Archyvas - atminties institucija

Pagrindiniai žodžiai: atminties institucija, archyvas, atmintis, informacinės technologijos, skaitmeninimas. Kursinio darbo objektas – archyvas kaip atminties institucija.. Darbo tikslas – išsiaiškinti termino „archyvas – atminties institucija“ vartoseną, išanalizuoti archyvo kaip atminties institucijos veiklą. Darbo uždaviniai: atskleisti archyvo kaip atminties institucijos sampratą; išaiškinti informacinių technologijų įtaką archyvams; išaiškinti archyvų funkcijas ir teikiamas paslaugas. Darbe nustatyta, jog atminties institucija – tai tokia institucija, kuri saugo, formuoja, integruoja, skleidžia žmonijos kultūros atmintį, atspindėtą dokumentuose, objektuose, vykdo žmonijos atminties komunikaciją, o archyvas gali būti apibūdinamas kaip organizacija, kaupianti asmenų, šeimų ar organizacijų dokumentus; kaip pastatas, kuriame saugomi dokumentai, periodiniai mokslinių darbų rinkiniai; kaip organizacijos struktūrinis padalinis, atsakingas už organizacijų dokumentus. Išnagrinėtos pagrindinės archyvų funkcijos - dokumentų atrinkimas, saugojimas ir jų prieinamumo užtikrinimas. Papildomos archyvų funkcijos -komplektavimas, atranka, vertės ekspertizė, tvarkymas ir aprašymas, prieigos sudarymas, konservavimas, informacijos paslaugos, viešinimas, saugojimas, archyvų priežiūra, išsaugojimas, paslaugų teikimas. Darbe nustatyta, jog informacinių - skaitmeninių technologijų diegimas šiuo metu yra archyvų kaip atminties institucijų veiklos dalimi. Tai palengvina ir pagrindinės archyvų paslaugos teikimą - užtikrinti archyvinių dokumentų prieigą. ĮVADAS Temos aktualumas. Atminties išsaugojimo funkciją atlieka archyvai, bibliotekos ir muziejai. Atminties institucijų viena iš svarbiausių funkcijų yra kultūros paveldo išsaugojimas ateities kartoms. Viena pagrindinių demokratijos egzistavimo sąlygų – tai prieiga prie valstybės institucijų sukuriamų dokumentų. Siekiant, kad valstybė būtų demokratiška, privalu užtikrinti jos veiksmų legalumą, sudaryti sąlygas susipažinti su viešaisiais dokumentais ir juose esama informacija. Vieša prieiga prie dokumentų yra esminė žmonių teisė ir laisvė, laisvo keitimosi idėjomis sąlyga demokratinėje valstybėje 1 . Kadangi institucijos atlieka tą pačią atminties komunikacijos funkciją, tai lemia jų glaudų bendradarbiavimą. Svarbu paminėti, kad institucijų funkcijų vykdymas skiriasi, kadangi atminties saugojimo institucijos atlikdamos savo funkcijas, vadovaujasi tik joms būdingomis metodikomis. Sparčiai keičiantis technologijoms, didėja žmonių poreikis informacijai, tačiau informacija yra naudinga tik tada, kai yra lengvai prieinama. Atsižvelgiant į tai, kiekviena atminties institucija privalo užtikrinti, kad joje saugoma informacija būtų lengvai prieinama vartotojui. Tai sudaro vieną svarbiausių jų funkcijų ir apibrėžia jų paslaugas teikiamas visuomenei. Kartu sparti technologijų skverbtis kelia naujus iššūkius atminties institucijoms. Archyvinės informacijos skaitmeninimas lemia ir tam tikrus archyvų sampratos pokyčius, todėl archyvų kaip atminties institucijos suvokimo analizė nepraranda savo aktualumo. Archyvų funkcionavimo klausimai yra nagrinėti Lietuvos mokslinėje literatūroje. Reikšmingas publikacijas archyvų sampratos, funkcijų klausimais paskelbė D. Kontrimavičienė, Z. Manžuch, A. Glosienė, D. Lukšaitė, I. Petravičiūtė. Darbo objektas – archyvas kaip atminties institucija. Kursinio darbo tikslas - išsiaiškinti termino „archyvas – atminties institucija“ vartoseną, išanalizuoti archyvo kaip atminties institucijos veiklą. Uždaviniai: 1. Atskleisti archyvo kaip atminties institucijos sampratą. 2. Išaiškinti informacinių technologijų įtaką archyvams. 3. Išaiškinti archyvų funkcijas ir teikiamas paslaugas. Darbo metodas – loginė sisteminė analizė. Darbo struktūra. Darbą sudaro du skyriai. Pirmajame skyriuje atskleidžiama atminties institucijos, archyvo samprata, nagrinėjamos archyvo atliekamos funkcijos. Antrajame skyriuje nagrinėjamos archyvų veikloje naudojamos informacinės technologijos, aptariamos archyvų paslaugos. 1 KONTRIMAVIČIENĖ, Danutė. Prieiga prie dokumentų valstybės archyvuose: teoriniai aspektai. Knygotyra, t. 58, 2012, p. 136 6 1. ATMINTIES INSTITUCIJOS 1.1. Atminties institucijos samprata Mokslinėje literatūroje gana vieningai pripažįstama, jog institucijos 2 , kurių paskirtis kaupti kolektyvinę atmintį bei kultūrinį paveldą, vadinamos atminties institucijomis. Mokslinėje literatūroje vieningai pripažįstama, jog atminties institucijos – tai archyvai, bibliotekos, muziejai. Tai, ar institucija priskiriama atminties institucijų grupei, priklauso nuo institucijos paskirties. Autoriai įvardina tokius atminties institucijų paskirties aspektus:  Atminties institucijomis vadinami– tai tradiciniai kolektyvinės žmonijos atminties saugotojai ir skleidėjai, atliekantis bendrą atminties komunikacijos funkciją 3 .  Atminties institucijos atlieka kultūros paveldo funkcijas visuomenėje, formuoja, integruoja, skleidžia žmonijos kultūrą, atspindėtą dokumentuose ar objektuose 4 . Tokia atminties institucijų samprata būdinga ir užsienio šalių literatūroje 5 . G. Pessach atminties instituciją apibrėžia kaip socialinę instituciją, kuri renka, dokumentuoja, kontekstualizuoja, saugo, tvarko žmonijos kultūros, istorinės, kolektyvinės ir individualios atminties elementus 6 . Pažymėtina, jog šis autorius išplėstai traktuoja atminties institucijos sampratą ir įtraukia ne tik archyvus, muziejus ir bibliotekas, bet ir įvairias internetines duomenų bazes, socialinius tinklus, elektroninių failų dalijimosi infrastruktūrą, paieškos mechanizmus internete, įvardindamas jas kaip ,,atminties institucijas tinkle“. Taigi iš šių apibrėžimų galima teigti, jog atminties institucija – tai tokia institucija, kuri saugo, formuoja, integruoja, skleidžia žmonijos kultūros atmintį, atspindėtą dokumentuose, objektuose, vykdo žmonijos atminties komunikaciją. Kalbant apie tai, kas yra atminties institucija, kyla atminties sampratos klausimas. Šį klausimą gana detaliai nagrinėjo Z. Manžuch. Pasak šios autorės, archyvistikoje „atminties“ samprata siejama su pažinimu, socialinės patirties, atspindėtos dokumentuose, o atminties sankaupomis sampratos reikšmė gali būti suvokiama