Viduramžių rankraštinės knygų kultūra

 1. RANKRAŠTINĖS KNYGOS GAMYBOS CENTRAI.
Knygų kultūros centrais ankstyvaisiais viduramžiais tapo vienuolynai. Šiuo atžvilgiu pirmtakas buvo garsusis Vivariumo vienuolynas Italijoje. Jo įsteigėjas Kasiodoras, Italijoje viešpatavusio ostgotų karaliaus Teodoriko patarėjas, buvo išauklėtas antikine dvasia Romos patricijus ir senatorius. Steigdamas vienuolyną, Kasiodoras turėjo tikslą paveikti vienuolius, kad jie neatsiskirtų nuo pasaulio ir visiškai nepaskęstų maldose ir bažnytiniuose interesuose. Jis iškėlė vienuoliams gyvenimo idealą ir pagrindinį uždavinį – puoselėti mokslą. Jis kvietė juos ne tik melstis, bet ir mokytis, o knygų nurašinėjimą laikė tinkamiausiu darbu jų rankoms. Prie vienuolyno jis organizavo dvasinę akademiją ir aiškino vienuoliams, kad mokymosi pagrindas yra knyga ir knygų rinkinys – biblioteka. savo svarbiausiame veikale „Pamokymai“ jis nenuilstamai giria knygų nurašinėtojus. Ksiodoras aistringai renka knygas, kaupia vienuolyno biblioteką. Jis ieško knygų ne tik Italijoje, bet ir tolimoje Afrikoje ir kitose šalyse, skiria didžiules lėšas joms nusipirkti. Bibliotekoje buvo sukaupta ne tik visa to laikotarpio teologinė literatūra, bet gausiai atstovaujami ir antikiniai autoriai, mokslinė istorijos, gramatikos, kosmografijos, medicinos, agronomijos ir kitokia literatūra. Visos knygos buvo kruopščiai suredaguotos, sutikrintos su originalais.
VII – X a. Vakarų Europoje atsirado daug vienuolynų, kuriuose buvo nurašinėjamos knygos. Juose dirbo žymūs kaligrafai ir knygų apipavidalinimo meistrai, buvo sukurta nemaža puikių knygų meno paminklų. Vivariumo vienuolyno įsteigėjas Kasiodoras turėdamas knygų nurašinėjimo dirbtuvę, biblioteką, mokyklą, vienuolynas ankstyvaisiais viduramžiais tapdavo lyg ir savotišku kultūros ir švietimo centru. Tiesa, ta kultūra buvo abstrakti, teologinė, atskira nuo pasaulio, tolima gyvenimo poreikiams, svetima tikrajam mokslui.
Ilgainiui nurašinėdami ir skaitydami knygas, vienuoliai ėmė galvoti tik apie savo sielos išganymą. Dieviškųjų knygų nurašinėjimas pradėtas prilyginti apaštalavimo žygdarbiui, o žymiųjų knygų nurašinėtojų, kaip ir šventųjų, vardai po mirties apgaubiami legendos skraiste. Ne kiekvienam jaunuoliui leidžiama dirbti šį „dievui patinkamą“ darbą. Šalia jaunų mokytų vienuolių knygas nurašinėdavo garbingiausi vienuolyno broliai, neretai net abatai. Kai kurie jų atliko milžinišką darbą.
Vienuolynų skriptoriumų klestėjimo laikotarpis baigėsi XII a. Bendras katalikų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!