Oras. Apykaitos ratai atmosferoje

• Oras - dujų mišinys, sudarantis Žemės atmosferą.
• Oro litro masė, jei temperatūra 0 °C, o slėgis 760 mm Hg (atmosferos slėgis jūros lygyje), yra 1,293 g.
• Sudėtis: 78,3 % azoto, 20,9 % deguonies, 0,03 % anglies dioksido, 0,94 % argono, taip pat nedideli kiekiai vandenilio, helio, neono ir kitų dujų.
• Pažvelgę į Žemę iš kosmoso, pamatytumėte, kad ją gaubia plonas žydras šydas - atmosfera, kuri vadinama oru.
• Atmosferos oras yra tarpusavyje nereagujančių dujų mišinys.
• Atmosfera lengviau išlieka, kai kūno gravitacinis laukas stipresnis, o temperatūra žemesnė.
• Pradinė atmosferos sudėtis susijusi su temperatūra ir chemine sudėtimi planetos formavimosi zonoje Saulės sistemos susidarymo metu. Tačiau pradinė sudėtis bėgant laikui kinta.
• Žemės atmosferą sudaro (pagal tūrį) 78,08 % azoto, 20,95 % deguonies, įvairus kiekis vandens garų (vidutiniškai 0,247 %), 0,93 % argono, 0,038 % anglies dioksido, helio ir kitų inertinių dujų, vandenilio, lakių teršalų pėdsakai.
Atmosferos svarba
• Geologiniu požiūriu, atmosfera formuoja planetos reljefą – vėjai perneša dulkes, eroduoja paviršių, supusto sąnašas.
• Atmosfera lemia planetos klimatą.
• Atmosferos sudėtis yra svarbus faktorius, lemiantis galimybę susiformuoti gyvybei.
• Atmosfera saugo Žemės paviršių nuo meteorų – didžioji jų dalis sudega dėl oro trinties, paviršių paprastai pasiekia tik labai menkos dalelės.
• Dėl atmosferos poveikio vyksta vandens apytaka.
• Atmosfera švelnina dienos ir nakties temperatūros skirtumą.
Azoto apytaka atmosferoje
• Vyksta tarp oro, dirvožemio ir gyvųjų organizmų.
• Azotas svarbus gyviems organizmams, nes įeina į organinių medžiagų sudėtį. Jo gausu atmosferoje, bet augalai ir gyvūnai azoto dujų paimti negali.
Azoto apytakos ciklo procesai:
1. Azoto fiksacija.
2. Nitrifikacija, dar skirstoma į:
• Atmosferinę (žaibuoja, krenta meteoritai).
• Pramoninę (oro azotas gamyklose cheminiu būdu perdirbamas į azoto trąšas, kurios vėliau patenka į dirvožemį)
• Biologinę (jos metu amonio jonai virsta nitratai).
3. Denitrifikacija (nitratai ir amonio jonai paverčiami dujomis).
4. Amonifikacija (nuokritas skaido skaidančios bakterijos ir azotas į atmosferą išsiskiria amonio jonų pavidalu).
Azoto apytaką gali pakeisti žmogaus veikla:
• Tręšiant laukus dirvožemyje padaugėja azoto, kuris...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!