Riteriai viduramžių Europoje

Iš viduramžių socialinių tipų, reikėtų išskirti riterį ir miestietį. Jų gyvenimo būdas ir mąstysena skatino orientuotus į asme­nybės pradą, žmogaus bruožus. Bet, aišku, riterio ir miestiečio savybės yra toli gražu ne tokios pačios.
Savo darbe aptarsiu vieną iš jų - riterį. Bandysiu atskleisti riterio idėją viduramžiuose, taip pat apžvelgsiu kaip riterystės idėja pasireiškė jų kasdieniame gyvenime. Trumpai aptarsiu vieną žymiausių riterių ordinų – tamplierių ordiną.
viduriniuose amžiuose riteris buvo ginkluotas kilmingas karaliaus ar aukščiausių luomų atstovų pavaldinys.
Kaip buvo tampama riteriu? Kilmingųjų tėvų sūnus sulaukęs septynerių metų, apsigyvendavo kito riterio pilyje ir imdavo tarnauti iš pradžių pažu, paskui ginklanešiu. Jis mokėsi joti ir kautis, o sulaukęs 21 metų buvo įšventinamas į riterius. Riterio titulą kartais suteikdavo ir paprastiems kariams už narsą. Tokiu atveju prasčiokas paprastai kartu tapdavo ir bajoru. Viduramžiais daugumą konfliktų ir ginčų žmonės spręsdavo atviroje kovoje, kurioje sėkmė lydėdavo stipriausius ir drąsiausius. Vėliau tokie žmonės viduramžių Europoje buvo vadinami taip pat riteriais - profesionaliais ginkluotais kariais, kurie traukdavo į mūšius, savo senjoro kvietimu. Pirmieji riteriai gyveno maždaug prieš 1000 metų.
Lietuvoje atsiradus valstiečių ūkių išlaikomai bajorų žemėvaldai, per XV a. susikūrė riterių dvarai, XVI a. pr. suteikė galimybę išrinkti tam tikrą karių skaičių, atitinkantį Vidurio Europos ginkluotės lygį. 1528 m. karinis nuostatas ir I Lietuvos statutas reikalavo nuo aštuonių tarnybų išleisti raitelį, turintį 4 kapų vertės žirgą, ietį, kalaviją arba kardokšnį, žieduočio šarvus, lengvą šalmą, nedidelį skydą. Net ir tiek valstiečių turintys bajorai ne visuomet pajėgdavo taip apsiginkluoti, tačiau pasitaikydavo netgi geriau už nuostato reikalavimus išsirengusių žmonių. Tiesa, tokių bajorų būta nedaug. Daugiau kaip pusė bajorų nevaldė aštuonių tarnybų, taigi jų ginkluotė retai atitikdavo keliamus reikalavimus. Vis dėlto buvo ir antroji feodalų diferenciacijos pusė: gerą pašauktinės kariuomenės ketvirtadalį užpildė didikų būriai. Jų ginkluotė irgi nebuvo vienalytė, tačiau šių būrių branduolius sudarę ponų dvarionys neretai turėjo net lėkštinius šarvus.
Riterių apranga
Viduramžiais riterių bei dvariškių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!