Absoliutizmas Prancūzijoje

XVII – XVIII a. visoje Europoje, išskyrus Olandiją ir Angliją, tebesilaikė feodaliniai santykiai. Feodalų žemvaldžių klasė – bajorija tebebuvo viešpataujančioji klasė. Drauge plėtėsi prekybiniai santykiai, augo manufaktūros, stiprėjo kapitalistiniai santykiai. Viso to veikiamas feodalizmas keitėsi, mėgindamas prisitaikyti prie besikeičiančių ūkio sąlygų ir apskritai gyveno savo irimo stadiją. Įvairiose Europos šalyse tie procesai vyko nevienodai, nevienodu intensyvumu, tačiau būtent jie nulėmė pagrindinę Europos istorinės raidos kryptį.
Įvairiuose Europos regionuose skirtingai vystėsi agrariniai santykiai. Vakarų Europos šalyse, o ypač Prancūzijoje, egzistavo senjorijų sistema. Ponų gyvenamoje žemėje paprastai nebuvo praktikuojamas arimas, kaip nebuvo ir lažo, arba jie nevaidino bent kiek didesnio vaidmens. Didžiąją ariamosios žemės dalį dirbo valstiečiai, gavę tą žemę naudotis iš feodalų arba išnuomoję ją tam tikram laikui. Už savo naudojamus sklypus (paprastai paveldimus) valstiečiai mokėjo senjorui nustatytas prievoles pinigais ir natūra. Valstiečiai dažniausiai buvo laisvi (nebuvo pritvirtinti prie žemės), bet šalia jų luominio nepilnavertiškumo išliko asmeninės priklausomybės nuo senjoro elementai. Norėdami gauti didesnes pajamas, senjorai stengėsi padidinti valstiečių prievoles, pasunkinti sklypų naudojimo sąlygas; valstiečiai atkakliai priešinosi šitam feodalinės sensorinės reakcijos spaudimui.
XVII a. antroje pusėje – XVIII a. plito atkakli visuomenės „nuomonių“ kova prieš feodalinį išnaudojimą ir mokesčių jungą. Šalia kasdieninio priešinimosi, gausių vietinių maištų ir susidūrimų įsiliepsnodavo ir stambių valstiečių bei miestiečių sukilimų. Ši kova buvo vienas iš veiksnių, vertusių viešpataujančią visuomenės dalį ieškoti naujų ūkininkavimo formų, atskirais, atskirais atvejais nusileisti ir apskritai ardė feodalinę sistemą.
Įsitvirtinant absoliutizmui, augant nuolatinėms kariuomenėms ir besiformuojant gausiam valdininkų sluoksniui, didėjo feodalinio absoliutizmo valstybės valstiečių išnaudojimas. Dėl to vyko tautiniai išsivadavimo judėjimai, apėmė beveik visą Europą (1648 – 1654 m. ukrainiečių ir baltarusių išsivadavimo karas, 1703 – 1711 m. vengrų liaudies išsivadimo karas). Šių judėjimų pagrindinę jėgą sudarė valstiečiai.
Todėl šio darbo tikslas, remiantis absoliutizmo įsigalėjimo Europoje esminiais aspektais, išsamiau apžvelgti Prancūzijos padėtį, išskiriant pagrindinius absoliutizmo bruožus, kurie formavo to laikotarpio visuomenės interesus. Taip pat darbe bus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!