Graikų religija. Graikų ir romėnų religijų panašumai ir skirtumai

Graikų religija ėmė formuotis dar Kretos-Mikėnų epochos bei irstančios gimininės santvarkos (XI—IX a. pr. Kr.) laikotarpiu. VIII—VII a. pr. Kr. ji jau buvo visiškai susiformavusi. Pagrindiniais rašytiniais šaltiniais, padedančiais rekonstruoti jau trečios kartos (antropomorfinio pavidalo) graikų dievus, yra Homero ir Heziodo kūryba.
• Graikų religija ėmė formuotis dar Kretos-Mikėnų epochos bei irstančios gimininės santvarkos (XI—IX a. pr. Kr.) laikotarpiu. VIII—VII a. pr. Kr. ji jau buvo visiškai susiformavusi. Pagrindiniais rašytiniais šaltiniais, padedančiais rekonstruoti jau trečios kartos (antropomorfinio pavidalo) graikų dievus, yra Homero ir Heziodo kūryba.
• Ir materialūs daiktai, kaip saulė, mėnulis, požeminis pasaulis, ir nematerialūs dalykai, kaip protas, grožis, meilė, tapo dievais. Buvo dievybių, įasmeninančių žmogaus veiklą, tokią kaip medžioklė, karas ar vedybos. Taigi graikai susikūrė aplink save painią sistemą, kurioje šimtai dievų ir deivių gyveno kasdieninį gyvenimą. Dar daugiau - graikų dievybė turi žmogaus pavidalą, būdą ir jausmus. Graikų dievas, kaip ir žmogus, moka pykti, būti neteisingas, neištikimas ar apgaudinėti. Dievas tarsi pratęsia žmogų. Dievas - žmogus ir žmogus - dievas. Skiria juos tačiau viena savybė - tai nemirtingumas: dievai nesensta ir nemiršta. Taip pat jie turi nepaprastų galių, pavyzdžiui, lengvai pasiverčia kuo nors kitu, išnyksta arba pasirodo bet kurioje vietoje. Be pagrindinių dievybių, gyvenančių Olimpe, graikai garbino aibę antraeilės svarbos dievų. Kiekviena upė ar upelis turėjo savo dievą; laukuose gyveno kentaurai, pusiau žmonės, pusiau arkliai, ir satyrai ožio kojomis; miškų šaltiniuose gyveno malonios merginos nimfos.
• Graikai išsigalvojo ir didvyrių - žmonių, tapusių pusdieviais dėl savo žygdarbių. Garsiausi iš jų yra Tesėjas, mitinis Atėnų įkūrėjas, nuplaukęs į Kretą ir nužudęs pabaisą Minotaurą Knoso rūmuose; Edipas, išvadavęs Tėbus iš baisiojo Sfinkso, ir ypač Heraklis, atlikęs dvylika garsių darbų.
• Religines graikų apeigas sudaro maldos, aukos, dovanos dievams, šventės ir eisenos. Visi šie veiksmai atliekami religiniame centre, šventoje vietoje, kurioje stovi šventykla ir kiti pastatai skirti kultui. Kai kurios iš tų šventų vietų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!