Baltymų išskyrimas iš audinių. Chromatografijos rūšys

BALTYMŲ IŠSKYRIMAS IŠ AUDINIŲ.

CHROMATOGRAFIJOS RŪŠYS

Baltymams, peptidams, lipidams, nukleorūgštims, aminorūgštims ir įvairioms kitoms molekulėms ir

junginiams išskirti iš jų mišinių taikomi chromatografijos metodai. Chromatografijos metodo

pradininkas ir pavadinimo autorius buvo rusų botanikas M. Cvetas. 1903 metais jis pritaikė šį metodą

spalvotiems augalų junginiams atskirti kolonėlėje, užpildytoje aliuminio oksidu, ir apibūdino

chromatografiją (graikiškai „chromos“ – spalva, „graphe“ – rašau ) kaip spalvotų medžiagų atskyrimą

iš mišinių, pagrįstą jų adsorbcija ant kietos nejudriosios fazės ir nuoseklia jų eliucija (išplovimu).

Adsorbcinės chromatografijos metodas plačiai taikomas panašios struktūros spalvotų medžiagų (pvz.,

karotenoidų) išskyrimui.

Dabar dažniausiai frakcionuojami nespalvotų medžiagų mišiniai ir jų išskyrimas nebūtinai pagrįstas

adsorbcija; nejudriąja faze gali būti ne tik kieta medžiaga, bet ir skystis, gelis. Judrioji fazė, kuri juda

pro nejudriąją fazę, būna skysta (skysčių chromatografija) arba dujinė (dujų chromatografija, dažnai

naudojama riebalų rūgštims išskirti).

Medžiagoms iš jų mišinių atskirti taikomi du pagrindiniai chromatografijos būdai:

1) kolonėlinė chromatografija – nejudriąja faze užpildoma stiklinė kolonėlė, o skysta judrioji fazė teka

per ją; 2) plokščioji chromatografija – nejudrioji fazė yra chromatografinis popierius arba plonu

nejudriosios fazės sluoksniu padengta stiklo plokštelė.

Toliau aptariami chromatografiniai metodai, taikomi baltymų išskyrimui (I), jų molio masės nustatymui

(II) bei aminorūgščių sudėties ir kiekio nustatymui baltymų (peptidų) hidrolizatuose (III).

I. Baltymų išskyrimas iš audinių ir jų frakcionavimas chromatografijos metodais. Baltymai

skiriami iš augalų, gyvūnų bei mikroorganizmų. Bendra jų išskyrimo schema: 1. Homogenizavimas - audinys yra susmulkinamas, suardomos ląstelių membranos.

2. Gauta masė suspenduojama buferyje: tirpūs baltymai jame ištirpsta, o netirpūs – atskiriami

centrifuguojant.

3. Ekstrakto (ištirpusieji) baltymai nusodinami šarminių metalų druskomis (pvz., NaCl, (NH4)2SO4 –

tai vadinama išsūdymu) arba organiniais tirpikliais;

4. Druskų arba organinių tirpiklių pašalinimas iš baltymų mišinio dializuojant pro pusiau pralaidžias

membranas (celofaną) arba naudojant sefadeksą G-25.

5. Baltymų mišinio frakcionavimas šiais kolonėlinės chromatografijos būdais:

a) jonų mainų chromatografija. Baltymų mišinių frakcionavimas pagrįstas elektrostatine (jonine) sąveika

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!