimtmetį asmenims vyresniems nei 50 metų. Dalis ligonių, kuriems yra akivaizdūs filtracijos sutrikimai (pagal kreatinino klirenso rodiklius) turi beveik normalią serumo kreatinino koncentraciją. Kreatinino klirensas gali būti nustatomas: • įtarus lengvą inkstų funkcijos nepakankamumo formą (padidėjus šlapalo koncentracijai serume, esant hipertenzijai, diabetui, podagrai, inkstų akmenligei); • jeigu kreatinino koncentracija serume yra ties viršutine normos riba arba nežymiai padidinta; • diagnozavus nefropatijas ir kontroliuojant jų gydymo efektyvumą; • gydant nefrotoksiniais preparatais, kurie iš organizmo šalinami pro inkstus. Kreatinino klirenso apskaičiavimas: • surenkamas paros šlapimas, jis laikomas šaldytuve nededama jokių priedų; • po šlapimo surinkimo paimamas kraujas, kreatinino koncentracijai serume nustatyti; • šlapimas gerai išmaišomas ir visas pristatomas į laboratoriją; kur tiksliai pamatuojamas jo kiekis; • tiksliai žinomas ligonio ūgis, svoris. Kreatinino klirenso padidėjimo priežastys: • nefropatija; • hipertoninė liga; • nudegimas; • nėštumas; • apsinuodijimas anglies dioksidu. Kreatinino klirenso sumažėjimo priežastys: • inkstų nepakankamumas; • širdies funkcijos nepakankamumas; • inkstinės kraujotakos sulėtėjimas; • šokas; • cukrinis diabetas. Nustatomas kreatininas paros šlapime ir kraujyje. Šlapimas skiedžiamas distiliuotu vandeniu 1:50. Rezultatas dauginamas iš praskiedimo skaičiaus. Apskaičiavimas: Minutinė diurezė: paros šlapimo kiekis dalinamas iš 1440 sekundžių (per 24 val) Glomerulų filtracija (Endogeninis klirensas) Kreatininas šlapime F= Kreatininas kraujyje *K K - minutinė diurezė mmol/l μmol/l F= ––––––– arba F= –––––––– mmol/l μmol/l Kanalėlių reabsorbcija F-K R= ––––––––––––– * 100 F Norma: kreatininas šlapime 4,4 -17,6 mmol/l Minutinė diurezė 0,8-1,3 mmol/l Endogeninis klirensas 80-120 ml/min Kanalėlių reabsorbcija 98-99% 2.8. Šlapimo rūgštis kraujo serume ir jos kitimo įvertinimas Norma: Moterims 143-311 μmol/l Vyrams 202-372 μmol/l Vaikams 195-420 μmol/l Šlapimo rūgšties rodiklis naudojamas podagrai ir hiperurikemijai (šlapimo rūgšties padidėjimui kraujyje) diagnozuoti ir stebėti gydymo eigą. Padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje nebūtinai rodo esant podagrą. Tik apie 10-15% hiperurikemijos atvejų tiesiogiai susiję su podagra. Labai aukšta bilirubino koncentracija gali trukdyti teisingai nustatyti šlapimo rūgšties koncentraciją. Jos koncentracija kraujyje priklauso nuo purininių nukleotidų apykaitos. Šlapimo rūgšties koncentracijos didėjimas kraujyje daugiausia susijęs su baltymų pertekliumi arba audinių griuvimu (leukemija, audinių nekrozė, priešnavikinis gydymas). Dažniausiai hiperurikemijos priežastis - inkstų pažeidimai. Šlapimo rūgšties perteklius kraujyje pats dažniausiai būna inkstų pažeidimo priežastimi. Tokių patologijų, kai hiperurikemija sukelia inkstų pažeidimą, yra šios: • ūmi šlapimo rūgšties nefropatija; • inkstų akmenligė; • lėtinė uratinė nefropatija. Šlapimo rūgšties padidėjimo kraujyje priežastys: • apsinuodijimas švinu; • mielominė liga; • endokrininiai susirgimai; • podagra; • inkstų pažeidimai, inkstų funkcijos nepakankamumas; • sąnarių ligos (podagrinė artralgija); • gausus baltymais maistas; • su X chromosoma susijusi paveldima podagra; • hipertrigliceridemija. Šlapimo rūgšties sumažėjimo kraujyje priežastys: • medikamentai (aspirinas, alupurinolis, kortikosteroidai); • inkstų defektai; • ksantinurija (ksantinoksidazės trūkumas); • sunkios kepenų ligos. 