Alternatyviosios ir augmentinės komunikacijos diferenciniai aspektai

Logopedijos modulis Alternatyviosios ir augmentinės komunikacijos diferenciniai aspektai

• Darbo tikslas – pristatyti alternatyviąją ir augmentinę komunikaciją, jos tikslą, apžvelgti diferencinius skirtumus tarp alternatyviosios ir augmentinės komunikacijos.

Augmentinė ir alternatyvioji komunikacija (AAK) yra multimodalinis bendravimo būdas, skirtas sutrikdytam bendravimui pakeisti ar papildyti.

Pagrindinis AAK mokymo uždavinys yra sudaryti, pagerinti komunikacijos įgūdžius, suteikti galimybę išreikšti sutikimą, nesutikimą, poreikius, savarankiškai bendrauti. (Garšvienė, 2007)

Pagrindinis AAK taikymo tikslas – skatinti komunikacinę kompetenciją (funkcinio bendravimo kasdienėse situacijose kokybę arba bendravimui reikalingas žinias, sprendimus, įgūdžius).

(Makauskienė, Ivoškuvienė, 2022).

AAK taikoma vaikams ir suaugusiems, kuriems diagnozuoti įgimti sutrikimai, kurie sutrikdo natūralų bendravimą. AAK gali būti taikoma visą gyvenimą arba laikinai, siekiant kompensuoti ar pakeisti sutrikdytas komunikacines funkcijas.

Taikant AAK siekiama realizuoti pagrindinius komunikacinės sąveikos tikslus – mokyti išreikšti poreikius ir norus, palaikyti socialinį artumą, perduoti informaciją ir laikytis socialinio etiketo taisyklių.

AAK yra nekalbinė komunikacija.

(Makauskienė, Ivoškuvienė, 2022).

Augmentinei ir alternatyviajai komunikacijai priskiriamos įvairios priemonės ir metodai, galintys padėti išreikšti mintis, norus, poreikius ir jausmus, padeda sudaryti visas įmanomas galimybes funkcionaliai ir efektyviai bendrauti.

Tai integruota simbolių, pagalbinių priemonių, būdų ir strategijų sistema, kurios tikslas laikinai arba visam laikui pagerinti asmenų, turinčių žymių kalbėjimo ar kalbos sutrikimų, bendravimo įgūdžius.

(Makauskienė, Ivoškuvienė, 2022).

Komunikacija yra augmentinė, kai taikomos kalbą papildančios priemonės, ir alternatyvioji – skirta sutrikdytai kalbai pakeisti.

Augmentinė komunikacija yra papildoma bendravimo priemonių sistema, naudojama asmens, galinčio reikšti savo mintis žodžiais ar garsais.

Alternatyvioji komunikacija yra pagalbinė bendravimo priemonių sistema, padedanti reikšti savo mintis verbalinės komunikacijos neturinčiam asmeniui.

(Liaudanskienė, Vilūnienė, 2006).

Alternatyvioji komunikacija pakeičia kalbą, kai žmogus negali komunikuoti verbaline kalba (Garšvienė, 2007).

Alternatyvioji komunikacija (pakeičiamoji) yra pagalbinė bendravimo priemonių sistema ir vartojama tada, kai yra kalbama apie neverbalinę komunikaciją, kurioje naudojamos papildomos priemonės, padedančios geriau ir efektyviau bendrauti.

Alternatyvioji komunikacija naudojama, kai asmeniui dėl įvairių priežasčių yra riboti arba neveiksmingi kalbos gebėjimai. Tai yra labai svarbus būdas užtikrinti, kad žmonės su ribotais ar neveiksmingais kalbos gebėjimais galėtų dalyvauti visuomenėje ir turėtų galimybę komunikuoti su kitais.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!