Karalių valdžia (teisė) Prancūzijoje viduramžiais

2. KARALIŲ ĮTAKOS DIDĖJIMAS XII – XIII A.
2.1. Karalių įtakos teisės aktų leidybai didėjimas XII – XIII a................................7 – 8.
2.2. Pilypo II Augusto asmenybė ir valdymas..................................................................9.
2.3. Paryžiaus Parlamentas..............................................................................................10.
3. GENERALINIAI LUOMAI..........................................................................................11.
4. PRANCŪZIJOS KARALIŲ TEISĖ ABSOLIUTIZMO LAIKOTARPIU XV – XVI A……………………………….……………………...12 - 13.
5. FEODALINĖJE PRANCŪZIJOJE GALIOJĘ TEISĖS INSTITUTAI
5.1. Šeimos ir paveldėjimo teisė.......................................................................................14.
5.2. Baudžiamoji teisė.......................................................................................................15. 5.3. Teisinis turtinių santykių reguliavimas...................................................................17.
6. BAŽNYČIA VIDURAMŽIŲ EUROPOJE ……………………………….…18 – 19.
IŠVADOS..................................................................................................................................20.
LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................21.
5
1. PRANCŪZIJOS SUSIKŪRIMAS
1.1 Prancūzijos pirmosios dinastijos
Imperatoriaus Karolio Didžiojo vaikaičiams Verdeno sutartimi 843 metais pasidalijus Frankų valstybės teritoriją, imperijos teisių perėmėju tapo Vakarinių frankų (Prancūzijos) Karolingų atstovai. Bet 987 metais, mirus paskutiniam Vakarų frankų Karolingų dinastijos karaliui Liudvikui V, imperatoriaus titulas perėjo rytinių frankų (Vokietijos) valdovams.
Prancūzija, pradėta valdyti Kapetingų dinastijos monarchų, virto paprasta feodaline Vakarų Europos valstybe. Pirmieji Kapetingai stokojo realios galios net pagrindinėms karališkosioms savo priedermėms – rūpintis valstybės ir bažnyčios saugumu bei vidaus taikos šalyje palaikymu. Jie sugebėjo padaryti tik vieną dalyką – kontroliuoti savo vasalus, gyvenusius karaliaus domene, išsidėsčiusiame aplink vyskupysčių centrus Paryžių ir Orleaną, kuriame gyveno burgundai, pikardai, normandai ir daugelio kitų germanų genčių palikuonys. Valdžią domene jis įgyvendino per savo atstovus prevus, kurie karaliaus žemėse, suskirstytose į administracines apygardas, vykdė fiskalinę, teismo ir karinę valdžią: rinko iždui lėšas, karaliaus vardu teisė teisės pažeidėjus, šaukė į tarnybą riterius.
Kita valstybės teritorijos dalis buvo susiskaldžiusi į hercogystes, grafystes ir kitas feodalines valdas, dauguma kurių, nors formaliai buvo laikomos nuo karaliaus priklausančiais lenais, bet faktiškai tvarkėsi visai savarankiškai. Ne tik hercogysčių ir grafysčių, bet ir smulkesnių feodalinių valdų laikytojai karaliaus atstovų pas save paprastai neįsileisdavo. Kai kurie jų, pavyzdžiui, Normandijos hercogas ar Flandrijos grafas, iš tikrųjų turėjo daug didesnę valdžią, gausesnius turtus ir platesnę teritoriją nei Prancūzijos karalius. Todėl stambieji feodalai karalių laikė tik “pirmuoju tarp lygių”.
Maksimaitis M. Užsienio teisės istorija V., 2002 p.156
Davies N. Europa. Istorija. V., 2002. p. 609-612
6
1.2. Kutiumai. Teisės partikuliarizmas.
Plačiausiai paplitusiu ir vienu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!