2.9. Šlapimo rūgštis šlapime ir jos kitimo įvertinimas Norma: Moterims 1.5-4.5 mmol/24 val Vyrams 1.5-4.8 mmol/24 val Hiperurikozurija (šlapimo rūgšties padidėjimas šlapime) sukelia inkstų akmenų formavimąsi. Šlapimo rūgšties akmenys susidaro esant podagrai arba antrinei hiperurikemijai ar hiperurikozurijai (pvz., sergant leukemija). Padidėjusi šlapimo rūgšties koncentracija šlapime būna gydant podagrą. Hiperurikozurija gali pasunkinti kitas ligas (opinį kolitą, chirurginę plonosios žarnos stomą). Dauguma ligonių, turinčių hiperurikozurijos požymius, neserga podagra. Bet kuris ligonis, kurio paros šlapimo rūgšties kiekis šlapime viršija 5.9 mmol/24 val, turi būti tiriamas, kad išaiškinti įgimtą hipoksantinguanino fosforiboziltransferazės (HPRT) deficitą. Šlapimo rūgšties/kreatinino santykis normoje yra 0.21-0.59. Jei nustatomas dalinis HRPT deficitas, šis santykis būna 0.62-1.98. Jei yra didelis HPRT deficitas, šis santykis būna 1.99-5.35. Šis santykis turi būti tiriamas ir asmenims, sergantiems sąnarių podagriniais pažeidimais su hiperurikemijos ir hiperurikozurijos požymiais. Šlapimo rūgšties padidėjimo šlapime priežastys: • podagros gydymas; • priešnavikinė chemoterapija, spindulinė terapija; • HPRT deficitas; • podagriniai artritai. Šlapimo rūgšties sumažėjimo šlapime priežastys: • inkstų nepakankamumas; • hipertoninė liga. 2.10.C -reaktyvus baltymas ir jo kitimo įvertinimas Metodas: antikūno antigeno sąveika Norma: Suaugusiems 0-5 mg/l Vaikams: pirma para po gimimo 1-15 mg/l 2-5 dienos po gimimo 1-8 mg/l C-reaktyvus baltymas - vienas geriausių uždegimo aktyvumo rodiklių. Infekcija, audinių griuvimas, piktybiniai navikai, imunologinė patologija gali sukelti "ūmios uždegimo fazės" reakciją. Atsakas į šią reakciją būna baltymų, ūmios fazės reaktantų, sintezė kepenyse. Ūmios fazės reaktantai skirstomi į teigiamus (jų koncentracija uždegimo metu padidėja) ir neigiamus (jų koncentracija uždegimo metu sumažėja). Pagal padidėjimo mastą labiausiai kinta C-reaktyvaus baltymo ir serumo amiloido A koncentracija. Rodiklis Grupė, pokytis Albuminas Transferinas α2-glikoproteinas Neigiami reaktantai: uždegimo metu sumažėja arba nepakinta Cerulioplazminas Komplementas C3 Teigiami reaktantai: uždegimo metu padidėja 50 % Fibrinogenas Haptoglobinas Teigiami reaktantai: uždegimo metu padidėja 2-4 kartus α2- rūgštus glikoproteinas α2-chimotripsinas α2-antichimotripsinas Teigiami reaktantai: uždegimo metu padidėja 3-6 kartus C-reaktyvus baltymas Serumo amiloidas A Teigiami reaktantai: uždegimo metu padidėja šimtus kartų 1. lentelė. Ūmios fazės baltymų koncentracijos pokytis uždegimo metu C-reaktyvaus baltymo (CRB) rodiklio pokyčiai - svarbus patologijos požymis. Į šiuos pokyčius reikia atsižvelgti ir tada., jei kitų klinikinių ar laboratorinių ligos požymių nepastebėta. CRB rodiklio pokyčiai atsiranda praėjus 5-10 valandoms nuo infekcijos pradžios. Maksimali rodiklio vertė pasiekiama per 24 val. CRB turi labai trumpą gyvavimo organizme pusperiodį jis gana greit suardomas. Todėl šio rodiklio nustatymas - ideali priemonė stebėti uždegimini procesą, jo progresavimą ir regresavimą (rimstant uždegiminiam procesui CRB reikšmė greitai mažėja). C-reaktyviu baltymu galima diferencijuoti bakterini ir virusini uždegimą, nustatyti reumato aktyvumo fazę ir prognozuoti miokardo infarkto eigą. CRB laikomas geresniu ir daug tikslesniu uždegimo rodikliu nei leukocitozė ar ENG (eritrocitų nusėdimo greitis). Tačiau, norint tiksliai nustatyti CRB koncentraciją kraujyje, svarbu pasirinkti tinkamą laboratorini metodą. Visi anksčiau naudoti latekso-agliutinacijų, plokštelių metodai turi mažai ką bendra su C-reaktyvaus baltymo