Absoliutizmas Anglijoje ir Prancūzijoje

Valstybės valdymo forma, kai visa aukščiausioji valdžia priklauso monarchui.
Klasikinis Europos absoliutizmas susiformavo irstant feodalizmui, formuojantis kapitalistiniams santykiams XV a. pab. – XVI a. Anglijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje.
Aukščiausia valdžia priklauso idealiam valstybės valdovui
Idealus valdovas tas, kuris pagal prigimtinės teisės normas valdo valstybę vykdydamas liaudies valią.
Nikola Makiavelis
„Valdovas“, „Samprotavimai apie pirmąją Tito Livijaus dekadą“
Politinė valdovo misija – sustiprinti valstybę, didinti politinę ir ekonominę jos galią.
Kas naudinga visuomenei ir valstybei, viskas yra moralu ir priimtina, nes taurus tikslas gali pateisinti net drastiškas priemones
Monarcho valdžios nevaržė jokios luomų atstovavimo institucijos, neribojo juridiniai dokumentai, valdovo asmuo tapatintas su valstybe
• Formavosi kapitalistiniai santykiai kūrėsi manufaktūros, merkantilizmas
• Didėjo valstybės valdininkų skaičius, nes karalius pardavinėjo valstybines tarnybas.
• Centralizuotas mokesčių rinkimas bei jų paskirstymas (monarcho žinioje); bajorai darėsi ekonomiškai priklausomi nuo karaliaus.
• Sudėtinga tarptautinė sudėtis – nuolatiniai karai (mobilizavimas), skirtingų interesų visuomenė.
• Reguliarios kariuomenės sukūrimas
-
2. Absoliutizmas Prancūzijoje Liudviko XIV laikais
XVII a. pab. – XVIII a. prad.
absoliutizmo suklestėjimas
Liudvikas XIV
Valdymo ypatumai – panaikintas pirmojo ministras postas, pats valdovas skyrė sau patarėjus, valdė be Generalinių luomų, patikimi valdininkai – intendantai – valdė provincijas,
Religinė politika – panaikino Nanto ediktą šalyje (neliko tolerancijos šalyje – katalikybė vyravo šalyje – protestantai išvyko iš šalies), persekiojo protestantus (hugenotus), įtvirtino katalikybės viešpatavimą.
Ekonominė politika – merkantilizmo politika, mokesčių didinimas.
Kultūra – etiketas, prancūzų kalba viena iš svarbiausių pasaulinių kalbų, baletas, mados naujovės (aukštakulniai, perukai), Versalio rūmai, Klasicizmas.
Užsienio politika – tęsė Rišeljė politiką – Prancūzija pervesti vyraujančia valstybe Europoje, net 32 metus kariavo su kitomis Europos valstybėmis dėl įtakos ir teritorijų.
Kokių padarinių Liudviko XIV valdymas turėjo valstybei?
• Kultūros ir meno suklestėjimas
• Absoliutizmo stiprėjimas kitose Europos valstybėse
• Nesėkmingi karai, valdovo poreikiai prabangai sukėlė finansinę krizę
• Blogėjo Trečiojo luomo padėtis
• Iš Prancūzijos išvyko apie 0,5 mln. žmonių
• Religinis pertvarkymas
3. XVII a. Anglijos revoliucija ir parlamentarizmo įsitvirtinimas
A. Anglijos revoliucija
Priežastys:
Neribota karaliaus valdžia
Puritonų persekiojimas
Pramonės, prekybos suvaržymai, dideli mokesčiai.
B. Kaip prasidėjo revoliucija Anglijoje XVII a.?
Elžbieta I-oji įtvirtino anglikonybė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!