Agresijos raiška šeimoje

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS PEDAGOGIKOS FAKULTETAS SOCIALINĖS PEDAGOGIKOS KATEDRA AGRESIJOS RAIŠKA ŠEIMOJE TYRIMO PROJEKTAS Klaipėda, 2009 TYRIMO ATASKAITOS STRUKTŪRA 1. ĮVADAS. TEORINIAI TYRIMO PAGRINDAI 1.1 Pagrindinės sąvokos analizė 1.2. Tyrimo problema 2. TYRIMO METODOLOGIJA 2.1 Tyrimo logika 2.2 Apklausos metodologija 2.2.1 Apklausos imtis 2.2.2. Apklausos instrumentas 2.2.3 Gautų duomenų analizė 2.2.4 Apklausos organizavimas ir etika 2.3 Individualaus interviu metodologija 2.3.1 Interviu imtis 2.3.2 Tyrėjo vaidmuo 2.3.3 Interviu duomenų analizė 2.3.4 Tyrimo validumas ir patikimumas 2.3.5 Tyrimo etika LITERATŪRA PRIEDAI ĮVADAS Garsus psichiatras F. Kaprio (F. Caprio) rašo: „Nebūtume pernelyg toli nuo tiesos teigdami, kad visos pasaulio blogybės gali būti priskirtos žmogaus nesugebėjimui kontroliuoti savo polinkio į agresiją. Ši agresija savo įvairiais kaukėtais pavidalais yra tikrų tikriausia liga, ėdresnė už patį vėžį. Vieną dieną išmintis išmokys mus, kad jos moksliniams tyrimams ir vaistų nuo agresijos paieškai turime skirti tiek pat laiko, pinigų ir pastangų kiek jų šiandien skiriame poliomielitui, vėžiui ir kitoms nepagydomoms ligoms“. Deja, reikia pasakyti, kad ne visada atkreipiamas dėmesys į agresijos destruktyvumą ir patologinį jos pobūdį. Gana paplitusi mąstysena, kad agresija yra priemonė, kuria praktiškai dažnai būtina ir pateisinama siekiant tam tikrų tikslų, kurių kitais būdais pasiekti nebūtų įmanoma. Be to, ji gali klaidingai supainioti su nuoširdumo, atvirumo ir tikrumo poreikiu, tarsi panašios teigiamos savybės reikalautų iškelti į paviršių visus neigiamus sieloje galinčius kilti jausmus. Literatūroje pabrėžiama, kad, nepaisant atliktų tyrimų gausos, agresijos sąvoka nėra visiškai tiksli ir apimanti visus šio daugialypio reiškinio aspektus. Nors specifiniai apibrėžimai bėgant laikui kinta, agresija daugelio autorių apibrėžiama kaip elgesys, kuris skirtas sužeisti arba nuskriausti kitą žmogų (Žukauskienė, 2000). Agresija – (angl. aggression) – priešiškas elgesys, kuriam būdingas įžūlus pranašumo demonstravimas ir net jėgos panaudojimas kito žmogaus, žmonių grupės atžvilgiu. Tokio elgesio tikslas – psichologiškai arba fiziškai pakenkti kitam žmogui. Gali reikštis nepalankumu, nedraugiškumu, priešišku nusistatymu, įžeidinėjimais ir fiziniu smurtu. Agresija gali būti tiesioginė, t.y nukreipta tiesiog į nepasitenkinimo, priešiškumo šaltinį, ir perkeltinė – dėl tam tikrų priežasčių nukreipta į kitą asmenį. Perkeltinė agresija labai smerkiama, todėl kai kurie žmonės linkę agresiją nukreipti į save. Ji reiškiasi savęs žeminimu, savęs kaltinimu, savęs žalojimu ir net savižudybe (Psichologijos žodynas, 1993, psl, 9 – 10). Prie nesveiko agresijos taikymo pateisinimo gali prisidėti kultūrinis veiksnys, tai yra šiek tiek nevykusio psichologijos populiarinimo paskleistas šūkis, pagal kurį agresija yra visiškai normali reakcija, todėl ją reikia atvirai išlieti, nes ją užgniaužę padarytume žalos sielai. Šis teiginys visiškai nukreipia nuo tiesos kelio, ir nė vienas rimtas asmenybės tyrinėtojas negali tiesmukiškai teigti, kad būti apimtiems agresijos, tai yra pykti, yra sveika: iš tiesų šie išsiliejimai nėra konstruktyvūs, niekada neatneša giedros, vidinės ramybės, savigarbos. Minėtasis teiginys remiasi dviprasmybe, kurią reikia paaiškinti. Dviprasmybė kyla supainiojus agresiją, suprantamą kaip gryna vidinė reakcija („jos jautimas“), ir išorinę šios reakcijos išraišką (choleriški išoriniai poelgiai, kuriems galime pasiduoti). Kalbant apie grynai vidinę agresiją, ji (tam tikrose racionaliose ribose) išties yra naudinga ir natūrali psichinė tikrovė. Mat kaip mūsų siela yra linkusi mylėti ir būti traukiama viso to, kas mums atrodo gera, naudinga ir malonu, lygiai taip pat ji radikaliai linkusi atstumti ir galbūt kovoti su tuo, ką suvokia kaip žalinga, kaip ką nors, kas mus žeidžia, verčia kentėti, kas kelia grėsmę mūsų gerovei. Kai liekame vienaip ar kitaip nuivylę, yra netekę ko nors, ką laikome teigiamu mums dalyku (fizinė sveikata, ekonominė gerovė, kitų pagarba ir kt.), mus apima agresija – reakcija, kuri ne ik verčia kentėti dėl patirtos