keliais požiūriais: 1) kultūrinis požiūris - apibrėžiantis archyvą kaip praeities reprezentacijų kūrėją ; 2 Terminas institucija paprastai vartojamas kalbant apie papročius ir elgesio dėsningumus, svarbius visuomenei, taip pat– apie konkrečias valstybės valdymo ir viešųjų paslaugų tiekimo organizacijas. Institucijos, kaip socialinės tvarkos žmonių bendruomenėse dariniai ir mechanizmai yra vienas pagrindinių socialinių mokslų (sociologijos, politologijos, ekonomikos) tyrimo objektų. Institucijos yra glaudžiai susijusios su teise, su formalia politinių sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo sistema. Institucijų atsiradimas ir raida yra pagrindinė istorijos mokslo tema. 3 MANŽUCH, Zinaida. Atminties institucijos: saugyklos, teatrai, lobynai ar duomenų bazės? Knygotyra, t. 51, 2008, p. 127 4 GLOSIENĖ, Audronė; MANŽUCH, Zinaida. Skaitmeninio ir skaitmeninto kultūros paveldo valdymo strategijos atminties institucijose. Informacijos mokslai, t. 25, 2003, p. 19 5 KIRCHHOFF, Thomas; SCHWEIBENZ, Werner; SIEGLERSCHMIDT, Jorn. Archives, libraries, museums and the spell of ubiquitous knowledge. Archival science, vol. 8, 2008, p. 252 6 PESSACH, Guy. Memory institutions: social remembering, privatization and its discontents. [interaktyvus] 2008-02- 04 [žiūrėta 2014 m. rugpjūčio 15]. Prieiga per interneteą: GalleySB.doc 7 2) įrodymo požiūris išryškina archyvų įsipareigojimą rinkti ir saugoti žmogaus individualios ir kolektyvinės (organizacinės) veiklos įrodymus 7 . Atminties institucijos saugoja dokumentus, todėl svarbi ir dokumento samprata. Pasak Z. Manžuch, dokumentą galima suvokti kaip:  institucijų, atskirų individų neginčijamą veiklos liudijimą, o dokumento vertės ir įrodymo sąvokos traktuojamos kaip vidinės jo charakteristikos, kurios išlieka nekintamos, jei nėra sąmoningo išorinio įsikišimo. Pagal šį požiūrį tarp atminties ir dokumento dedamas lygybės ženklas.  Kitas požiūris – jog . dokumento prasmės nėra statiškos, suformuotos dokumento kūrimo akto, bet dinamiškos, kintančios vertės ekspertizės, organizavimo ir kt. veiklos kontekste. Šiuo požiūriu dokumentas traktuojamas kaip atminties tarpininkas, kurio simbolinės reikšmės kinta pagal dabarties interpretavimo kontekstą 8 . ,,Dokumentas aiškinamas kaip idėjų ir simbolių talpykla, patirties atspindys ir liudijimas. Objektas tampa dokumentu, t. y. informatyviu objektu, kai sąmoningai išskiriamas iš kitų objektų“ 9 . Taigi šia prasme archyvai yra tokių objektų saugyklos. Atmintis apibrėžiama taikant informacinį modelį, kuris remiasi kompiuteriologija, išaiškina atminties funkcijas per saugojimo ir atgaminimo veiksmus. Taip pat atminties institucija turi išsaugoti dokumentus ir organizuoti jų prieigą. Kadangi ,,atsiminimo turinys kinta, o pats atsiminimo procesas – interpretacijos aktas“, atminties instituciją galima traktuoti ir kaip interpretacinę veiklą, apimančią išteklių atranką, ekspertinį vertinimą, vykdančią instituciją 10 . Teoriniu požiūriu (M. Halbwachs ir kiti) atmintis yra klasifikuojama, išskiriant tris jos tipus (1 paveikslas). Autobiografinės atminties prisiminimai organizuojami atsižvelgiant į kolektyvinės atminties nustatytus socialinius rėmus, artimiausių individui bendruomenių, pavyzdžiui, šeimos, nuostatas ir pasaulėžiūrą. Kolektyvinė atmintis leidžia individui išsaugoti emocinį ryšį su įvykiais, kuriuose pats jis nedalyvavo. Istorinė atmintis asmeniui leidžia integruotis į etnines, religines, profesines bendruomenes, kurios savo ruožtu tampa didesnių socialinių sistemų dalimi. Individui ,,integruotis į didesnes socialines sistemas padeda istorinė atmintis, kuri pasiekia žmones per šventes, minėjimus, ritualus, artefaktus ir kitus mnemotinius tarpininkus 11 . 7 MANŽUCH, Išnaša 3, p. 128 8 Ten pat, p. 128 9 Ten pat, p. 129 10 Ten pat, p. 129 11 Ten pat, p. 130 8 1 paveikslas. Atminties tipai (sudaryta remiantis Z. Manžuch, 2008, p. 129) Vadovaujantis šiuo požiūriu į atminties institucijas, jas galima laikytis istorinės atminties saugojančiomis institucijomis. Apibendrinant, atminties institucija – tai tokia institucija, kuri saugo, formuoja, integruoja, skleidžia žmonijos kultūros atmintį, atspindėtą dokumentuose, objektuose, vykdo žmonijos atminties komunikaciją. Atmintis yra psichinis procesas, užtikrinantis informacijos saugojimą ir atgaminimą. Išskiriama autobiografinė, kolektyvinė, istorinė atmintis. Tradiciškai atminties institucija suvokiama kaip istorinės atminties saugotoja. 1.2. Archyvo kaip atminties institucijos samprata Archyvas atsirado su civilizacija. Fiksuotos informacijos išsaugojimo reiškinys yra išskiriamas jau Šumerų civilizacijoje, tačiau būtent senovės graikai pirmieji pradėjo fiksuoti svarbiausius istorinius įvykius, mokslo ir kultūros pasiekimus, bei senovės Graikijos filosofų biografijas. Archyvas, kaip unikalus sociokultūrinis fenomenas susiformavo Periklio 12 valdymo metu. Ilgą laiką archyvų institucijų vaidmuo buvo siejamas su išliekamąją vertę turinčių dokumentų saugojimu: ,,Archyvų institucijos iki XX a. antrosios pusės dažnai įvardijamos kaip pasyvios 12 Periklis (apie 495–429 m. pr. m. e., graikiškai Περικλῆς reiškia „apsuptas šlovės“) buvo žymus ir įtakingas Atėnų politikas, oratorius ir karvedys miesto Aukso amžiaus laikotarpiu, t. y. tarp Persų ir Peloponeso karų. Iš motinos pusės jis buvo kilęs iš galingos ir istoriškai įtakingos Alkmeonidų šeimos. Atminties rūšys Autobiografinė Kolektyvinė Istorinė Išsaugomas stiprus emocinis ryšys su įvykiu, stipriausiai paveikia asmenį Apibūdina socialinės grupės tapatumą ir leidžia individui integruotis į platesnį bendruomenės kontekstą Didesnių socialinių sistemų atmintis, kurios suformuoti rėmai veikia kolektyvinę atmintį 9 dokumentų, pripažintų vertingais jų sudarytojui ar apskritai visuomenei, gavėjos. Praėjo ne vienas amžius ar dešimtmetis, kol archyvų institucijos galėjo įsiterpti į dokumentus sudarančių įstaigų dokumentų valdymą ir turėti įtakos saugotinų dokumentų atrankai. Tai sietina su tuo, kad dokumentų valdymas ir archyvų saugojimas buvo vertinami kaip atskiros veiklos; saugojimas prasidedantis, kai valdymas jau yra pasibaigęs“ 13 . Pasak D. Kontrimavičienės, ,,Archyvus nuo kitų atminties institucijų skiria tai, kad jų saugoma