Švietimo epocha ir jos ištakos Europoje

Švietimo epocha tai XVIII a. Europoje ir Šiaurės Amerikoje kilęs visuomeninis kultūrinis, politinis judėjimas, intelektualinis sąjūdis. Šio sąjūdžio atstovai vadinami švietėjais. Švietimas buvo natūrali visuomenės protinės raidos išdava, nelyginant pasaulietinio humanizmo tęsinys. Humanizmas sunyko XVI a. , kai Europoje išplito religinis reformacijos sąjūdis. Humanizmo idėjos vėl atgimė XVIII a., tik pasikeitusios, visapusiškesnės.
Esminis švietėjų bruožas, kuriuo jie skyrėsi nuo humanistų, - gyvas domėjimasis visuomeniniais klausimais. Bene svarbiausias visų XVIII a mąstytojų švietėjų bruožas - laisvamanybė, suprantama kaip visų žmonių teisė svarstyti įvairius visuomenės gyvenimo klausimus, nesibijant griauti senų tradicijų ir ilgus šimtmečius visuotinai pripažįstamų tiesų. Jie smerkė religinį nepakantumą, neteisingus ir žiaurius įstatymus, luomų privilegijas, reikalavo žmonių lygybės prieš įstatymus.
Švietėjai taip pat ryžtingai skelbė valstybės ir visuomenės pertvarkymo idėjas. Pirmą kartą žmonijos istorijoje taip karštai buvo svarstomi geresnės santvarkos projektai. Beje, dauguma švietėjų nemanė, kad tuos projektus bus galima įgyvendinti tik kilus revoliucijai. Jie tikėjosi pakeisti gyvenimą taikiai.
Pertvarkymus, anot švietėjų, turėjo vykdyti apsišvietę ir švietėjų pažiūras remiantys valdovai. Tokių valdovų Europoje buvo, ir jie laikėsi vadinamojo apšviestojo absoliutizmo politikos. Laisvės, lygybės, tautos suverenumo (kiekvienai tautai priklausančių aukščiausių teisių visuma) idėjas Š.Amerikos anglų kolonijose ir Prancūzijoje mėginta įgyvendinti revoliucijos pagalba.
Švietimo amžių galima vadinti ir kosmopolitizmo (teorija, teigianti, kad žmogaus tėvynė yra visas pasaulis, o tautiniai skirtumai – nereikšmingas dalykas) amžiumi, nes įvairių tautybių žmonės skaitė, rašė ir kalbėjo viena kalba - prancūzų, juos vienijo masonų draugijos (draugijos, skelbusios dorovinį tobulinimąsi bei religinį pakantumą, atsiradusios Anglijoje XVIII a pr., jungusios visus išsilavinusius žmones nepriklausomai nuo jų religinių, luominių bei tautinių skirtumų). Ankstesniems šimtmečiams būdingas skirtingos tikybos žmonių priešiškumas blėso, o tautiniai nesutarimai (nacionalizmas) dar beveik nepasireiškė. Švietėjų idėjos plito visose Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje, bet labiausiai Anglijoje, Prancūzijoje ir Vokietijos žemėse.
XVIII a Europoje ir Š.Amerikoje pasireiškė intelektualinis Švietimo sąjūdis. Rašytojai, filosofai, ekonomistai(švietėjai)kritikavo valstybės bei visuomenės santvarką ir siūlė įvairius būdus jai tobulinti....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!