žalos bei skatina gintis, bet ir siekia nulemti mūsų organizme visą psichofizinių pokyčių (tokių kaip tam tikrų hormonų pagausėjimas, kraujospūdžio padidėjimas), suteikiančių mums jėgų reaguoti, kompleksą. Kaip vien vidinis veiksmas suvokiama agresija, be abejo, yra geroji reakcija, glaudžiai susijusi su išlikimo instinktu. Juk kas gali būti normaliau kaip pasijusti pastūmėtiems gintis patiems ir ginti artimą žmogų nuo blogio? Todėl žvelgiant į taip suprantamą agresiją, buvo manoma, kad ji tam tikra prasme susijusi su ta pačia meile, nes mylėti taip pat reiškia ir saugoti mylimus žmones bei vertybes, kovojant, kad juos apgintume. Lygiai taip pat buvo laikoma yda, trūkumu ta apatija ir tos reakcijos nebuvimas, kurie palieka mus tingiai abejingus bei pasyvius kitų žmonių agresyvumui (Mina, 2005). Agresija gali būti natūralus atsakas į nemalonius įvykius, tačiau mokymasis gali pakeisti natūralias reakcijas. Taip pat agrsyvios reakcijos dažniau kyla tokiomis situacijomis, kai patirtis yra mus išmokiusi, kad agresyviai elgtis yra naudinga. Agresyvūs vaikai, kuriems pasiseka įbauginti kitus vaikus, gali tapti dar agresyvesni. Jei smurtaudamas žmogus užsitarnauja trokštamą dėmesį, smurtas gali kartotis. Agresyvaus elgesio galima išmokti tiesiogiai jį pastiprinant ir nuolat stebint. Vaikai, kurie augdami stebi agresyvius pavyzdžius, dažnai imituoja tą elgesį, kurį mato. Neretai nusikaltimą padariusius jaunuolius tėvai auklėjo diržu ir antausiais. Taip modeliuojamas agresijos, kaip būdo įveikti problemą, panaudojimas (Paterson ir kt., 1982). Kartą įtvirtintą agresyvaus elgesio modelį sunku pakeisti. Kad pasaulis būtų malonesnis ir švelnesnis, mes turėtume nuo kūdikystės modeliuoti bei pastiprinti jautrumą ir bendradarbiavimą, galbūt net mokydami tėvus, kaip drausminti nenaudojant smurto (Myers, 2000). Pastaraisias metais buvo tiriama, kaip tėvų tarpusavio santykiai veikia vaikus, ir siekiama nustatyti, kur yra „lūžio taškas“, kai santuokos problemos ima kenkti vaikų emociniam gyvenimui. Tyrėjų grupės duomenimis, net vidutiniško intensyvumo tėvų konfliktas – pykčio protrūkiai ir abipusiai žeminantys komentarai – gali sutrikdyti vaikų miegą, sukelti baimės, pykčio, liūdesio jausmus, norą elgtis agresyviai (Psichologija Tau, 2006/3). Tyrimo objektas: agresijos raiška šeimoje. Pagrindinė tyrimo problema: kaip agresija reiškiasi šeimoje. Tyrimo tikslas: atskleisti kaip vykdoma agresijos prevencija šeimoje. Uždaviniai: • Atskleisti agresijos prevencijos šeimoje ypatumus; • Identifikuoti problemas su kuriomis susiduriama vykdant agresijos prevenciją. Metodai: apklausa (anketavimo būdu) ir individualus interviu (1. pav.). 1 pav. priemonės tyrimo metodams 2. TYRIMO METODOLOGIJA 2.1. Tyrimo logika Tyrimas bus atliktas dviem etapais. Pirmasis etapas bus apklausa raštu, kurios metu Klaipėdos rajono pagrindinių mokyklų mokiniams išdalinsiu klausimynus. Manau, kad apklausiu 335 7-9 klasių moksleivius apie tai, kaip reiškiasi agresija jų šeimose (2pav.). Antrasis tyrimo etapas bus interviu. Interviu imsiu iš 20 moksleivių. Interviu atliksiu respondentams patogiu laiku ir jiems prieinamose vietose. Dėl interviu tarsiuosi telefonu. Apklausos metu gauti rezultatai parodys, ar mokiniai žino kas yra agresija, ar jie žino kur gali kreiptis jeigu dažnai patiria agresiją šeimoje. Atskleis jų nuomonę apie visuomenėje susiformavusias nuostatas apie agresiją. Rezultatai, kurie bus gauti interviu metu, suteiks išsamesnę informaciją apie agresijos raišką tiriamųjų šeimose. Galima sakyti, kad interviu metu gauti duomenys suteiks daugiau informacijos, papildys apklausos metu gautus duomenis. 2 pav. tyrimo metodai 2.2 Apklausos metodologija 2.2.1 Apklausos imtis Šio tyrimo generalinę aibę sudaro visų Klaipėdos rajono pagrindinių mokyklų (7 – 9 klasių) mokiniai. Nustatant imties tūrį remsiuosi V. Panioto lentele (1 lentelė). Jeigu mano tyrimo generalinė aibė yra 2000 moksleivių, tai imties tūris – 333 respondentai. 1 lentelė V. Panioto lentelė imties tūriui apskaičiuoti (su 5proc. paklaida) Gen. aibė 500 1000 2000 3000 4000 5000 10000 100000 Imties tūris 222 286 333 350 360 370 385 398 * p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!