Antro Pasaulinio karo pradzia- 1939 rugsejo 1 diena, kai Vokietijos armija isiverze i Lenkija.
Priezastys: 1) Priezastys slypejo Versalio sistemoje. 1931m. Japonija uzima Mandziurija ir ishstoja ish Tautu Sajungos. 1926 m. Vokietija priimta i Tautu sajunga (nuginkluota). Ji buvo nepatenkinta del to, kad ja nuginklavo ir Tautu Sajungos reikalavo, kad visos shalys nusiginkluotu. Atejus Hitleriui, uzpuole Reino sriti, ishstojo ish Tautu Sajungos. 2) Fashizmo ir komunizmo idealogiju susikirtimas. 1936m. susidaro “ashis”- susijungia Japonija, Italija ir Vokietija. 3) Gyvybines erdves siekimas. 4) Tautu sajungos neveiklumas (bejegishkumas). Visos valstybes su skirtingais siekiais. Tautu Sajunga neturejo karines strukturos, todel ji nesiprieshino Hitleriui. 5) Molotovo Ribentropo paktas suteike daugiau drasos Vokietijai, nes ji galejo nebijoti Anglijos ir Prancuzijos.
Kai 1939 rugpjucio 23 d. SSRS ir Vokietijos buvo pasirashyta nepuolimo sutartis, Vokietija galejo nebijoti karo dviem frontais.
1939 rugsejo 13 d. vokieciu kariuomene apsupo Varshuva.
1939 rugsejo 17 d. Maskvoje buvo paskelbta, kad Lenkijos valstybe nebeegzistuoja.
1939 rugsejo 3d. D.B. ir Prancuzija paskelbe kara Vokietijai.
Uzgrobes Lenkija, Hitleris pasiule Prancuzijai ir D.B. sudaryti taika, pripazinti jo pergale. Vakaru valstybes tokio pasiulymo neprieme. Abieju pusiu armijos stovejo viena prieshais kita ir lauke. Shis laukimas, igaves keistojo karo pavadinima, buvo naudingas Vokietijai. Ji permete I Vakarus Lenkijoje nebereikalingus dalinius, mobilizavo tukstancius vyru.
1940 balandi Vokietija netiketai uzpuole Danija ir Norvegija. Pirmoji buvo okupuota be pasiprieshinimo, o Norvegijoje vokieciams ishkart pasiseke uzimti pietine dali su sostine Oslu. Shiaurineje dalyje mushiai vyko ilgiau, bet taip pat baigesi vokieciu laimejimu.
1940 m. geguzes 10 d. Hitlerio armija pradejo gerai parengta puolima. Ji isiverze i Prancuzija ir neutralias valstybes- Nyderlandus, Belgija, Liuksemburga.
Vermachtas tese puolima I Prancuzijos giluma ir birzelio 14d. be mushio uzeme Paryziu. Kara Prancuzijai paskelbe ir Italija. Prancuzu politikai ir karine vadovybe mate tik viena isheiti- pasiduoti Hitleriui. Vyriausybes vadovu tapo susitarimo su Vokietija shalininkas A.Petenas.
1940 m. birzelio 22 d. buvo pasirashytos paliaubos, kurios reishke Prancuzijos kapituliacija.
1940...
Šį darbą sudaro 2174 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!