individuali, organizacinė ir kolektyvinė atmintis nėra apibrėžta kultūros paveldo terminais; jie priskiriami gyvavimo ciklo tęstinumo įrodomumo ašiai. Dokumentai ir archyvai išreiškia įrodomumo, atskaitingumo ir atminties ryšius. Taigi archyvų paveldas sietinas ne tik su kultūros vertybėmis, bet ir šiais veiksniais: atmintimi, dokumentų ir archyvų valdymu, archyvų funkcijų. Archyvų institucijų vaidmuo dažnai siejamas su išliekamąją vertę turinčių dokumentų saugojimu“ 14 . Pasak D. Luošaitės, archyvų samprata siejama su dokumentų samprata:  „archyvai“ gali būti suprantami kaip organizacijos dokumentai, pripažinti nuolat saugotinais archyvų institucijose naudojimo ir tyrimo tikslais;  dokumentai archyvais tampa tada, kai nebėra aktyviai naudojami sudarytojo einamiesiems reikalams ir kai yra laikomi siekiant juos išsaugoti 15 . Pasak I. Petravičiūtės, „archyvas“ suprantamas kaip vieno dokumentų sudarytojo dokumentų visuma, sudaryta ir sukaupta jo vykdytos veiklos metu 16 . Archyvavimas - tai dokumento įtraukimas į archyvą, įrašų atlikimas. 17 Šiuo metu įvairių šalių praktikoje laikomasi tęstinio dokumentų valdymo požiūrio, t. y. taip dokumentus valdo dokumentų ir archyvų institucijų profesionalai visu dokumentų egzistavimo laiku 18 . Teoriniu požiūriu terminas „archyvas“ daug platesnis. D. Kontrimavičienė išskiria tokius archyvų sampratos aspektus:  Archyvas - tai įstaiga arba institucija, arba įstaigos skyrius, kaupiantis, tvarkantis, registruojantis, moksliškai tiriantis įvairių organizacijų, asmenų veiklos dokumentus, senus raštijos paminklus, atsakingas už dokumentų atrankos, priežiūros funkcijas. ,,Ministru Komiteto rekomendacijoje Nr. R (2000) 13 šalių narių dėl Europos priėjimo prie archyvų politikos“ apibrėžiama kaip valstybes institucija, atsakinga už archyvų saugojimą; 13 LUKŠAITĖ, Daiva. Valstybės dokumentinis paveldas dokumentų ir archyvų valdymo aspektu. Knygotyra, t. 58 ,2012, p. 160 14 KONTRIMAVIČIENĖ, Išnaša 1, p.144 15 LUKŠAITĖ, Daiva. Archyvistikos samprata, objektas, uždaviniai. Knygotyra, 2007, t. 49, p. 16 PETRAVIČIŪTE, Inga. Elektroninio dokumento sampratos klausimu. Knygotyra, 2004, t. 43, p. 100 17 Ten pat, p. 136 18 LUKŠAITĖ, Išnaša 13, p. 160 10  Archyvas - sukauptų dokumentų saugykla arba patalpa, kurioje saugomi ir tyrinėjami dokumentų rinkiniai, pastatai ar jų dalys, kuriose laikomi dokumentai;  Archyvai – kaip įstaigos, organizacijos, įmonės, asmens veiklos dokumentų visuma; kaip senų dokumentų ir rankraščių sankaupa; kaip to paties sudarytojo oficialieji dokumentai, saugomi dėl jų išliekamosios vertės arba perduoti nuolat saugoti į 19 . Atskirų šalių praktikoje aptinkamos įvairios archyvų sampratos:  Rusijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje archyvai suvokiami kaip sukauptų dokumentų visuma, kaip ,,kompleksas dokumentų, susidariusių nepriklausomai nuo jų sudarymo datos ar formos ir jų fizinės laikmenos, sukurtų arba gautų bet kurio fizinio arba juridinio asmens ir bet kurios tarnybos ar valstybinės įstaigos arba privataus sektoriaus jų veiklos metu“ 20 ;  daugumoje šalių, ypač Europoje, „archyvai“ reiškia visus – nežiūrint amžiaus, formato ar laikmenos, dokumentus, kurie yra sukurti ar gauti viešos ar privačios tarnybos ar organizacijos arba fizinio asmens jų veiklos metu. Šiai sampratai susiformuoti turėjo įtakos Jungtinės Karalystės archyvarės Hillary Jenkinson darbai, kuriuose „archyvai“ suprantami kaip „dokumentai“, buvę oficialaus sandorio dalimi ir išsaugoti kaip oficialus įrodymas, ir kuriuose „archyvai“ nepripažįstami kaip istorinių dokumentų rinkiniai 21 ;  Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas archyvą apibrėžia kaip įstaigą ar jos struktūrinį padalinį arba kitą sukauptų dokumentų saugojimo vietą 22 . Taigi Lietuvoje archyvas suvokiamas kaip tam tikra vieta, kur saugomi dokumentai. Kalbant apie archyvus, svarbi ir sąvoka ,,archyvinė medžiaga“. Tai apibrėžiama kaip ,, kaip archyvuose (dokumentų saugojimo vietose) sukauptų ir saugomų dokumentų visuma“ 23 . Taigi apibendrinant, archyvas gali būti apibūdinamas įvairiai: kaip organizacija, kaupianti asmenų, šeimų ar organizacijų dokumentus; kaip pastatas, kuriame saugomi dokumentai, periodiniai mokslinių darbų rinkiniai; kaip organizacijos struktūrinis padalinis, atsakingas už organizacijų dokumentus. Atskirose šalyse skiriasi požiūris į tai, kas yra archyvai – tai gali būti suvokiama kaip išliekamąją vertę turintys fizinių ar juridinių asmenų dokumentai, arba kaip visi dokumentai, kurie buvo sukurti ar gauti fizinio arba juridinio asmens jo veiklos metu. 19 KONTRIMAVIČIENĖ, Išnaša 1, p.144 20 Ten pat, p. 145 21 Ten pat, p. 145 22 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas // Valstybės žinios, 2004, Nr. 57-1982. 23 PETRAVIČIUTE, Išnaša 16, p. 100 11 1.3. Archyvo kaip atminties institucijos funkcijos Archyvo kaip atminties institucijos funkcijos formuojamos iš šių institucijų įgyvendinamų tikslų, kurių vienas seniausiai įvardytų archyvų institucijų veiklos tikslų – kaupti, išsaugoti dokumentus, tenkinti visuomenės ir mokslo poreikius. Dokumentai archyvų institucijose pradėti kaupti siekiant išsaugoti įstaigų veiklos įrodymus ir kolektyvinę atmintį. 24 Nagrinėjant archyvų funkcijas svarbios jų sąsajos su archyvų samprata ir pirmine paskirtimi. Archyvų naudojimas – vienintelė jų egzistavimo priežastis, prieiga leidžia naudotojams dirbti su archyvais ir palengvinti savo darbą. Šiame kontekste archyvas suprantamas kaip dokumentų sankaupa. Formuojantis globaliai visuomenei pagrindinė archyvų paskirtis – prieiga prie pirminių atminties šaltinių, kuri suteikia galimybių kurti ir formuoti atmintį. Prieigos užtikrinimo, kaip archyvų funkcijos, svarba išaugo tik XXI a. Ankstesniais laikotarpiais, XIX–XX a., svarbiausia archyvams priskiriamų funkcijų buvo saugojimas. A. Menne-Haritz peržiūri ir šią funkciją, keisdama požiūrį archyvų funkcionavimą. Autorė pateikia kitokį požiūrį į archyvų funkcionavimą susiedama saugojimą su prieiga, t.y. galimybės, visiems norintiesiems naudotis archyvuose saugojama atmintimi, užtikrinimu. Pateikiamo požiūrio esmė - saugojimas be prieigos nėra pilnutinis, nors prieiga sudaro sąlygas galimiems pažeidimams dėl to, kad transportavimas, kontaktas su aplinka, kartu ir žmogaus rankomis, klimato pakitimai sukelia grėsmę dokumento medžiagos vientisumui. Archyvai reikalingi kaip prieigos prie praeities teikėjai, sudarantys sąlygas kiekvienam tyrinėti jam svarbius klausimus pasinaudojant pirmine informacija, taip išvengiant informacijos iškraipymo ir interpretavimo pagal šių dienų realijas. 