N.F. de Coulanges "Senovės miestas"

2007 m.
Numa Denys Fustel De Coulanges – prancūzų istorikas. Gimė Paryžiuje 1830 gegužės 18d.. Mirė 1889m. rugsėjo 12d. Knygą „ Senovės miestas“ parašė 1864m., kurioje jis įtaigiai parodo to meto dalį žaidimų religinėje politikoje ir supažindina su Graikų ir Romėnų socialinę evoliucija. Tačiau besiformuojantis vienintelis religijos veiksmas evoliucija buvo iškreiptas istorinių faktų, todėl knyga buvo skirta, kad visų evoliucijos etapų atžvilgiais būtų nuosekli, pilna sąmojingų įdėjų. Knyga – religinė studija, kaip religija dalyvavo asmens gyvenime ir kaip ji prisidėjo prie tam tikro gyvenimo laikotarpio, t.y. miesto, valstybės susidarymo.
Šis klasifikavimas parodo, kaip antikos laikotarpiu buvo žingsnis po žingsnio einama link centralizacijos. Kiekvieną kartą žengiant žingsnį į priekį kinta žmogaus sąmonę, kartu su juo kinta ir valstybės institucijos bei įstatymai, todėl nereikia griežtai pasisakyti prieš vienokį ar kitokį valdymo būdą, nes šiuolaikinis žmogus vienaip žvelgia į praeities valdymo formas, o antikos laikų žmogui šiuolaikiniai valdymo būdai gali būti nesuprantami. Tačiau antikos žmonės paliko neišdildoma pėdsaką žmonijos istorijoje, tai, kad buvo padėti pamatai šeimai, santuokai, paveldėjimo teisei. Visi šie procesai privedė prie to, kad šeima išsiplėtė į bendruomenę, todėl pradėjo kurtis miestai, kuriuos valdė šeima. Šeima davė pradžią kurtis institucijoms, įstatymams ir teisei. Tačiau šių procesų pagrindinė ir didžioji jungtis buvo tikyba.
I. TIKYBINIAI SENOVĖS ĮSITIKINIMAI
Autorius pradeda nagrinėti Graikų ir Romėnų gyvenima nuo jų tikybinių įsitikinimu. Pradeda samprotavimus ar buvo tikima pomirtiniu gyvenimu, kaip jie vertino vėlės ir mirties vaidmenį.
Kaip jie žiūrėjo į sielą? Laidotuvių apeigos geriausiai išreiškė jų požiūrį į vėlę. „ Vergilijus, aprašinėjęs tikybinęs apeigas, rašo: „ Mes uždarome vėlę į karstą“1, buvo tikima, kad siela ilsisi kape ir kartu išlieka visą laiką susijusi su žmogumi. Tinkamai palaidota siela gaus ramybe, tačiau jei nebūdavo rengiamos apeigos ir žmogus užkasamas be jokių ceremonijų – siela tampa klajūne. Antikos žmonėms buvo labai svarbu apeigos, nes jų neatlikus atsitikdavo tai, kad vėlė tapdavo klajūnė ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!