Senovės istorija. Graikų ir romėnų pasaulis

Ankstyvojo laikotarpio keramika siejama su neolito laikotarpiu. Egėjo jūroje pasirodo kaip juodoji keramika. Šis atspalvis nėra būdingas Mesopotamijos keramikai. Vėliau atsiranda spalvotoji keramika, vyrauja pastelinės spalvos. Vėliau matome meniškai apdorotą keramiką. Neolito kultūra – VII tūkst. Pr. Kr. Ryškiausiai pasireiškia Kretos saloje. Kreta (vėliau Mikėnai) sudaro ėgėjo kultūros židinius. Radiniai susiję su šia kultūra randami plačiau, pasiekia net dabartinės Ispanijos teritoriją. Dauguma gyventojų Kretoje gyveno olose (neolito laikotarpiu), pastatai ovalinės formos. Viena svarbiausių naujovių – plytos atsiradimas. Ji degta ne krosnyje, o saulėje. Ankstyvoji Kretos civilizacija pasižymi gyvulininkystės išvystymu. Akivaizdi medžioklės, žvejybos įtaka žmonių gyvenimui. Žemdirbystės būta mažai. III tūkst. Galima kalbėti apie monumentaliąją architektūrą, tuo pačiu apie civilizacijos pradmenis. Atsiranda žalvario įrankiai. Garsiausi tyrinėtojai pasireiškia XIX a. pab. – XX a. pr. Kalbant apie Kretą, didžiausią įtaką mosklui suformavo Artūras Evansas. Jis davė šiai kultūrai davė ir specifinį pavad., jis ją pavadino Minojaus vardu (senesnėje literatūroje Minas).
Pagal mitą, svarbiausias graikų dievas Dzeusas kūdikystėje buvo paslėptas nuo savo tėvo Krono. Iš Kretos Dzeusas priplaukė prie Finikijos (Kanaano) ir pagrobė Europą. Parsigabeno ją į Kretos salą ir iš jų santuokos gimė Minojas. Kartu su kitais broliais turėjęs paveldėti valdžią Kretoje. Minojas atsikratė brolių ir tapo vienvaldžiu, vedė Persifają, suvienijo Kretos salą ir labai išplėtė savo įtaką. Dėl apsižiūrėjimo, Minojas blogai atliko aukojimo pareigą, dėl to ant jo supyko Poseidonas ir jo šeimą prakeikė. Jam gimė Minotauras – pusiau žmogus, pusiau jautis. Tam, kad paslėpti sūnų nuo visuomenės, bet jį išsaugoti, tėvas pastatė jam labirintą. Iš ten jis valdė šalį ir reikalaudavo duoklių – jaunų merginų. Tesėjas nusprendė tai užbaigti, surado Minotaurą, jį nužudė ir tapo Kretos valdovu. Vedė Minotauro seserį – Ariadnę.
Henrikas Šlimanas (1822-1890) jis surado Troją (1871). Paskutinį savo gyvenimo ketvirtį kasinėjo Peloponeso pusiąsalį. Vienas svarbiausių atradimų – Tirinto miestas.
1. Ankstyvasis – 3000-2100 m. formavimasis Kretos salos pakrantėje. Išryškėja Knosas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!