25 Tokią nuostatą archyvų funkcijų atžvilgiu palaiko ir Kontrimavičienė pažymėdama, kad ,,teorijoje archyvams keliamas pagrindinis tikslas – palankių prieigos sąlygų sudarymas, kad būtų galima konstruoti ir formuoti atmintį remiantis pirminiais šaltiniais.“ Mokslininkės nuomone, prieiga kaip paradigma yra neutrali turinio, kuris gali būti įdomus vienam tyrėjui ar naudotojų grupei, atžvilgiu. Archyvarų darbas yra užtikrinti medžiagos prieinamumo galimybę, pasiūlyti infrastruktūrą, palengvinančią medžiagos paiešką. 26 E. Ketelar teigimu, archyvo funkcijos yra įrašo sukūrimas, išlaikymas ir naudojimas. Archyvarai taip pat atrenka, kas turi būti saugoma archyve, o kas ne. Dažniausiai teisės aktai nustato, kokią informaciją būtina archyvuoti 27 . Remiantis aukščiau išdėstyta informacija galima išskirti pagrindines ir papildomas archyvų institucijų funkcijas (2 paveikslas). 24 LUKŠAITĖ, Daiva. Vertės ekspertizė angliškai kalbančiose šalyse ir archyvaro vaidmuo ją įgyvendinant. Knygotyra, t. 43 ,2004, p-1. ISSN 0204-2061 25 PESSACH, Išnaša 6 26 KONTRIMAVIČIENĖ, Išnaša 1, p. 148 27 KETELAR, Išnaša 17, p. 136 12 2 paveikslas. Archyvo kaip atminties institucijos funkcijos (sudaryta remiantis D. Kontrimavičiene, 2012, D. Lukšaite, 2012) Tradicinės archyvų institucijų funkcijos yra nustatyti išliekamosios vertės dokumentus, juos išsaugoti ir padaryti prieinamus naudoti. Tačiau skaitmeninių dokumentų saugojimo ir jų patikimumo užtikrinimo pokyčiai paskatino iš naujo svarstyti, kiek dėmesio reikia skirti istoriniams dokumentams saugoti ir kiek einamiesiems dokumentams valdyti, ypač kalbant apie poreikį rūpintis jų išsaugojimo galimybėmis iš anksto. 28 Kontrimavičienė pažymi, kad ,,saugojimas – brangi veikla, kuriai turi būti skiriamas nemenkas dėmesys, kad visuomenė gautų jai reikiamą informaciją. Todėl būtina rinktis tokią strategiją, kuri užtikrintų informacinių šaltinių apsaugą nuo bet kokių pažeidimų.“. Pagrindinis archyvų užtikrinamos ,,saugojimo“ funkcijos tikslas - išsaugoti tam, kad ateinančios kartos galėtų susipažinti su aktualiais praeities įvykiais, reiškiniais, visuomenine veikla, su ta informacija, kuri kaupiama ir laikoma archyvuose. Autorės teigimu ,,vienas iš tinkamo saugojimo prioritetų – kokybiškas informacijos šaltinio būklės palaikymas ir ilgas saugojimo terminas, kuriuo naudotojas gali analizuoti jam reikiamą informaciją“. 29 Kaip jau minėta, įgyvendinant archyvų funkcijas vis didesnę reikšmę įgyja patogios ir priimtinos prieigos užtikrinimas. Archyvų funkcijos ,,saugojimas“ nepakanka, ne mažiau svarbu, 28 LUKŠAITĖ, Išnaša 13, p. 169 29 KONTRIMAVIČIENĖ, Išnaša 1, p. 148 Archyvo funkcijos Papildomos savarankiškos archyvų institucijų funkcijos: Nustatyti išliekamosios vertės dokumentus Pagrindinės funkcijos Išliekamosios vertės dokumentus išsaugoti ir padaryti prieinamus naudoti Saugojimas Prieigos sudarymas Archyvų priežiūra Tvarkymas ir aprašymas Išsaugojimas Informacijos paslaugos Komplektavimas Atranka Vertės ekspertizė Paslaugų teikimas Viešinimas Konservavimas 13 kad saugoma atmintimi būtų dalijamasi ir ji būtų prieinama kiekvienam visuomenės nariui panorusiam su ja susipažinti. 30 Kontrimavičienė nurodo, kad, ,,teorinė prieigos paradigma tiesiogiai neapima naudotojų aptarnavimo, bet vis tiek pabrėžia aptarnavimo archyvuose kokybę“. Autorės nuomone prieiga yra kaip forma ir santykis, tad ji nėra praktinis archyvų naudojimas. Tai forma, leidžianti visiems, besidomintiems archyvais, gauti prieigą ir skaityti bei interpretuoti dokumentą, pagal savo asmeninius poreikius. Prieiga kaip santykis pasireiškia tuo, kad archyvarai vertina tyrėjų pasirinktos asmeninės tyrimų krypties kompetenciją ir nedaro įtakos tyrėjui, siūlydami dokumentų interpretacijos variantus, tad kuriama profesionali strategija, nepriklausanti nuo individualių archyvaro jausmų ir nuo to, kaip jis supranta naudotojo klausimus 31 Archyvų funkcijos ,,prieiga“ užtikrinimas yra tampriai susijęs su atminties viešumu. Šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje viešumas yra labai svarbus tokios visuomenės funkcionavimo elementas. Viešosios paradigmos laikotarpiu tikslas – atvirumas, viešas pateikimas, pagrindinė institucija – vieša archyvų prieiga, t. y. vieši archyvai ir atviri privatūs archyvai. Savininku tampa visuomenė, o naudotojų grupė dar labiau išsiplečia – valstybė, istorikai ir apsišvietusi arba besidominti visuomenė (genealogai). Šiuo metu jau kalbama apie Pasaulinę paradigmą, prasidedančią galbūt nuo 2000 m., jos tikslas tampa globalus – pasaulinė prieiga, o pagrindinės institucijos vaidmuo iš archyvų pereina interneto (aut.) paslaugų teikėjams, tad savininko nelieka jis „laisvas“, o naudotojais tampa bet kuris interneto naudotojas, t. y. neprofesionalas“. 32 . Reikia pažymėti, kad viešoji paradigma apima ir kitas archyvų funkcijas, tokias kaip dokumentų svarbos nustatymą ir kt. Todėl šiandiena jau galima kalbėti apie įgyvendinamą siekiamybę - vieši archyvai ir atviri privatūs archyvai, kuriose užtikrinama vieša archyvų prieiga, vadovaujantis tokiais principais kaip atvirumas, viešas pateikimas. Įgyvendinant viešąją paradigmą archyvuose kaupiamos atminties savininku tampa visuomenė, o naudotojų grupė dar labiau išsiplečia – valstybė, istorikai ir apsišvietusi arba besidominti visuomenė (genealogai). Viešosios paradigmos tąsa - Pasaulinė paradigma, kuri D. Kontrimavičienės nuomone, savo pradžia siekia 2000 m.. Pastarosios paradigmos tikslas tampa globalus – pasaulinė prieiga, o pagrindinės institucijos vaidmuo iš archyvų pereina interneto (aut.) paslaugų teikėjams, tad savininko nelieka jis „laisvas“, o naudotojais tampa bet kuris interneto naudotojas, t. y. neprofesionalas 33 . Analizuojant atskirų archyvų funkcijų svarbą, tarp jų išskiriamas darbas su dokumentais, nes būtent dokumentas archyvų institucijų veiklos prasmė ir siejama su