Apeliacijos ir kasacijos teisminio proceso susiformavimas Vakarų teisės tradicijoje

Susiformavus pirmiesiems teismams ir teisėjams spendžiant kilusius ginčus, ne visi likdavo patenkinti jų priimtais sprendimais. Todėl atsirado poreikis apskųsti teismo sprendimą. Šių laikų apeliacinio teismo ištakų būtų galima ieškoti dar senovės laikotarpyje. Iš išlikusių duomenų apie Hamurabio įstatymus, galima kalbėti apie apeliacinio proceso egzistavimą jau tada, kadangi iš karaliaus, kuris yra ir vyriausiasis teisėjas, galios galima išvesti, kad jis gali paimti kiekvieną bylą pats spręsti arba išspręstą nagrinėti iš naujo. Vadinasi, karalius būdavo apeliacinė instancija visoms byloms. Bet ilgainiui pats apskundimo bei nagrinėjimo procesas pasikeitė. Šiuolaikinėje teisėje dėl pirmosios instancijos bendrųjų civilinių bei baudžiamųjų teismų sprendimų dažniausiai gali būti pateikiamos apeliacijos tarpiniam apeliaciniam teismui. Baudžiamosiose bylose apeliacijos teisę turi ne tik gynyba, bet ir kaltinamasis. Skirtingai nuo apeliacijos, dėl bendriosios teisės teismo sprendimo, bylos nagrinėjamas šiame tarpiniame teisme gali apimti visapusišką bylos aplinkybių, taip pat jai pritaikytos teisės pakartotinį nagrinėjimą (de novo). Apeliacinio teismo teisėjai, remiasi turima primine bylos medžiaga, visų pirma, patys nepriklausomai nustato bylos aplinkybes. Tačiau apeliacinis teismas gali dar kartą apklausti liudytojus arba surinkti naujus įrodymus, arba paskirti ekspertizę. Šalis, nepatenkinta apeliacijos rezultatais, gali kreiptis, paduodant kasacinį skundą, idant bylą iš naujo išnagrinėtų aukščiausiasis teismas, kuris, kaip ir bendrosios teisės apeliacinis teismas, teoriškai sprendžia tik teisės taikymo klausimus. Taigi, šiame darbe apžvelgsime svarbiausius apeliacijos ir kasacijos punktus, jų panašumus bei skirtumus.
Apeliacinis procesas Romėnų civilinėje teisėje. Kadangi teismų sistema nebuvo suskirstyta į pakopas (instancijas), jokia apeliacija, kaip kad suprantama dabar, nebuvo leidžiama. Tačiau suinteresuota šalis galėjo ginčyti teismo sprendimą ir įrodinėti, kad dėl tam tikrų priežasčių jis yra niekinis. Būdamas toks suinteresuotas asmuo, ieškovas galėjo prašyti pretorių skirti naują teisėją ir prieštaraudamas atsakovo exeptio, kad byloje jau priimtas sprendimas, įrodinėti jį esant niekinį. O atsakovas, ieškovui pareiškus ieškinį dėl išieškojimo pagal teismo sprendimą, galėjo įrodinėti tokio sprendimo nebuvus. Nepavykus to įrodyti, jis būdavo baudžiamas dvigubai. Tačiau visais atvejais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!