Apsisprendimo problema lietuvių literatūroje (J. Biliūnas, Vaižgantas, V.Mykolaitis – Putinas)

Dažnai žmogus abejoja dėl savo pasirinkimų, kurie gali nulemti jo gyvenimą, arba priima netinkamą sprendimą ir dėl to patiria sunkių dvasinių kančių. Abiem atvejais žmogus pakliūna į sudėtingus dvasinius svarstymus, kurie vieniems baigiasi suradus tinkamą sprendimą, kitiems nusitęsia per visą gyvenimą. Pasirinkimo temą gvildeno lietuvių literatūroje ir J.Biliūnas bei V.Mykolaitis – Putinas, autoriai, kuriems ypač svarbus buvo žmogaus dvasinis gyvenimas.
XX a. pr. moderniosios prozos pradininkas Jonas Biliūnas novelėje „Vagis“ apsisprendimą vaizduoja kaip jauno žmogaus dvasinę kovą. Tą kovą nulėmė netinkamas pasirinkimas, kuris virto personažo išbandymu, sukėlusiu daug sumaišties. Pats veikėjas, jis ir pasakotojas, susitikimą su vagimi, ketinusiu pavogti jo arklį, vadina įvykiu, galėjusiu sugriauti sodiečiui gyvenimą, bet juk sugriovė iš tikrųjų, nes kai Jokūbas, gindamas gyvulį, netyčia užmušė vagį ir nuslėpė nuo visų savo poelgį, nebuvo ištremtas į Sibirą ar atskirtas nuo gimtųjų namų, jis netgi sukūrė šeimą, kaip ir ketino, bet neteko ramybės. Užvaldė graužatis dėl to, ką veikėjas padarė. J.Biliūnas pirmasis lietuvių literatūroje prabilo apie sąžinę – svarbiausią žmogaus teisėją, nes jam, kaip humanistui, rūpėjo parodyti, kas atsitinka, kai žmogus pažeidžia moralines normas. Juk nutylėti, nuslėpti nusikaltimą renkasi pats žmogus, tai padarė ir Jokūbas po to, kai užmušė vagį, nes vadovavosi vyravusia nuostata, jog vagis yra atstumtasis, nepageidaujamas visuomenėje, pažeidžiantis jos normas, todėl ir išvežė kuo toliau nuo namų, savos erdvės, paliko pamiškęje su apynasriu, bet pats Jokūbas negalėjo numatyti, kad šis įvykis sukels ir pažadins jo dvasingąją prigimtį. Štai kodėl netinkamas apsisprendimas pavertė personažo gyvenimą kaltės pripažinimu, savigrauža ir atgaila. Jokūbas prarado ramų miegą, pabusdavo išpiltas šalto prakaito, bijodamas pakelti akių, vaikščiojo nuleidęs galvą, nes galvojo, kad kiekvienas iš jo žvilgsnio supras, ką sodietis padarė. Siekdamas sumažintį kančią kartojo sau, jog gynė turtą ir gyvybę, todėl teisinosi sakydamas, kad jei ne jis, vagis būtų Jokūbą užmušęs, nes turėjo revolverį. J.Biliūnas leidžia savo personažui teisintis, prisipažinti, jog bijojo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!