pokyčiu organizme. Kuo CRB rodiklis skiriasi nuo kitų uždegimo rodiklių? CRB pradeda didėti praėjus keletui valandų nuo uždegimo pradžios. Baigiantis uždegiminei reakcijai, CRB sumažėja iki normos lygio maždaug po paros. Tuo tarpu ENG, pasibaigus uždegimui, gali būti padidėjęs keletą savaičių. Kitas uždegimo rodiklis - leukocitų skaičius - gali keistis situacijose, visai ne susijusiose su uždegimu (anemija., leukemijos ir kt.) Nepalanki infekcijos požiūriu pooperacinės eigos prognozė būna., jeigu CRB koncentracija viršija 200mg/l ilgiau nei 10 dienų po operacijos, arba jei per 7-10 dienų po operacijos CRB reikšmė visai nemažėja. Tada akivaizdu, kad priešuždegiminis gydymas nebuvo efektyvus. Nekomplikuotos virusinės infekcijos niekada nesukelia CRB koncentracijos padidėjimo, viršijančio 50 mg/l. Rūkantiems asmenims normali CRB koncentracija kartais gali siekti 25 mg/l. CRB padidėjimas ,, virusinis" profilis 10-50 mg/l: • virusinės infekcijos; • miokardo infarktas; • TBC, sifilis, bruceliozė; • reumatoidinis artritas; • podagra, psoriazinis artritas; • vilkligė ir kitos kolagenozės; • opinis kolitas; • intrauterinė infekcija. CRB padidėjimas ,,akterinis" profilis daugiau nei 50 mg/l: • ūmi bakterinė infekcija; • aktyvus reumatoidinis artritas; • sisteminis vaskulitas; • arterijitai; • giliųjų venų trombozė; • ūmus pankreatitas; CRB koncentracijos įvertinimas CRB kiekis mg/1 200 A. Bakterinė infekcija * + + + Septinis artritas + + + Meningitas * + + + Pneumonija ** + + + Pielonefritas * + + + Cistitas * * Tonzilitas * * *+ + * Vid ausies uždegimas * + + * Virš. kvėpavimo takų infekcija * + + * B. Virusinė infekcija Pneumonija + + * Meningitas + + * Vid ausies uždegimas * * Virš.kvėpavimo takų infekcija + * Gripas + + * Įprastas peršalimas + * * C. Neinf.uždegim.ligos Reumatuidinis artritas * * * + + + + Sisteminė raud. vilkligė + * * Reumatinis polimiozitas * + + * Ūmus pankreatitas * + + D. Nekrozė Miokardo infarktas * + + * Malignizacija * + + * E. Nėštumas + F. Chirurginės operacijos * * + + + * * Uždegimas ir ūmios fazės baltymai ŪFB Padidėja Sumažėja Proteinazių inhibitoriai 2-4k. α1-antchimotripsinas Vidinis α-antitripsinas Krešėjimo baltymai Fibrinogenas Protrombinas VIII faktorius Plazminogenas 2-4 k. Komplemento komponentai C1s C2,B C3, C4, C5 C5b CIINH 0-2 k. Properdinas Transportiniai baltymai Haptoglobinas Hemopeksinas 2-4k. Ceruloplazminas Transferinas Įvairūs C-reaktyvus baltymas Serumo amiloidas A 10-100 k. Fibronektinas α1-RGP Gc globinas Albuminai Prealbuminai DTL MTL Antistreptolintas O ir jo kitimo įvertinimas ASO Metodas: latex imunoturbidimetrija. Norma: Suaugusiems 0-200u/ml Vaikams 0-150 u/ml Šis rodiklis nustatomas reumato, glomeruloneftito, lėtinio tonzilito atveju. Taip pat norint išaiškinti ar organizmas turėjo kontaktą su streptokokine infekcija. Ryškus ASO padidėjimas rodo, kad streptokokinė infekcija yra dabar, arba buvo neseniai. Klaidingas ASO padidėjimas būna dėl kepenų patologijos, dėl hiperlipidemijos. Šis rodiklis leidžia diferencijuoti reumatą ir reumatoidini artritą. Sergant reumatoidiniu artritu ASO padidėja nedaug arba visai nepadidėja. ASO padidėjimo priežastys: • D mus reumatinis procesas; • Glomeruloneftitas; • Streptokokinė infekcija (angina, lėtinis tonzilitas, reumatas). 