Angliavandenių apykaita

1. Angliavandenių funkcijos, jų svarba. Maisto angliavandeniai, jų paros normos, kaloringumas.
1. Energetinė, angliavandeniai yra energijos šaltinis, 55-62 iš angliavandenių energijos.
1 g angliavandenių oksiduodamas organizmą teikia 4 kcal energijos.
Angliavandenių norma maiste yra skirtinga, ji priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo.
Moterų – 349 g/parą, vyrų – 400-407 g/parą. Dirbant protinį darbą 340-440 g/parai.
Visus maisto angliavandenius sudaro 80 krakmolas, 10 - sacharozė, iki 10 - laktozė. Randama laisvos gliukozės, fruktozės, glikogeno iš gyvūnų kepenų 2-4 g. 25-30 g skaidulingų medžiagų, kurių neišskiriame.
2. Plastinė, angliavandeniai įeina į kitų organinių junginių sudėtį. Tai yra nukleino rūgštys. Iš jų galima gauti įvairias kitas medžiagas.
3. Atraminė (statybinė), celiuliozė augaluose sudaro pagrindą, suteikia jiems reikiamo stiprumo ir elastingumo, ši chitino sudaryti nariuotakujų šarvai o žmogaus jungiamojo audinio pagrindą sudaro hetero polisacharidas GAG.
4. Apsauginė, augalo apvalkalėlį apsaugo, organizmą apsaugo nuo lipidų pertekliaus.
5. Atsarginė (rezervinė), angliavandeniai atidedami kaip atsarginės medžiagos. Žmogaus organizme kaupiami glikogeno pavidale kaupiami kepenyse, augaluose – krakmolo. Abi šios medžiagos sudaro ilgas, gliukozės molekulių grandines. Kai augalui ar gyvūnui reikalinga gliukozė, jis skaldo krakmolą arba glikogeną į gliukozę. Nei krakmolas, nei glikogenas netirpsta vandenyje, nes jų molekulės labai didelės.
6. Angliavandeniai dalyvauja specifinėse reakcijose: a) įeina į receptorių sudėtį (heparinas)
b) senėjimo procesuose
7. Dalyvauja imuniteto reakcijose.
8. Naudojami nukleino rūgščių biosintezei (ribozė, deoksiribozė), įeina į DNR, RNR sudėtį.
2. Angliavandenių virškinimas.
Angliavandeniai pradedami skaidyti burnoje. Veikiant seilių fermentui -amilazei krakmolo ir glikogeno molekulės skyla į tarpinius mažesnės molekulinės masės junginius, dekstrinus ir maltozės. Dalinė polisacharidų hidrolizė burnoje trunka neilgai – kol maistas kramtomas. Skrandyje angliavandeniai neskaidomi, nes seilių amilazė inaktyvuoja rūgščios skrandžio sultys, o skrandžio liaukos neišskiria angliavandenius veikiančių fermentų. Amilazės, kaip ir kitų angliavandenius skaidančių fermentų, optimalus pH  6,8-7,2.
Angliavandeniai suskaidomi žarnose. Kasos, žarnų bei tulžies išskiriamoms sultims būdinga šarminė reakcija. Jos neutralizuoja rūgščią maisto masę, patekusią iš skrandžio. Žarnų pH tinka amilazei veikti. Kasa į dvylikapirštę žarną išskiria amilolizinius fermentus (...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!