Renesansas. Renesanso žmogaus pasaulėjauta

Renesansas - pereinamasis laikotarpis nuo viduramžių į naujuosius laikus. Keičiasi visuomeninio ir politinio gyvenimo reiškiniai: irsta feodalinė santvarka, kuriasi nauji, kapitalistiniai santykiai: Feodalinės susiskaldžiusios valstybės virsta centralizuotomis (absoliutinėmis) monarchijomis, kur valdžia priklauso vienam valdovui (Anglija, Ispanija, Prancūzija). Kitur (Italijoje, Vokietijoje) ilgiau išlieka politinis susiskaldymas. Iškyla bendros kalbos, bendros kultūros reikalas. Renesansas - tautinių kalbų ir kultūrų suklestėjimo laikotarpis.
XIV – XVI amžiai Vakarų Europai paliko gilų pėdsaką.. Karai, badas, maras, pasiglemžęs 1/3 gyventojų... Prekyba, verslai, žemės ūkis nusmuko, didėjo išnaudojimas, liaudies neramumai nusirito per daugelį šalių. Žlugo paskutinė senovės pasaulio kultūros ir tradicijų puoselėtoja – Bizantijos imperija. To laikotarpio pabaigoje baigėsi centralizacijos ir vienijimo procesas Anglijoje, Prancūzijoje. Europos ūkis atsigavo, gamyba ir prekyba suklestėjo, apėmė ne tik Europą , bet ir užjūrio šalis. Didieji geografiniai atradimai praplėtė žmogaus akiratį, sparčiai vystėsi gamtos ir kiti mokslai, atsirado pirmosios spausdintos knygos. Formavosi naujas žmogus su kitokiu pasaulio suvokimu, su didesniais ir subtilesniais dvasiniais poreikiais.
Nemažai tyrinėtojų renesansą laiko kaip milžinišką kultūrinę bangą, kilusią VIII a. prie Ramiojo vandenyno Kinijoje ir nuslūgusią XVII a. prie Atlanto vandenyno Europoje.
Vakarų Europos šalyse renesansas apima 15-16 a. Jis prasideda Italijoje, nes ten suklestėjo miestai. Europoje tuo metu irsta feodalinė santvarka, kuriasi kapitalizmas. Susiskaldžiusios valstybės virsta centralizuotomis monarchijomis, kur valdžia priklauso monarchams ( Anglija, Ispanija, Prancūzija).
Renesanso laikais susilpnėjo bažnytinė valdžia ( suskyla katalikų bažnyčia, reformacija leidžia atsirasti įvairioms protestantizmo kryptims: liuteronybei, kalvinizmui, anglikonybei), todėl vis daugiau dėmesio skiriama žmogui ir jo pasauliui. Iškyla veržli asmenybė, nebijanti pabrėžti savo subjektyvumą, juntanti savo asmeninę vertę. Šia prasme renesansas skiriasi nuo viduramžių, kur asmuo buvo visai palenktas religijos, valdžios, visuomenės valiai. Iškyla humanizmas.
Vienas iš pagrindinių Renesanso bruožų yra humanizmas: žmogus tapo aukščiausia vertybe. Humanizmas įsiskverbė į visas sritis. Tiek praktiniame, tiek dvasiniame gyvenime menkai tebuvo paisoma viduramžių tradicijų. Religinės pažiūros nustumiamos į antrą planą, iškilo mąstantis žmogus, kuris vietą visuomenėje išsikovojo savo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!