vertybe. Archyvistikoje siekiant išskirti vertingus dokumentus, archyvų institucijų atliekama vertės ekspertizė pirmiausia 30 PESSACH, Išnaša 6 31 KONTRIMAVIČIENĖ, Išnaša 1, p. 148 32 Ten pat, p. 150 33 Ten pat, p.149 14 siejama su vertybe – teorine ir filosofine kategorija, reiškiančia tam tikrą gamtos ir kultūros faktų reikšmingumą, kylantį iš visuomeninės praktinės žmogaus veiklos. Vertybė suprantama ir kaip kultūros išraiška ar objektyvios tikrovės abstrakcija, taip pat kaip teigiamas ar neigiamas objekto reikšmingumas; visuomeninės sąmonės normatyvinė, nukreipiamoji ir vertinamoji ypatybė 34 . Šios funkcijos svarbą akcentuoja ir užsienio autoriai. Archyvarai sukuria ryšį tarp praeities ir dabarties, bei praeities ir ateities, nes užtikrina priėjimą prie tų vertybių 35 . Kita, ne mažiau svarbi funkcija, atminties išsaugojimas ir perdavimas ateinančioms kartoms. Kaip pažymi D. Lukšaitė, ,,dokumentai ir archyvai yra priemonė individualiems atsiminimams paversti kolektyvine atmintimi. Taigi archyvas yra vienas iš daugelio visuomenės įrankių, naudojamų kurti, išlaikyti ir dalintis atsiminimais“. 36 Archyvai suteikia galimybę saugoti visuomenei svarbius dokumentus užtikrinti jų prieinamumą. Tai įmanoma dėl tol, kad technologinės inovacijos sukūrė demokratinio dokumentų valdymo lūkesčius ir išplėtė kultūros atminties horizontus. Šios archyvų funkcijos svarbą akcentuoja įvairūs mokslininkai A. Glosienė, D. Lukšaitė ir kt. Kaip pažymi archyvų tyrėjas Cookas, vienas svarbiausių pastarojo šimtmečio pokyčių, - archyvarai kaip aktyvūs ir neutralūs dokumentų saugotojai tapo aktyviais archyvų paveldo modeliuotojais. D. Lukšaitė pažymi, kad archyvarai ne tik saugo dokumentus, bet ir siūlo ar dalyvauja įgyvendinant dokumentų išsaugojimo reikalavimus. Cooko nuomone, archyvai tapo aktyviais atminties namų statytojais ir jiems būtina nagrinėti atminties politiką sudarant archyvus ir formuojant atmintų. Jau kuris laikas nusistovėjo nuostata, kad archyvarai atlieka aktyvų vaidmenį apipavidalindami socialinę atmintį per vertės ekspertizės procesą ir kad jie taikydami aprašymo praktikas nustato archyvų institucijų žinioje esančių dokumentų supratimo ir interpretavimo ribas, ir ši nuostata sulaukia vis mažiau diskusijų. 37 Greta pagrindinių, archyvo kaip atminties institucijos funkcijų, išskiriamos šios savarankiškos archyvų institucijų funkcijos: komplektavimas, atranka ir vertės ekspertizė; tvarkymas ir aprašymas; prieigos sudarymas ir informacijos paslaugos; saugojimas (angl. storage) ir archyvų priežiūra; išsaugojimas (angl. preservation) ir konservavimas; viešinimas ir paslaugų teikimas. Funkcijų įgyvendinimo prasme archyvų valdymas apima principų ir būdų, kaip valdyti (kartu ir tvarkyti) archyvinius dokumentus, formulavimą ir jų taikymą. Kitos archyvų institucijų funkcijos: uždavinių, tikslų, priemonių nustatymas ir įgyvendinimas (vaidmenys ir atsakomybės); struktūros, finansų ir žmogiškųjų išteklių valdymas; stiprybių ir silpnybių vertinimas; atliktos veiklos įvertinimas 38 . Analizuojant archyvų funkcijas reikia pažymėti, kad jos keičiasi įtakojamos išorinės aplinkos veiksnių, plečiasi tobulėjant technologijoms ir jų suteikiamoms galimybėms. Tačiau tai formuoja 34 LUKŠAITĖ, Išnaša 13, p. 161 35 HEDSTROM, Margaret. Archives, memory, and interfaces with the past. Archival science, vol. 2, 2002, p. 38 36 LUKŠAITĖ, Išnaša 13, p. 164 37 Ten pat, p. 165 38 Ten pat, p. 170 15 naujus iššūkius. A. Glosienė pažymi, kad šiandien atminties institucijos susiduria su trejopais iššūkiais: 39  Pirma, jos turi tęsti savo tradicines materialių objektų komplektavimo, tvarkymo, saugojimo ir pateikimo vartotojui funkcijas;  Antra, - rūpintis šių objektų išlikimu ir prieinamumu nutolusiam vartotojui juos skaitmeninant;  Trečia, - įvesti į savo apyvartą skaitmeninius objektus. Taigi pasaulinių pokyčių poveikis atminties institucijoms vis didėja. Tačiau minėti pokyčiai vertinami kaip teigiami, nes atminties institucijų reikšmė, kaip demokratijos, taikos ir tolerancijos, kūrybiškumo garanto, nuolatos auga. Analizuojant šiuolaikines archyvų funkcijas identifikuojamos kai kurios problemos, viena jų įvardijama A. Glosienės yra ta, kad archyvai (taip pat muziejai, bibliotekos) dažnai kreipia dėmesį tik į labiausiai matomus technologinius pokyčius, o platesnis informacinės visuomenės raidos kontekstas lieka nuošalyje. 40 Apibendrinant, archyvai atlieka kompleksines funkcijas tiesiogiai susijusias su jų įkūrimo ir veiklos palaikymo paskirtimi. Išskiriamos tokios pagrindinės archyvų funkcijos: išliekamosios vertės dokumentų nustatymas; išliekamosios vertės dokumentų išsaugojimas ir jų prieinamumo užtikrinimas. Papildomos savarankiškos archyvų institucijų funkcijos: komplektavimas, atranka, vertės ekspertizė, tvarkymas ir aprašymas, prieigos sudarymas, konservavimas, informacijos paslaugos, viešinimas, saugojimas, archyvų priežiūra, išsaugojimas, paslaugų teikimas. 39 GLOSIENĖ, MANŽUCH, Išnaša 4, p. 21 40 Ten pat, p. 21 16 2. INFORMACIJOS IR KOMUNIKACIJOS TECHNOLOGIJŲ ĮTAKA ATMINTIES INSTITUCIJOMS 2.1. Informacijos ir komunikacijos technologijos archyvuose Informacijos ir komunikacijos technologijų dėka, šiuolaikinė, informacinė visuomenė lengvai gauna jai būtinos informacijos. Terminu „informacinė visuomenė“ pažymima informacijos ir informacijos technologijų bei komunikacijų svarba ir įtaka šiuolaikinės visuomenės nariams visose srityse. 41 Atitinkamai tai keičia ir archyvų veiklos būdus. Dokumentų apimčių daugėjimo problema archyvuose yra aktuali ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje. Šios problemos sprendimas skatina archyvus diegti naujausias technologijas savo veikloje. Tačiau šiuolaikinių skaitmeninių technologijų diegimas archyvų veikloje vyksta pakankamai lėtai, todėl milžiniškas nacionalinių archyvų potencialas išnaudojamas minimaliai patenkinant augantį visuomenės , valstybinių organizacijų informacinius poreikius. 42 H. Weberis dar prieš devynerius metus buvo atkreipęs dėmesį į tai, kad globalėjančiame tinkle, naudojantis prieigos vartais, archyvine informacija staiga tampa prieinama visiškai naujoms tyrinėtojų grupėms. Tad čia nedominuoja archyvines ribos, o būtinos sąlygos yra atvirumas ir globalus mąstymas. 