2.12 Reumatoidinis faktorius ir jo kitimo įvertinimas Metodas: latex imunoturbidimetrija. Norma: Suaugusiems 0-14 ku/l Vaikams priklausomai nuo amžiaus iki 6.8 ku/l Reumatoidinis faktorius nustatomas artritams diagnozuoti. Reumatoidinis faktorius (RF) padidėja daugelio ligų atveju. Nedidelis padidėjimas gali būti nesusijęs su reumatoidiniu artritu. Rf koncentracija šiek tiek didėja su amžiumi. Rf koncentracijos dydis tiesiog proporcingas reumatoidinio proceso aktyvumui. Reumatoidinio faktoriaus padidėjimo priežastys: • Reumatoidinis artritas; • Lėtinis aktyvus hepatitas; • Lėtinės reumatinės ligos. ­ Bilirubinas ir jo kitimo įvertinimas. Norma: Suaugusiems 3.4-17 μmol/l Vaikams pirma para po gimimo 6.8-68.0 μmol/l 2-3 paros po gimimo 17.7-170 μmol/l 1 mėnuo po gimimo 5.2-17 μmol/l Bilirubinas - tai gelsvai raųsvas pigmentas. Daugiausia bilirubino susidaro iš suirusio hemoglobino. Irstant eritrocitams, suskyla hemoglobino molekulė, sudaryta iš baltymo globino ir prostetinės hemo grupės, kurioje yra dažo porfirino. 3 pav. Hemoglobino irimo schema. Laisvas bilirubinas su kraujo srove patenka į kepenis. Jo kompleksas su baltymais suyra ir katalizuojant uridindifosfatgliukoronilo transferazei, susijungia su gliukorono rūgštimi, susidaro bilirubino gliukuronidai. Tai konjuguotas, sujungtas arba tiesioginis bilirubinas. Iš kepenų pagrindinė sujungto bilirubino dalis išsiskiria į tulžies pūslę ir latakus. Laisvas bilirubinas (netiesioginis) netirpsta vandenyje ir neišskiriamas su šlapimu. Susijungęs su gliukorono rūgštimi, jis tirpsta vandenyje, todėl gali praeiti inkstų barjerą ir išsiskirti su šlapimu. Sergant parenchimine gelta tiesioginis bilirubinas patenka į kraują ir šlapime atsiranda tulžies pigmentų. Sveiko žmogaus kraujyje tiesioginio bilirubino būna 1;4 nuo bendro bilirubino kiekio. Šlapime jo nebūna. Tulžies pūslėje, tulžies takuose ir žamyne nedidelė bilirubino dalis redukuojasi iki urobilinogeno ir vėl patenka po rezorbcijos į vartų veną ir į kepenis. Sveikos kepenys ji oksiduoja, o pažeistos - ne ir urobilinogenas patenka į kraują ir išskiriamas su šlapimu. Urobilinurija yra ankstyvas kepenų nepakankamumo požymis. Kita bilirubino dalis storoje žarnoje redukuojasi iki sterkobilinogeno ir išsiskiria su išmatomis sterkobilino pavidalu. Jis nudažo išmatas ruda spalva. Nedidelė sterkobilino dalis rezorbuojasi apatinėje storosios žarnos dalyje, patenka į bendrą kraujo apytakos ratą išsiskiria pro inkstus urobilinogeno pavidalu. Sterkobilinogeno sveiko žmogaus šviežiame šlapime yra tik pėdsakai. Urobilinogeno šlapime padaugėja ne tik pažeidus kepenis, bet ir padidėjus eritrocitų irimui. Tiriant bilirubiną serumas negali stovėti ilgesnį laiką šviesoje ar atskirtas nuo krešulio. Šviesa greitai ardo bilirubiną. Jeigu serumas turi hemolizės požymių - bilirubino nustatyti negalima. Didesnę bendro bilirubino dalį sudaro netiesioginis (nekonjuguotas) bilirubinas. Bilirubinas = tiesioginis bilirubinas + netiesioginis bilirubinas (konjuguotas) (nekonjuguotas) Esant hemolizinei geltai, serume vyrauja netiesioginis bilirubinas (nekonjuguotas). Šlapime nustatoma padidėjusi urobilinogeno koncentracija. Esant parenchiminei geltai, tiesioginio ir netiesioginio bilirubino koncentracija didėja vienodai. Šlapime gali būti kiek padidėjusi bilirubino koncentracija (tik tiesioginis bilirubinas patenka į šlapimą). Esant mechaninei geltai, vyrauja tiesioginis bilirubinas (konjuguotas), jo koncentracija padidėja ir šlapime. Esant mechaninei geltai, urobilinogeno koncentracija šlapime padidėti negali. Bilirubino padidėjimo priežastys: • tulžies takų akmenligė, mechaninė gelta; • navikai kepenyse ir kasos galvutėje; • helmintai; • vitamino B12 deficitinė anemija; • Vilsono liga; • cholestazinis hepatitas; • pirminė kepenų cirozė; • toksinis kepenų pakenkimas; • medikamentai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!