Švietimo epochos ištakos bei idėjos Europoje

Švietimo epocha vadinamas XVIII a. Europos valstybėse bei Šiaurės Amerikoje pasireiškęs intelektualinis pakilimas. Terminas paplito 1784 m., pasirodžius I. Kanto straipsniui „Kas yra švietimas?“ Švietimas glaudžiai susijęs su humanizmu, tai savotiškas jo tęsinys. Svarbiausias švietėjų skirtumas nuo humanistų – gyvas domėjimasis visuomenės reikalais.
Švietėjais vadinami rašytojai, filosofai, ekonomistai, kritikavę to meto valstybinę bei visuomeninę santvarką, siūlę būdus jai patobulinti.
Šiuo laikotarpiu buvo itin susidomėta mokslo bei švietimo pasiekimais, jų vaidmeniu žmonijos istorijoje. Buvo tikima, kad mokslas bei švietimas leis visuomenei pasiekti geresnę, protingesnę santvarką, svarstomi įvairus valstybės ir visuomenės pertvarkymo projektai.
Švietėjų idėjos plito visose Europos šalyse, bet labiausiai įsitvirtino Vokietijoje, Prancūzijoje ir Anglijoje.
XVIII a. Europoje, paspartėjus kapitalizmo plėtrai, vyko platus, progresyvus kultūrinis - idėjinis sąjūdis, gavęs Švietimo epochos vardą. Mąstytojai, vadinami švietėjais, kritikavo feodalinę valstybės santvarką ir siūlė ją patobulinti. Pirmą kartą istorijoje labai susidomėta mokslu ir švietimu, kurie, kaip atrodė, gali atvesti žmoniją į „aukso amžių“ Tokį požiūrį grindė nauji mokslo atradimai ir technikos pasiekimai. Švietėjai karštai svarstė geresnės santvarkos projektus.
Švietėjai rėmėsi pasaulietine XVII a. filosofija. Jos pradininkai buvo anglas Frensis Beikonas ir prancūzas Renė Dekartas.
Šviečiamojo amžiaus visuomenė. Joje sparčiai kito įvairių grupių socialiniai vaidmenys.
Valstybes valdė monarchai, turėję absoliučią arba beveik absoliučią valdžią. Kilmingoji diduomenė užėmė aukštą padėtį visuomenėje, o smulkūs ir vidutiniai bajorai naudojosi savo luomo privilegijomis, tačiau buvo prieš pokyčius, kurie galėjo smarkiai paveikti jų ekonominę ir politinę padėtį.
Dvasininkų luomas gyveno pakankamai uždarą gyvenimą. Taip pat šią visuomenę sudarė labai margas trečiasis luomas (pirkliai, valstiečiai, amatininkai) bei kitos visuomenės grupės (menininkai, mokytojai, manufaktūrų darbininkai ir kt.).
ŠVIETIMO IDĖJOS IR JŲ REIKŠMĖ
Pagrindinės Švietimo idėjos:
• tikėjimas, kad žmonija žengia pažangos keliu;
• luomų privilegijų, religinio nepakantumo smerkimas;
• žmonių lygybės prieš įstatymus reikalavimas;
• siekimas pertvarkyti visuomenę pasitelkiant švietimą;
• visų žmonių teisė svarstyti įvairius visuomenės gyvenimo klausimus, nebijant griauti senų tradicijų;
Švietimo idėjos plito visoje Europoje. Savotiškų bruožų turėjo Švietimas Vokietijoje. Jos švietėjai mažiau domėjosi geriausios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!