Švietimo epocha Europoje

XVIII a Europoje pasireiškė intelektualinis Švietimo sąjūdis. Rašytojai, filosofai, ekonomistai(švietėjai)kritikavo valstybės bei visuomenės santvarką ir siūlė įvairius būdus jai tobulinti. Pirmą kartą istorijoje itin susidomėta mokslu bei švietimu. Tokiai pažiūrai davė pagrindą nauji mokslo atradimai ir technikos patobulinimai.
Švietimas buvo natūrali visuomenės protinės raidos išdava, nelyginant pasaulietinio humanizmo tęsinys. Humanizmo idėjos vėl atgimė XVIII a., tik pasikeitusios, visapusiškesnės. Esminis švietėjų bruožas, kuriuo jie skyrėsi nuo humanistų, - gyvas domėjimasis visuomeniniais klausimais.
Bene svarbiausias visų XVIII a. mąstytojų švietėjų bruožas - laisvamanybė, suprantama kaip visų žmonių teisė svarstyti įvairius visuomenės gyvenimo klausimus, nesibijant griauti senų tradicijų ir ilgus šimtmečius visuotinai pripažįstamų tiesų. Jie smerkė religinį nepakantumą, neteisingus ir žiaurius įstatymus, luomų privilegijas, reikalavo žmonių lygybės prieš įstatymus.
Vis dėlto švietimas paženklina savo epochą tam tikra nuotaika. Imama kalbėti ir rašyti kitaip nei ankščiau. Sulig švietimo atsiradimu įmanoma pereiti nuo teorijos prie praktikos, nuo kritikos prie patobulintos, reformuotos veiklos – tiek auklėjant, tiek tvarkant namų ūkį, tiek bendraujant, tiek politikuojant. Švietimas – tai reakcija į baroką, ortodoksiją, kontrreformacija. Giliai užslėptos humanizmo, atviro kalbėjimo ir rašymo, į antiką orentuotos kritikos tendencijos vėl iškyla į paviršių. Ši epocha iki pat gelmių išjudina visą visuomenę.
Šio darbo tiklas išsiaiškinti kaip švietimas paveikė Europą, žmonių gyvenimą, literatūrą, kaip ši epocha palietė Lietuvą ir kokių žmonių idėjomis bandė padaryti įtaka kiekvienam tame laike gyvenančiam žmogui.
Švietimo judėjimo esmė –„apšviesti“ žmones įtikinamais argumentais, laukti, kol jie patys ims vadovautis protu. Naujas judėjimas vylėsi, kad laikui bėgant visi žmonės patys iš ortodoksiškos prievartos išsiverš į laisvę. Be valstybės prievartos paprastai buvo išsiverčiama protestantiškuose kraštuose, taip pat Prancūzijoje. Tačiau kaip šį tikslą pasiekti, jei ortodoksiška dvasininkija bei neapsišvietę vietos valdininkai kaip ir ankščiau laikė liaudį savo rankose? Kilo mintis panaudoti švietimą atsilikusios visuomenės reikalams, skleisti jį per valdžios institucijas. Nelygu aplinkybėms lemtingu posūkiu galėjo tapti monarcho pasikeitimas ir atitinkamas ministerijos atnaujinimas.
Pradžią tam davė Frydrichas II,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!