Viduramžių žmogus

Viduramžiai – tai istorinis laikotarpis nuo V- XV a. Vienas žymiausių humanitarinių mokslų specialistų Tarybų Sąjungoje A.Gurevičius savo knygose aiškina svarbaus pasaulio istorijos tarpsnio – vidurinių amžių – žmogaus bruožus. Autorius analizuoja feodalizmo epochos žmogaus vaizdinius, idėjas ir vertybes, atskleidžia jo pasaulėvaizdžio ir pasaulėjautos sudėtingumą, lygina viduramžių kultūros kategorijas su antikos ir šiuolaikinės kultūros kategorijomis.
Viduramžių žmogaus iškeltos problemos jaudina šiuolaikinį žmogų, todėl ,mano nuomone, jam būtina žinoti, kaip jas sprendė ankstesniųjų epochų žmonės. Mes neišvengiamai keliame istorijai mums patiems kylančius klausimus. Šis bandymas užmegzti dialogą su visai kitokios kultūros žmonėmis yra labai būdingas šiuolaikinei sąmonei. Ne veltui pastaraisiais metais pasirodė nemaža darbų, tyrinėjančių pačius įvairiausius viduramžių kultūros aspektus, kurie taip ilgai be pagrindo buvo baltos dėmės žmonijos istoriniame žemėlapyje.
Temos plėtojimas
Kai perskaičiau A.Gurevičiaus knygas ir išnagrinėdama viduramžių pasaulėvaizdžio aspektus iš pirmo žvilgsnio atrodė tarpusavyje nesusiję, tačiau įdėmiai nagrinėjant erdvės ir laiko, teisės kaip visuotinio pasaulio tvarkos principo, darbo, turto ir nuosavybės vaizdinius, išryškėja šių kategorijų ryšys. Jų ryšį visų pirma lemia tai, kad viduramžių žmonės suvokė ir mąstė pasaulį kaip vienovę. Taigi, ir visos jo dalys buvo suvokiamos ne kaip savarankiškos, o kaip visumos atplaišos, paženklintos jos žyme. Visa, kas egzistuoja, susiję su pagrindiniu reguliatyviniu principu, užima savo vietą darnioje hierarchijoje ir harmoningai derinasi su kitais kosmoso elementais. Kadangi viduramžių pasaulio reguliatyvinis principas yra dievas, mąstomas kaip didžiausias gėris ir tobulybė, pasaulis ir visos jo dalys įgyja moralinį atspalvį. Viduramžiškame „pasaulio modelyje“ nėra etiškai neutralių jėgų ir daiktų: visi jie susieti su kosminiu gėrio ir blogio konfliktu ir įeina į pasaulio išgelbėjimo istoriją. Todėl laikas ir erdvė yra sakralinio pobūdžio; neatskiriamas teisės požymis – jos moralinis gerumas; darbas mąstomas arba kaip bausmė už pirmapradę nuodėmę, arba kaip priemonė sielai išgelbėti; su dorove aiškiai siejasi ir turtas – jis gali nešti pražūtį, bet gali būti ir gerų darbų šaltinis. Visų mūsų nagrinėtų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!