Romėnų ir graikų dievai

CERERA- seniausia chotiška žemės givybinių galių, javų augimo ir brandos, požemio šalies deivė, galinti užtraukti beprotybę; tai pat motinos bei santuokos deivė. Cerera garbinta kaip kaimo bendruomenės(pago) saugotoja, kaip derliaus saugotoja nuo plėšikų (jai paprastai paaukodavo nuteistąjį, naktį sugautą vagiant derlių). Vėliau ji buvo garbinama tik kaip javų ir derliaus deivė. Cererą labai gerbė žemdirbiai, šlovinę ją per Cerealijas ir per pagų šventes Paganalijas. Cerealijos vykdavo balandžio 19d. Per jas vykdavo cirko ir teatro pasirodymai, įvairios apeigos. Tai tūrėjo apsaugoti pasėlius nuo sausros ir skatinti augimą.
DIANA-augmenijos dievybė, gimdyvių padėjėja, mėnulio įsikunijimas.
Romos provincijose Dianos vardu vadintos vietinių gyventojų deivės-„miško šeimininkės“, deivės motinos, vaisingumo tiekėjos augalams ir gyvūnams.
FORTŪNA-likimo, sėkmės deivė. Iš pradžių fortūna buvo derliaus deivė(tai rodo jos vardo kilmėiš veiksmažodžio ferre „nešti“) tai pat motinos bei moterų deivė. Vaisių tiekėją Fortūną garbino sodininkai, jos šventė(birželio11d.) sutapo su vaisingumo ir vaikų gimimo deivės Mater Matutos diena. Nuotakos dovanodavo savo drabužius Fortūnai-„mergelei“. Fortūna- moterų gynėja. Beveik visų imperatorių lakais buvo monetų su Fortūnos atvizdais. Jičia vaizduojama su gausybės ragu, kartais ant rutulio ar rato (laimės nepastovumo simbolio) arba užrištomis akimis.
JUNONĖ-santuokos, motinystės ir vaisingumo deivė. Manyta, kad kiekviena moteris turi savo junoną. Ji yra Jupiterio žmona. Kartu su Jupiteriu ir Minerva sudarė „Kapitolijaus trijadą“. Junonos šventė- Matronalijos- būdavo švenčiamos kovo 1-ąją, o Kaprotinos įventė- liepos 7-ąją. Joje kartu su laisvosiomis moterimisdalyvaudvo ir vergės. Į Junoną kreipiamasi ir per sutuoktuves, jai aukojama po gimimo, nešamos padėkos dovanos. Artėdamos prie Junonos šventyklos moterys atsirišdavo visus mazgus(jei tokių būdavo drabužiuose0, kad jie netrukdytų gimdant.
KUPIDONAS-(iš lot. cupido „stpri aistra“) meilės dievas.
KARNA-požemio pasaulio deivė. Per Karnarijų šventę deivei aukodavo pupų košę, o artimųjų kapus puošdavo gėlėmis.
Karna yra nimfa medžiotoja, kuri savo meilužius įvilioja į tamsias olas, o pati pasislepia. Ją pergudravo Janas, nes galėjo matyti, kas vyksta jam už nugaros. Tapęs Karnos meilužiu, Janas jai suteikė teisę prižiūrėti durų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!