Asmens laisvės problema literatūroje (V. Mykolaitis-Putinas, B. Sruoga)

Asmens laisvės problema literatūroje (V. Mykolaitis-Putinas, B. Sruoga)

Asmens laisvės tema yra viena iš svarbiausių ir universaliausių literatūros siužetinių linijų. Laisvės siekis, jos praradimas ar atkūrimas dažnai tampa kūrinių pagrindine tema, suteikiančia jiems gilumą ir aktualumą Lietuvos kontekste. Asmens laisvė tai galimybė realizuoti savo tikrąjį „aš“. Asmeninė laisvė žmogaus gyvenimui turi labai daug įtakos, nes laisvė suteikia mums nepriklausomybę, kartu ir galimybę klysti ir atrasti savo tikrąjį „aš“. Laisvė mums suteikiama vos gimus, todėl tai turėtų būti mūsų varomoji jėga gyvenime, tačiau dažnai žmogus susiduria su problemomis, kurios jį varžo. Vincas Mykolaitis-Putinas ir Balys Sruoga yra du iškiliausi lietuvių literatūros autoriai, kurių kūriniuose iškyla ši svarbi tema.

Vinco Mykolaičio- Putino kūrinys “Altorių Šešėly” pasirodė 1932-1933 m.. Verta paminėti, kad autorius Vincas Mykolaitis–Putinas oficialiai atsisakė kunigystės praėjus 2 metams po romano išleidimo – 1935 m., nes nematė galimybių suderinti kunigo pareigų su kūryba. Po metų – 1936 m. buvo ekskomunikuotas. Nors ir šiame kūrinyje atsispindi didelė dalis V. Mikolaičio- Putino gyvenimo realybės, tačiau, šis kūrinys nėra autobiografinis. Šiame kūrinyje aprašomas apribotos kūrybinės laisvės žmogus. Pagrindinis šio kūrinio veikėjas Liudas Vasaris, savo tėvo pastūmėtas išvažiuoja mokytis į kunigų seminariją. Jis, kūrybiškos sielos žmogus, ten jaučiasi užgultas, nes negali išlieti savo minčių “tarp sąsiuvinio eilučių”. Liudo mintys klajoja, jis vis sau kartoja “…vis tiek visa tai ne tau”. Jis jaučiasi beviltiškai, jei ne jo tėvas: “būtų kritęs ant tų dirvonėlių kvepiančių ramunėlėmis ir čiobreliais, ir verkęs ir verkęs”. Šioje kūrinio vietoje ir prasideda probleminis Liudo mąstymas apie laisvę ir jos troškimą. Liudas Vasaris pradeda formuotis kaip dvilypė asmenybė- slaptai rašo eiles, o kai reikia atlieka savo, kaip klieriko pareigas. Pasakotojas išsako Vasario mintis apie seminariją: „Jį žemino ir kankino nusimanymas, kad čia jis yra bejėgis, nuskriaustas, neturįs teisių į pilnutinio žmogaus išgyvenimus ir jausmus. Tas nusimanymas gramzdino jį į apatiją ir slėgė poetinius jo vaizduotės polėkius labiau negu pats seminarijos režimas“- iš šios citatos matome, kaip varžoma asmenybė kenčia. Liudo nuostabai, ne jis vienas jautėsi prislėgtas ir troško laisvės. Taip atsirado slapta klierikų kuopelė “Šviesa”. Vienas iš “Šviesos” narių, bibliotekininkas Jonelaitis, paskatina Liudą daugiau rašyti. Taip ir eina Liudo gyvenimas seminarijoje. Jis keliauja, kūrinyje jis nusikelia tai į Kalnynų parapija, tai į Baronų dvarą. Liudas suranda savo sielos draugę- Auksę Gražulytę. Vėliau kūrinyje, Liudas jau nebe kunigas, jis dirba katalikiškos gimnazijos direktoriumi. Ten jis pajaučia palaimą, išsivaduoja, jo pastatytos dramos, rodomos teatre. Liudas įgija filosofijos daktaro laipsnį. Kūrinio pabaigoje, Liudas pasirenka savo likimą. Nors ir bijodamas nežinomybės ir šeimyniško gyvenimo su Aukse, jis po pobūvio prie buvusios mylimosios Liucijos kapo, pasirenka pasitraukti iš kunigų luomo, tai yra, pasirenka kūrybos laisvę. Taigi, šiame kūrinyje nagrinėjama veikėjo Liudo Vasario, kaip suvaržytos meniškos sielos laisvės problema. Jo suvaržyta asmenybė, kelia problemų jo gyvenime. Tačiau, Liudas pasirenka sau mylimą veiklą. Pasirinkimus jam padeda padaryti jo didelis noras, mylimosios Auksė ir jo krikštasūnio motina Liucija. Laisvė jam, buvo jo vidinis “varomasis variklis”.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!