43 Mokslininkai, analizuojantys archyvų veiklos efektyvumo didinimą, išreiškia nuomonę, kad efektyviausiais sprendimas - skaitmeninių archyvų kūrimas, kuris užtikrina galimybes juridiniams ir fiziniams asmenims laisvai ieškoti ir naudotis archyve saugomais dokumentais (jų skaitmeninėmis kopijomis). 44 E. Ketelar išskiria tokius pagrindinius skaitmeninių archyvų kūrimo privalumus: 45  Galimybės užtikrinti greitą prieigą prie dokumentų pagal skirtingus vartotojų užklausimus;  Archyvistų darbo efektyvumo didinimas;  Originalių dokumentų saugumo užtikrinimas (pasiekiamas tuo, kad originalus dokumentas nėra naudojamas, naudojama jo skaitmeninė kopija);  Galimybės rengti elektronines publikacijas, parodas;  Archyvinės informacijos paieškos automatizavimas centralizuotoje duomenų bazėje. Skaitmeninių archyvų kūrimas yra gana sudėtingas procesas apimantis eilę etapų. Pats procesas prasideda nuo parengiamųjų darbų, kurių metu archyvo skyriuose įsisavinamos 41 BLIŪDŽIUVIENĖ, N. Informacinės visuomenės sąvoka. Šiandien aktualu: metodikos rekomendacijos seminarams. 2004m. Nr. 1 (30). P. 212 42 KIRCHHOFF, SCHWEIBENZ, SIEGLERSCHMIDT, Išnaša 5, p. 253 43 KONTRIMAVIČIENĖ, Išnaša 1, p. 151 44 KETELAR, Išnaša 17, p. 139 45 Ten pat, p. 140 17 informacinės technologijos ir sukuriama dokumentų skaitmeninimo sistema. 46 Diegiant ir įsisavinant skaitmenines technologijas archyvuose dažniausiai formuojami du uždaviniai: 47  Skaitmenizuoti visus pagrindinius dokumentus esančius archyve;  Užtikrinti galimybę juridiniams ir fiziniams asmenims naudotis skaitmeniniais dokumentais, suteikiant greitą prieigą prie jų ir užtikrinant paprastą, funkcionalią reikiamų dokumentų paiešką. Apibendrinant skaitmeninių archyvų kūrimo procesą jį galima pavaizduoti sekančiai (3 paveikslas). 3 paveikslas. Skaitmeninių archyvų kūrimo ir funkcionavimo procesas (Ю. Носова, 2012) Užtikrinus tinkamą techninį aprūpinimą pradedamas archyvo dokumentų skanavimas ir skaitmeninimas. Apdoroti dokumentai patalpinami skaitmeniniame (elektroniniam) archyve, kuriame jie yra prieinami tyrėjams ir kitokiems vartotojams turintiems poreikį pasinaudoti šiais dokumentais. Kadangi skaitmeninių archyvų kūrimas daug darbo reikalaujantis procesas, 46 KIRCHHOFF, SCHWEIBENZ, SIEGLERSCHMIDT, Išnaša 5, p. 253 47 НОСОВА, Юрьевна. Информационные технологии в архивных учреждениях Восточно-Казахстанской области. [interaktyvus] 2012 [žiūrėta 2014 rugpjūčio 10]. Prieiga per internetą: http://e- arhiv.vko.gov.kz/ru/Page/Index/1593 18 skaitmeninis archyvas dažniausiai pradeda funkcionuoti parengus dalį dokumentų, vėliau jis yra nuolatos plečiamas įtraukiant vis naujus dokumentus. Jokia archyvų informacionalizacija negalima be tinkamos techninės infrastruktūros. Technologinio palaikymo infrastruktūros pagrindą sudaro: 48 49  Technika leidžiant skaitmenizuoti archyvo dokumentus: A3/ A4formato skaneriai (t.p. spalvoti);  Serveriai elektroninių dokumentų saugojimui;  Lokalūs kompiuteriniai tinklai leidžiantys archyvo darbuotojams koordinuoti atliekamus darbus;  Įranga leidžianti skaityti mikro juostas;  Profesionali filmavimo įranga;  Spalvoti lazeriniai sprinteriai;  Projektoriai ir ekranai;  Kompiuteriai;  Reikiamos programos;  Interneto prieigos. Archyvų skaitmeninimas atveria naujas galimybes jų funkcijų išplėtimui ir veikslo efektyvumo didinimui. Kadangi viena iš tradicinių archyvų funkcijų yra dokumentų išsaugojimas, skaitmeninimas suteikia galimybę užtikrinti didesnę dokumentų apsaugą naudojant jų skaitmenines kopijas, o originalą patikimai saugant. A. Globienė, J. Rudžionienė nurodo, kad pasitelkiant informacines ir komunikacines technologijas (IKT), kultūros paveldo, saugomo atminties institucijose, turinys gali būti skaitmeninamas, vis daugiau kultūrinės ir kitos informacijos gimsta skaitmenine forma 50 . Skaitmeninė aplinka vis labiau įsigali kasdieninėje žmogaus veikloje, visuomenėje tapo įprasta naudotis skaitmeninėje aplinkoje pateikiama informacija. D. Kontrimavičienė pažymi, kad pastaraisiais metais atminties institucijos siekia rasti savo vietą skaitmeninėje aplinkoje. Archyvai plečia paslaugas internetu, kuria prieigas prie katalogų. Kai kuriuose archyvuose skaitmeninė prieiga prie viso dokumentų ar artefaktų turinio, tapo įprasta. Kontrimavičienės teigimu ,,naujas uždavinys, iškylantis muziejams, bibliotekoms ir archyvams, – kaip geriau pateikti turimus išteklius ir paskatinti kuo daugiau vartotojų jais naudotis.“ 51 . 48 KIRCHHOFF, SCHWEIBENZ, SIEGLERSCHMIDT, Išnaša 5, p. 254 49 KETELAR, Išnaša 17, p. 139 50 GLOBIENĖ, Audronė; RUDŽIONIENĖ, Jurgita. Kultūros paveldo institucijų plėtra: politikos, technologijų, inovatyvios praktikos ir mokslinių tyrimų sąveika. Informacijos mokslai, t. 36, 2006, p. 9 51 KONTRIMAVIČIENĖ, Išnaša 1, p. 151 19 Tačiau ne visi pritaria archyvų dokumentų skaitmeninimui, I. Szekely’s nurodo šiuo metu vykstantys pokyčiai turi ir neigiamų aspektų, tai dokumentų ir archyvų susiliejimas; popieriniai, suskaitmeninti ir elektroniniai dokumentai; neprofesionalūs naudotojai ir nuotolinė prieiga; archyvų įstatymų ir informacijos teisės susiliejimas; požiūrio centro kaita nuo dokumentų prie duomenų. Tačiau kyla klausimas, ar įvardytos problemos nusveria skaitmeninių technologijų ir jų pagrindu kuriamų skaitmeninių archyvų suteikiamą naudą visuomenei? Atsakant į šį klausimą galima teigti, kad nenusveria, nes skaitmeniniai archyvai suteikia galimybę nevaržomai naudotis archyvuose kaupiamais duomenimis visai visuomenei, kas savo ruoštu leidžia archyvams geriau atlikti savo funkcijas. Tai patvirtina vykstantys skaitmeninių archyvų kūrimo procesai ES, Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse. Visos šalys turi skirtingą archyvų infrastruktūrą, atitinkamai ir vykdomi gana individualias charakteristikas turintys archyvų skaitmeninimo sprendimai 52 . Lietuvoje atminties institucijos jau dabar atliko didelį darbą diegiant informacines technologijas savo veikloje ir kuriant skaitmeninius archyvus. Tam didelės įtakos turi ES iniciatyvos. Kultūros paveldo turinio skaitmeninimo koordinavimo ištakos ES siekia 1999 m., kuomet buvo parengta Penktoji bendroji mokslinių tyrimų programa. Jos pagrindu buvo vykdomi įvairūs tyrimai, tarp kurių kultūros paveldo ilgalaikio išsaugojimo ir sklaidos požiūriu reikšmingiausi jų buvo: 53  Informacinės visuomenės programa, kuri iki šiol tęsiama Šeštojoje bendrojoje programoje;  Daugialypės terpės turinys ir įrankiai, atsiradusi kaip IST tyrimų potemė;  Skaitmeninis paveldas ir kultūros turinys. Vykdant šiuos tyrimus nemažai pasiekta kuriant bendrą Europos informacijos infrastruktūrą, sprendžiant sistemų suderinamumo ir valdymo problemas, tačiau drauge tapo akivaizdu, jog vykdomų tyrimų prioritetai gerokai atsilieka nuo technologijų raidos tempų ir visuomenės informatizavimo poreikių. 