Vakarų Europos Viduramžių rankraštinė knyga

Visa Vakarų Europos kultūra ankstyvųjų viduramžių metais (V – X a.) įgijo ryškų bažnytinį atspalvį. Antikinę filosofiją pakeitė katalikų teologija. Skaityti ir rašyti buvo mokoma svetima, liaudžiai nesuprantama lotynų kalba, pagal bažnyčios apdorotus vadovėlius. Knygas dažniausiai perrašinėdavo vienuoliai. Buvo perrašinėjamos ištraukos iš biblijos, komentarai, liturginės knygos, taip pat kai kurias klasikines knygas.
Kadangi trūko pergamento, buvo imamos senos, antikinės knygos. Išardomos. Nuo jų lapų nuplaunamas arba nugrandomas buvęs tekstas ir gautame pergamente rašomi nauji tekstai. Visa tai parodo vienuolynų, kaip knygininkystės centrų visišką pakrikimą.
Knygų kultūros centrais ankstyvaisiais viduramžiais tapo vienuolynai. Šiuo atžvilgiu pirmtakas buvo garsusis Vivariumo vienuolynas Italijoje. Jo įsteigėjas Kasiodoras (apie 485 – apie 580 m.), Italijoje viešpatavusio ostgotų karaliaus Teodoriko patarėjas, buvo išauklėtas antikine dvasia Romos patricijus ir senatorius. Steigdamas vienuolyną, Kasiodoras turėjo tikslą paveikti vienuolius, kad jie neatsiskirtų nuo pasaulio ir visiškai nepaskęstų maldose ir bažnytiniuose interesuose. Jis iškėlė vienuoliams gyvenimo idealą ir pagrindinį tikslą – puoselėti mokslą. Prie vienuolyno jis organizavo dvasinę akademiją ir išaiškino vienuoliams, kad mokymosi pagrindas yra knyga ir knygų rinkinys – biblioteka.
Dar ankstyvaisiais viduramžiais knygų leidimo iniciatyva ne visada priklausė bažnyčiai. Nemažą įtaką turėjo ir pasaulietinė valdžia. Kadangi valstybės valdymui buvo reikalingos žinios įvairiose srityse. Šių žinių nebuvo viduramžiųteologiniuose traktaruose, jų reikėjo semtis iš antikos mokslo autoritetų.
Mokykloms organizuoti, taip pat literatūrai rengti, redaguoti ir rinkti reikėjo mokslinių darbuotojų. Karolis Didysis kvietėsi garsius to meto įvairiuų sričių mokslininkus. Šių mokslininkų ratelis , dėstė įkurtoje prie karaliaus rūnų mokykloje, taip pat redagavo ir taisė raštus, ruošė vadovėlius, organizavo įvairius moksliniu posėdžius, kuriuose galėjo dalyvauti imperatorius, jo artimieji bei rūmininkai.
Be knygų bažnytinėmis temomis, skriptoriumuose buvo pradėta nurašinėti ir įvairi antikinė literatūra.
Tuo laikotarpiu knygų reiikėjo tiek daug, kad tiek jų negalėjo parengti smunkantys vienuolynų ir bažnyčių skriptoriumai. Todėl knygų gamybos ir platinimo centrais tampa ir miestai. Vienuolį nurašinėjantį knygas pakeičia paprastas pasaulietis skriptorius. Tokie skriptoriai nurašinėjo knygas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!