Žmonių visuomenė nuolat juda, keičiasi ir vystosi. Įvairių epochų ir kultūrų žmonės savaip mato ir suvokia pasaulį, savitai tvarko savo įspūdžius ir žinias, konstruoja, nuo istorijos sąlygų nepriklausomą, savo pasaulėvaizdį. Viduramžiais žmonės buvo taip orientuoti gyvenimui, kad savo kūniškųjų reikalų ne tik nelabai paisė, bet ir nemanė, jog reikėtų paisyti. Kūniškumas, madžiagiškumas, materialiniai dalykai buvo laikomi ne pačiais svarbiausiais. Ne patys svarbiausi buvo ir konkretūs uždaviniai- žmonių tarpusavio santikiai. Šiuo periodu susifuormuoja šiuolaikinis žmogus su įvairiais poreikiais ir įvairiapusiais sugebėjimais, reikalaujančiais žinių ir įgūdžių.
Viduramžių žmonės suvokė ir mąstėpasaulį kaip vienovę. Taigi, ir visos dalys buvo suvokiamos ne kaip savarankiškos, o kaip visumos atplaišos, paženklintos jos žyme, bet ir dėlto viduramžiai turėjo savo bruožus ir kriterijus.
Senaisiais laikais visuomenės gyvenimas kito labai lėtai, jo gyvenimo vidutinė trukmė tuo metu buvo 30-40 metų, todėl žmogus beveik nepastebėdavo jokių gyvenimo sąlygų pasikeitimo. Žmonės mirdami palikdavo tokį patį pasaulį, kokį rasdavo gimdami. Šiandien kiekvienas žino, kad praeityje gyventa kitaip, kad lakui bėgant viskas keičiasi. Viduramžiais nebuvo visa keičiančio, griaunančio ir kuriančio laiko pojūčio. Metų metais žmonės gyveno tokį patį , nesikeičiantį gyvenimą. Priklausomai nuo metų laikų dirbo tuos pačius darbus, buvo tarsi laiko kartojimasi spindulys. Atrodė, kad pasaulis nesikeičia, kad laikas eina ratu ir viskas tik kartojasi.
Protas buvo pripratęs prie pastovumo ir kartojimosi. Žmonės manė, jog net Biblijos personažai gyveno tokioje pat visuomenėje, dėvėjo tokius pat rūbus. Dirbo kaip ir jų laikais. Koks nors neįprastas įvykis, pavyzdžiui, saulės užtemimas, kometos pasirodymas, žemės drebėjimas sukrėsdavo, sujaudindavo visuomenę.
Prietaringumas- vienas būdingiausių viduramžių žmogaus bruožų. Karaliai, karvedžiai, bei eiliniai žmonės prieš imdamiesi kokio reikšmingesnio darbo didelį dėmesį skirdavo įvairiems gera ir bloga reiškaintiems ženklams.
To meto žmogaus asmenybės savitumą ir istorinį ribotumą lėmė ne vien krikščionybė. Feodalinės visuomenės žmogus yra luominė asmenybė. Jis siekia intergracijos su savo grupe ir priima jos gyvenimo standartus, idealus ir vertybes, mąstymo įgudžius, elgsenos formas...
Šį darbą sudaro 1367 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!