54 . D. Kontrimavičienė pažymi, kad siekiant suskaitmeninti turimą medžiagą ir sukurti naują elektroninį turinį, vis dažniau mėginama derinti vietines ir nacionalines iniciatyvas, o pastarąsias – Europos mastu. ,,Vienas iš tokių pavyzdžių yra 2005 m. gegužę priimtas daugelio išsiplėtusios ES šalių vadovų susitarimas kurti Europos skaitmeninę biblioteką. Šis projektas suteikia didelių galimybių ir vietinėms kultūros įstaigoms. 55 Minėtas projektas užtikrina Lundo principų įgyvendinimo tęstinumą. Lundo principai (The Lund Principles) buvo suformuoti 2001 m. Švedijoje (Lunde) siekiant Elektroninės Europos veiksmų plane įvardytų tikslų. Lundo principais 52 KIRCHHOFF, SCHWEIBENZ, SIEGLERSCHMIDT, Išnaša 5, p. 255 53 KVIETKAUSKAS, Rolandas; VARNIENĖ, Regina. Kultūros paveldo skaitmeninio koordinavimas Europoje: Lietuvos perspektyva. Knygotyra, t. 45, 2005, p. 109 54 Ten pat, p. 109 55 GLOBIENĖ, RUDŽIONIENĖ, Išnaša 51, p. 10 20 pabrėžiamas kiekvienos ES šalies kultūros išskirtinumas, unikalumas ir svarba, kuriant informacinę visuomenę. ,,Tačiau kartu pripažįstama, jog ES šalių pastangos organizuojant kultūros paveldo prieigą skaitmeninimo būdu yra fragmentiškos, besidubliuojančios, todėl reikia šią sritį koordinuoti, siekiant kuo geriau panaudoti skiriamas investicijas. Šioms problemoms spręsti buvo priimtos tokios iniciatyvos:  Lundo veiksmų planas turi skatinti Europos Komisiją ir ES nares imtis koordinuoti kultūros paveldo skaitmeninimą ir prieigos organizavimą;  kultūros institucijoms reikalingos praktinės rekomendacijos kultūros paveldo skaitmeninimo ir prieigos organizavimo klausimais.  Kultūros paveldo skaitmeninimo problemoms spręsti 2001 m. suformuota Nacionalinių atstovų grupė 56 . Archyvų skaitmeninimui didelės reikšmės turi paramos šiam procesui skurimas, kas užtikrina platesnes galimybes diegti naujausias technologijas archyvų veikloje. Lietuvoje vienas didžiausių ir archyvinių dokumentų skaitmeninimo projektų yra „LIBIS virtualios aplinkos sukūrimas" (2004), numatantis senų ir retų dokumentų skaitmeninimą, šių dokumentų prieigą virtualios bibliotekos pagrindu. LIBIS projekto rezultatai buvo panaudoti rengiant projektą ,,Integrali virtuali bibliotekų informacijos sistema (IVBIS)“ 57 . Lietuvoje atminties institucijos aktyviausiai įsitraukė į skaitmeninimo veiklą 2005–2006 metais, nes šiuo laikotarpiu buvo patvirtinta Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo koncepcija atitinkanti ES kultūros paveldo skaitmeninimo politiką. Archyvinių dokumentų skaitmeninimui didelį poveikį turėjo 2005 m. pradėta skirstyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. 2010 m. LR kultūros ministro įsakymu (Žin., 2010, Nr. 19-922), skaitmeninimo veiklą vykdančios institucijos teikia Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai kultūros paveldo skaitmeninimo rezultatų ataskaitas. ,,Į šias ataskaitas turi būti įtraukti metiniai veiklos vykdymo rezultatų rodikliai: skaitmeninimo kiekybiniai rezultatai (skaitmeninimas, skaitmenintų objektų prieinamumas internete, skaitmeninto turinio naudojimas, skaitmeninimo veiklos finansavimas ir ištekliai) ir skaitmeninimo aktualinimo analizė. Šią informaciją pildo kiekviena atminties institucija ir siunčia Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai elektroniniu paštu. Gautų rodiklių analizę ir vertinimą atlieka Kultūros ministerija.“. 58 Šiandiena Lietuvoje yra atliktas didelis darbas skaitmeninant archyvinius dokumentus ir užtikrinant patogią prieigą prie jų. Analizuojant kitų šalių patirtį galima teigti, kad Lietuvos 56 KVIETKAUSKAS, VARNIENĖ, Išnaša 54, p. 109 57 Ten pat, p. 118 58 VARNIENĖ – JANSSEN, Regina; JUŠKYS, Jonas; RAČKAUSKAITĖ, Neringa. Skaitmeninimo stebėsenos sistemos koncepcinis modelis: Lietuvos patirtis. Informacijos mokslai, t. 64, 2013, p. 59 21 pasiekti rezultatai šioje srityje yra gana geri. Tarp šalių efektyviai organizuojančių archyvinių dokumentų skaitmeninimą galima paminėti šias: 59 JAV federalinių dokumentų valdymą užtikrina National Archives and Records Administration (NARA), kuri skiria daug dėmesio archyvinių dokumentų skaitmeninimui. 2008 m. įdiegė elektroninių dokumentų archyvavimo programą, kuri leidžia užtikrinti efektyvų dokumentų archyvavimą ir prieigos prie jų sudarymą nepriklausomai nuo kompiuterinės technikos ir programinės įrangos tipo. 60 2011 m. Nacionalinis archyvas parengė dokumentą ,,Dėl valstybinio dokumentų valdymo debesų aplinkoje“ 61 , kuris įtvirtina sieki svarbių dokumentų skaitmeninimui ir archyvavimui naudoti debesų technologijas. 2011 m. B.Obama priėmė memorandumą ,,Valstybinių dokumentų valdymas“, kuriame įtvirtinamas valstybės siekia užtikrinti geresnį archyvinių dokumentų prieinamumą visuomenei ir siekti didesnio atvirumo. Šis memorandumas numato, kad visoje šalyje bus siekiama didinti istorinių ir kitokių svarbių dokumentų suradimą ir perdavimą Nacionaliniam archyvui, kuris sieks užtikrinti ne tik tinkamą jų saugojimą, bet ir skaitmeninimą bei patiekimą viešam naudojimui. Vokietijoje archyvinių dokumentų valdymo klausimai įtvirtinami direktyvoje ,,Dėl dokumentų valdymo federalinėse ministerijose“ (Registraturrichtlinie für das Bearbeiten und Verwalten von Schriftgut in Bundesministerien - RegR), patvirtintame 2011 m. Vokietijos federacinės vyriausybės. Arachyvinių dokumentų valdymas Vokietijoje įgyvendinamas taikant ,,elektroninės vyriausybės“ programą įgyvendinamą «DOMEA» (Dokumentenmanagement und elektronische Archivierung im IT-gestützten Geschäftsgang) koncepcijos pagrindu, kuri užtikrina valstybinių institucijų perėjimą prie elektroninio dokumentų valdymo. Elektroninių dokumentų saugojimui