Renesanso epocha Europoje

Vakarų Europos šalyse Renesansas apima XV-XVI a., o prasideda XIV a. seniausią ir turtingiausią kultūros istoriją turinčioje Italijoje, tiksliau, miestuose- valstybėse- Florencijoje, Venecijoje. Sparčiai augančioje ir turtėjančioje Florencijoje jau XIII a. pab. Koncentruojasi šalies intelektualinis ir meninis elitas; vėliau išpopuliarėja humanistų rateliai- savotiški švietimo židiniai, telkiantys šviesiausius savo amžiaus žmones. Bene žymiausias- Marsilijo Fičino( Marsilio Fičino, 1433- 1499) vadovaujama Platono akademija, kurios nariai studijuoja Platono veikalus, diskutuoja, gilinasi į įvairias humanitarinių mokslų sritis. Kartu su rateliais plinta kitas epochai būdingas reiškinys- menininkų ir mokslininkų globa, mecenatystė, kuri turtingiesiems teikė progų pasipuikuoti savo turtais bei politine jėga, o kartu įamžinti save kultūros darbais.
Kartais teigia, kad Renesansą turto ir talento sąjunga. Italijos miestų valdovai garsėjo ne tik turtais- jie globojo muzikantus, dailininkus, poetus, patys skaitė antikinius autorius, didžiulius pinigus išleisdavo bibliotekoms kurti. Italų dvaro gyvenimas buvo neįsivaizduojamas be inžinierių ir architektų, knygų perrašinėtojų, muzikantų ir skaitovų, mokytojų humanistų. Rašytojas Baldasarė Kastiljonė( Baldassare Castiglione, 1478- 1529) anuomet labai populiarioje knygoje“ Dvariškis“ sukūrė dvariškio idealą: jis turi būti kultūringas, malonaus būdo rafinuotas, išsilavinęs ir iškalbus, sąmojingas, išstudijavęs senovės autorius, išmanąs lotynų ir graikų kalbas, suprantąs meną, mokąs piešti, šokti ir dainuoti, ištikimas savo valdovui. Iš damos tikimasi nė kiek ir mažiau: ji turi pasižymėti proto gyvumu, išmanyti literatūrą, muziką, tapybą, kad galėtų vadovauti pokalbiui, būti gera, rami, drovi, mandagi, švelni. Renesanso laikais gerbiama, vertinama tik universali asmenybė- homo universale, toks žmogus atitiko naujos epochos lūkesčius.
Sąvoka humanistas radosi XV a. universitetinėje aplinkoje –taip studentai vadino humanitarinių dalykų dėstytojus. Vėliau humanistais pradėti vadinti humanitarinį išsilavinimą įgiję antikos studijoms atsidėję mokslininkai, plačios humanitarinės kultūros menininkai.
Renesanso humanistai įtvirtino naują požiūrį į žmogų- jie tikėjo žmogaus genijumi, jo proto išskirtinumu ir galia, gynė laisvą asmenybę, individualybę, pabrėžė išsilavinimo ir kultūros reikšmę. Naujoji pasaulėžiūra, žmogų laikantį didžiausia vertybe, vadinama humanizmu.
Tau nėra jokių apribojimų: atiduodu tave į tavo paties rankas, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!