Šv. Benediktas ir vienuolystė Vakarų Europoje

Ko gero, krikščionybės svarbai augti nebuvo geresnės terpės nei viduramžiais. Tiesa, pradžia buvo sunki. Po Romos imperijos žlugimo, tariami krikščionys pristeigė nemažai sektų ir šiaip visokio plauko beišsigimstančių religinių bendruomenių. Tai turbūt galima paaiškinti tuo, kad krikščionybės dogmos dar nebuvo visiškai susiformavusios. Neatskiriama krikščionybės dalis buvo vienuolių bendruomenės. Jų steigimo tradicija siejama su šv. Bazilijumi, taip pat su juo siejamas ir regulos - vienuolio gyvenimo vadovo sukūrimas. Bazilijus gyveno IV a. Bizantijoj, tad kadangi referato temos neliečia, apie jį daugiau nekalbėsiu.
3. Klusnumo įžadas (paklusnumas abatui).
Palyginus su kitomis to laikotarpio Vakarų Europos vienuolijų regulomis, ši buvo nuosaiki. Pavyzdžiui airių vienuolių regula pasižymėjo savo specifiškai griežta askeze ir kankinystėmis. Karolio Didžiojo laikais šv. Benedikto regula visiškai įsitvirtino. Vienuolynai augo, jiems nepakenkė net Karolingų nuosmūkis, nes juos skatino visi valdovai ir didikai. Tai daryta pragmatiniais tikslais, nes vienuoliai buvo vieninteliai raštingi žmonės ir galėjo dirbti administracijoje. Tokiu būdu vienuolynai tapo labai priklausomi nuo pasaulietinės valdžios. Tai buvo bėda, kurią išsprendė Kliuni (Cluny) vienuolynų organizazija.
Tad šiame referate pabandysiu glaustai apžvelgti šv. Benedikto gyvenimą, jo užrašytos regulos ypatumus, o taip pat apžvelgsiu kitas Vakarų Europos vienuolijas ir pabandysiu rasti ryšį tarp šv. Benedikto regulos ir vėlesnių vienuolių ordinų.
Benediktas Nursietis, kurio regula apibrėžė Vakarų vienuolystę, yra labai mažai žinomas. Tiesa, gana daug apie šv. Benediktą savo “Dialoguose” rašė popiežius Grigalijus I (Didysis), bet čia Benediktas nupasakojamas kaip stebukladarys ir visiškai neužsimenama apie jo bendruomenių kūrimą. Benediktas buvo vienas tų žmonių, kuriuos popiežius kelia kaip pavyzdį V a. pabaigos karų nuniokotos Italijos gyventojams. Gimė turtingoje šeimoje, kalnuotoje Umbrijos srityje, gavo puikų išsilavinimą, kurį skatino pratesti netgi Ostgotų valdovas Teodorikas. Tačiau Benediktas atsiskyrė nuo pasaulio ir pasirenka „dykumos“ kelią, taip įsikurdamas kalnų oloje, prie Subiako, kur trejus metus gyveno asketišką ir vienišą gyvenimą, kol jo neatranda kunigas1. Turėdamas tokią reputaciją įsigyja draugų, mokinių ir priešų. Buvo išrinktas gretimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!