Atjauta lietuvių literatūroje. Planas

ATJAUTA LIETUVIŲ LITERATŪROJE

(Kristijonas Donelaitis, Jonas Biliūnas, Juozas Tumas-Vaižgantas)

1. Įžanga.

Atjauta – viena iš svarbiausių žmogaus vertybių. Ji padeda suprasti ir geriau pažinti

žmogų, skatina rodyti gerumą ir neteisti. Jei sieksime tapti vis labiau atjaučiantys, jei

ugdysime nuoširdžią empatiją kitų nusiminimui, skausmui, tai padėsime jiems

neprarasti vilties ir išsaugoti pasitikėjimą savimi ir gyvenimu. Kadangi literatūroje daug

rašoma apie žmogų, tai ir atjautos tema yra nagrinėjama ne vieno rašytojo kūryboje.

Taigi, šiandien norėčiau kalbėti apie atjautos temą lietuvių literatūroje.

2. Pagrindinė kalbos mintis.

1. Yra žmonių, kurie nesistengia kitų suprasti ir neatjaučia jų negandų ar

nelaimių.

1. Kristijono Donelaičio epinėje poemoje ,,Metai” ponų ir būrų santykių

problemiškumas.

2. Rašytojas nuolat primena, kad visi žmonės yra lygūs, tačiau šiame

kūrinyje parodo, kad taip nėra. Ponų luomas yra aukščiau už būrų.

3. Būta ir tarp būrų tinginių ir apsileidėlių, grubių ir negailestingų, anot

rašytojo, „nedorėlių“. Jie savo elgesiui ima pavyzdį iš ponų.

2. Tas, kuris pats yra patyręs sunkumus, geriau supranta ir atjaučia kitą.

1. Jono Biliūno kūryboje atjautos temos pavyzdys yra novelė ,,Ubagas”.

Kūrinio pagrindinių veikėjų: pasakotojo ir Petro Sabaliūno, likimai ir

jų pasirinkimai puikiai iliustruoja šią temą.

2. Jono Biliūno kūrinyje ,,Lazda” atjautos tema gvildenama pasakojant

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!