Fašizmas- ( it. fascismo, iš fascio- kuokštas, ryšulys)- politinė srovė, reiškianti reakcingiausių ir agresyviausių sluoksnių interesus. Tai viena ryškiausių XX a. Vakarų Europos srovių, kuri nulėmė tarpukario Italijos bei Vokietijos tiek vidaus, tiek tarptautinę politiką. Fašizmas Italijoj labiausiai asocijuojasi su asmenybe- Benitu Musoliniu. Jis daugiau turi teisių tapatinti savo asmenybę su fašizmo nei su nacionaliniu judėjimu. Italijos fašizmas- tai Musolinio veiklos rezultatas. O Vokietijoje fašizmo vardas tapatinamas su Hitleriu ir jo vykdoma politika. Taigi kad geriau suvoktume fašizmą, šiame darbe yra aptariama dučės ir fiurerio asmeninės sąvybės, jų valdymo bruožai bei filosofų įtaką fašizmo idėjoms. Taip pat, kad geriau suvoktume šio judėjimo galybę, trumpai apžvelgsime ir fašistinius judėjimus kitose Europos valstybėse.
Temai analizuoti buvo remtasi keliomis literatūros pozicijomis. Pirmiausia pagrindinė pozicija- ,,Musolinis fašizmo krikštatėvis“1, kurioje atskleidžiamas visas dučės gyvenimas nuo mažų dienų, jo įsigalėjimo iki saulėlydžio. Barzdžiaus P.2 ir Hannah Arendt3 pateikiami faktai padėjo susieti fašizmo, dučės ir jo valdymo principus. Kitos pozicijos Skiriaus J.,4 Davies N.5 ir Lietuvių enciklopedija6 padėjo susidaryti bendrą tarpukario Italijos ir Vokietijos vaizdą bei fašizmo ideologijai įtaką darančius veiksnius.
Karas ir pokaris Italijai iškelia daug specifinių problemų, kurios italams tampa dramatiškos. Karo metais pagrindinis ekonominis faktorius- žemės ūkis buvo labai apleistas, šalis negauna pajamų. Po karo atsiranda didžiulės grupės bedarbių: demobilizuoti kareiviai, karininkija. Problemos siejamos su tuo, kad iš karo grįžta milijonai sužeistų, kuriems reikalingos pašalpos, daug žuvusiųjų, kurių šeimoms taip pat reikia išmokų. Valstybė tokių pajamų neturi, nes prasideda infliacija. Šalis demoralizuota, be idealo, be perspektyvų, pikta, ieškanti, kur išlieti savo pagiežą, neapykantą.
Tokia situacija kūrybiškai ir apsukriai pasinaudoja Benitas Musolinis. Jis sėkmingai derina nacionalizmo ir socialinio teisingumo idėjas, kalbėdamas į karo veteranų minias. Karas pažadina stiprų jausmą italų širdyse, tą sustiprina nuoskauda dėl Paryžiaus taikos konferencijos, kur sąjungininkai ne viską davė, ko italai norėjo: Triestas nebuvo perleistas Italijai. Savo kalbose naudodamasis demagogija, dučė mokėjo atskleisti esminius...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!