Bundesarchiv yra sukurtas specialus padalinys. Siekiama, kad būtų pripažinta, jog elektroniniai dokumentai būtų saugomi pagal tokias pat taisykles kaip ir popieriniai. Elektroninių dokumentų failai yra saugomi magnetinėse juostose (kaip darbinės kopijos) ir kituose informacijose nešėjuose siekiant dubliuoti informaciją. D.Britanijoje Nacionalinis archyvas skiria didelį dėmesį dokumentų valdymui ir jų skaitmeninimui. Šiuo tikslu plačiai diegiamos informacinės technologijos, įgyvendinamas didelės apimties projektas ,,skaitmeninis palikimas“. Įgyvendinant naują strategiją vien per 2008 – 2009 m. archyve padaryta daugiau kaip 112 mln. skaitmeninių dokumentų kopijų. D.Britanijoje Nacionalinis archyve sukurtos tokios informacinės sistemos - ,,Atviras archyvas. Informacinė sistema“ (sukurta NASA, JAV). D.Britanijoje Nacionalinis archyvo įgyvendinama skaitmeninimo 59 ЛАРИН, М. В. Управление электронными документами. Зарубежная практика. Делопроизводство. 2013. 60 Electronic Records Archives. [interaktyvus] 2013 [žiūrėta 2014 rugpjūčio 10]. Prieiga per internetą: http://www.archives.gov/records-mgmt/era/. 61 About Managing Federal Records in Cloud Computing Environments [interaktyvus] 2012 [žiūrėta 2014 rugpjūčio 10]. Prieiga per internetą: http://www.archives.gov/records-mgmt/faqs/cloud.html. 22 politika atitinka Vyriausybės strategiją, kuria siekiama, kad apie 95 proc. elektroninės vyriausybinių organizacijų dokumentacijos sudarytų skaitmeniniai dokumentai. 62 Apibendrinant, informacinių - skaitmeninių technologijų diegimas tampa neatsiejama archyvų, kaip atminties institucijų veiklos dalimi. Pagrindine skaitmeninių technologijų diegimo kryptimis tapo skaitmeninių archyvų kūrimas, kuris užtikrina dokumentų skaitmeninimą ir patogios prieigos naudotis jais užtikrinimą visiems norintiems. Taip išplečiamos archyvų funkcijos ir užtikrinama geresnė archyvinių dokumentų prieiga juridiniams ir fiziniams asmenims. Skaitmeninių archyvų kūrimui didelės įtakos turi bendrosios ES iniciatyvos, kurios leido Lietuvai pasiekti gerų rezultatų kuriant skaitmeninius archyvus. 2.2. Archyvų teikiamos paslaugos Archyvai, atlikdami dokumentų, atminties kaupimo ir išsaugojimo funkcijas, teikia ir tam tikras paslaugas visuomenei. Viena svarbiausių archyvų paslaugų – tai prieigos prie visuomenei ir atskiriems jos subjektams rūpimų dokumentų užtikrinimas. Prieigos prie dokumentų samprata ir procesas yra išanalizuotas moksliniuose šaltiniuose. A. Menne-Haritz suformuluotoje prieigos paradigmoje pagrindinis archyvų tikslas – prieiga prie archyvų informacinių išteklių, o objektas – archyvų informacinis potencialas, ,,Archyvai turi telkti dėmesį į prieigos prie bet kurios informacijos apie praeitį kūrimą, būti atviri ir prieinami visuomenei įvairiomis sąlygomis tiek laiko, tiek erdvės atžvilgiu“. A. Menne-Haritz suformuluota prieigos paradigma vaizduojama 4 paveiksle. 4 paveikslas. Angelikos Menne- Haritz Prieigos paradigma (D. Kontrimavičienė, 2012) 62 ЛАРИН, М. В. Išnaša 60. 23 Prieigos paradigma naudotoją iškelia į archyvinio supratimo centrą. Archyvų naudojimas – vienintelė jų egzistavimo priežastis, prieiga leidžia naudotojams dirbti su archyvais ir palengvinti savo darbą 63 . Taigi prieigos prie archyvų užtikrinimą galima laikyti pagrindine archyvų teikiama paslauga. Taigi archyvų paskirtis yra užtikrinti prieigą prie pirminių atminties šaltinių, kuri suteikia galimybių kurti ir formuoti atmintį, atitinkamai ,,archyvarų darbas yra užtikrinti medžiagos prieinamumo galimybę, pasiūlyti infrastruktūrą, palengvinančią medžiagos paiešką“, be to, nors ,,teorinė prieigos paradigma tiesiogiai neapima naudotojų aptarnavimo, bet vis tiek pabrėžia aptarnavimo archyvuose kokybę“ 64 . Tai, kaip archyvai teikia savo paslaugas, reguliuoja teisės aktai. Kaip teigia D. Kontrimavičienė, ,,teisinis reglamentavimas ne tik suteikia juridinį ir administracinį pagrindą, kuriuo nustatomos archyvų funkcijos, įgaliojimai ir pareigos, tačiau garantuoja piliečių teises naudotis dokumentine informacija ir dokumentiniu paveldu“ 65 . Taigi tai, kokias paslaugas gali teikti archyvai ir kaip tai yra daroma, labai priklauso nuo archyvų veiklos teisinio reglamentavimo valstybėje. Pagal įvairių šalių praktiką, pagal laikotarpį, kada galima susipažinti su dokumentu, D. Kontrimavičienė išskiria tris prieigos prie dokumentų sąlygų grupes:  pirmoji grupė – dokumentai, kurie yra laisvai prieinami nuo jų sukūrimo, nepriklausomai nuo saugotojo. Tai skandinaviška praktika.  Antroji grupė – dokumentai, kurie tampa laisvai prieinami juos perdavus į archyvus. Apibrėžiant prieigos prie dokumentų sąlygas archyvų teisės aktuose yra nustatoma, kad dokumentai prieinami juos perdavus į archyvus. Esminis šios grupės skirtumas, jog reikšmę turi dokumentų buvimo vieta, t. y. prieiga taikoma tik dokumentams, perduotiems į archyvus. Toks formulavimas archyvų įstatymuose buvo prieigos prie archyvų dokumentų atvėrimas, ir tai buvo aktualu valstybėse, kuriose nepriimti informacijos laisvės įstatymai.  Trečioji grupė – dokumentai, kurie tampa laisvai prieinami praėjus nustatytam teisės aktuose terminui, nepriklausomai nuo saugotojo. Pastaroji grupė atspindi tebetrunkančią archyvų dokumentų ribojimo praktiką. Iki šiol daugelyje šalių turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kad su dokumentais galėtų susipažinti visuomenė 66 . Skirtumai susidaro todėl, jog kiekvienoje šalyje susiklostęs specifinis socialinis, kultūrinis, politinis, ekonominis, religinis kontekstas 67 . Tiek archyvų įstatymuose, siekiant apsaugoti valstybės 63 KONTRIMAVIČIENĖ, Išnaša 1, p. 148 64 KONTRIMAVIČIENĖ, Danutė. Prieigos prie archyvų dokumentų patirtys. Knygotyra, t. 59, 2012, p. 148 65 Ten pat, p. 183 66 KONTRIMAVIČIENĖ, Išnaša 64, p. 191 67 KETELAR, Išnaša 17, p. 136 24 ar žmogaus interesus, informacija gali būti ribojama priklausomai nuo šalies ar archyvų įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Kokia ta įslaptinta informacija ir kiek laiko ji turi būti ribojama – diskutuotina, tačiau visada siekiama užtikrinti valstybės ar jos piliečių interesus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje yra nustatyta, kad ribojimas gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!