Viduramžių visuomenė

Viduramžių pradžia laikomi 476 m., kuomet žlugo vakarų Romos imperija. Laikotarpis tęsėsi apie 1000 metų. Europos vaidmuo, viduramžiais ir ne tik, žmonijos istorijoje ypatingai reikšmingas, nes jos pranašumas prieš kitus žemynus buvo pastebimas jau senai. Vakarų (Europos) viduramžių visuomenė tai pirmiausia žemdirbių visuomenė. Svarbiausias turtas buvo žemė. Didžioji žmonių dalis gyveno kaimuose. Miestų buvo mažai, jų gyventojų skaičius pradėjo augti tik viduramžių pabaigoje. Pagrindinis gamintojas daugelyje šalių – ne laisvas, nuo žemvaldžių bajorų priklausantis valstietis. Viduramžių visuomenė mažai rūpinosi materialine gerove ir turtėjimu. Gyvenimas žemėje jiems buvo pasirengimas amžinajam gyvenimui po mirties.
• valstietija.
Iš tikrųjų pastaroji grupė greitai pasipildė kitais visuomenės sluoksniais: amatininkais, pirkliais ir pan. Pirmosios dvi grupės buvo aukštesnieji, privilegijuotieji luomai, o trečioji – žemesnė, be privilegijų. Dėl šios priežasties kartais ji išvis luomu nelaikoma. Trečiojo luomo sąvoka taikoma tik nuo to laiko, kai miestiečiai irgi gavo privilegijų.
• Karalius – visų šalies feodalų vyriausias teisėjas, kariuomenės vadas, hercogų ir grafų senjoras.
• Hercogai ir grafai – stambieji feodalai. Kuo daugiau turėjo žemės tuo buvo stipresni;
• Riteriai – kariniam bajorų luomui priklausantys asmenys. Pagrindinis jų užsiėmimas buvo karas.
• Valstiečiai – už naudojimąsi žeme turėjo atlikti prievoles savo senjorui.
Svarbi viduramžių visuomenės dalis buvo:
• dvasininkai
• vienuoliai
• kunigai.
Vienuoliais tapdavo įvairios kilmės žmonės, bet dažniausiai – žemvaldžių vaikai. Stojantys į vienuolyną duodavo neturto, paklusnumo ir skaistybės įžadus. Buvo ir tokių vienuolių, kurie gyveno ne vienuolynuose, o pavieniui, atsiskyrę. Jie dėvėjo kuklius drabužius, maitinosi iš išmaldos ir nuolat keliaudavo. Seniausias vienuolių ordinas – benediktinai įkurtas 528 m. Kryžiaus žygių į Palestiną metu susikūrė kariniai tamplierių, joanitų, kryžiuočių ordinai. Šių ordinų nariai be įprastų pasižadėjimų, įsipareigodavo ginklu kautis prieš kitatikius. XIII a. kilus dideliam eretikų sąjūdžiui, nukreiptam prieš turtą ir turtingą bažnyčią, kaip atsakas į tai, susikūrė dominikonų ir pranciškonų ordinai. Jie neturėjo jokio turto, buvo uolūs eretikų persekiotojai, tiesiogiai pavaldūs popiežiui.
Žemdirbių visuomenė
Ankstyvaisiais viduramžiais Vakarų Europa buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!