1926-ųjų metų perversmas

Pokarinių revoliucijų atmosfera padarė Lietuvos vidaus politiniam gyvenimui didelę įtaką, ko pasekoje jai teko pergyventi didelių politinių įtempimų.
Partinis susikaldymas Lietuvoje jau buvo pasirodęs ir valstybės kūrimo laikotarpyje, o pirmose nepriklausomosios respublikos metuose stipriai pasireiškia daugiausia iš Rusijos atnešta socialinio radikalizmo ir neriboto demokratizmo įtaka. Ir steigiamasis Seimas, ir kiti pastarieji Seimai tą radikalizmą reiškė tiek Konstitucijoje, tiek visose reformose. Katalikiškosios ir sociališkosios srovės viena su kita varžėsi, kuri demokratiškesnė ir radikalesnė. Visuotinio ir lygaus balsavimo sąlygose tos varžytinės ėjo ligi demagogijos ir rietenų, kurios visuomenę ne tiek auklėjo ir organizavo, kiek demoralizavo ir skaldė. Pati parlamentarizmo sistema mūsų šalyje - kur daugumą sudaro ūkininkai be ryškios diferencijos - parodė, kad dirbtiniai susiskaldymai partijomis padaro vyriausybę nevieningą ir bejėgę.
Dar steigiamąjame Seime, susirinkusiame 1920 metais, buvo palyginti vienalytė, nors ir keliomis srovėmis susiskaldžiusi krikščionių demokratų dauguma, kuri iš pradžių mėgino sudaryti koaliciją su valstiečiais liaudininkais. Tačiau koalicija buvo priimta tik krikščionių demokratų balsais.
Pirmame paprastąjame Seime, išrinktame 1922 metų pabaigoje, nebuvo jokios partijų daugumos. Net renkant prezidentą atsirado keblumų, kurie negalėjo būti pašalinti, nes opozicija nenorėjo pripažinti prezidento rinkimų teisėtais dėl nepakankamo skaičiaus balsų. Krikščioniškosios grupės, turėdamos tik 38 atstovus iš 78, mėgino valdyti tikėdamosios sumedžioti keletą balsų iš mažumų ar kitų partijų atskalūnų. Tačiau toksai valstybės reikalų tvarkymas atsitiktinės daugumos dėka Seime ilgai negalėjo tęstis, ir Seimas dėl to buvo prieš laiką paleistas.
Nauji rinkimai vėl davė krikščioniškųjų grupių (Krikščionių demokratų, Ūkininkų sąjungos, Darbo federacijos) daugumą, kuri sugebėjo išlaikyti vyriausybę per visą kadenciją, t.y. per visus 3 metus. Tuo metu buvo tęsiama žemės reforma ir ūkinė pažanga Lietuvoje gana smarkiai kilo. Tačiau ūkis negalėjo išvengti to meto pasaulinės ekonominės krizės, kuri pakirto krikščionių bloko orumą. Tuo pasinaudojusios opozicinės partijos - liaudininkai, tautininkai, socialdemokratai išvystė stiprią propogandą, todėl nauji 1926 metų pavasario rinkimai praėjo užnuodytoje rietenų atmosferoje. Kairiųjų partijų opozicija pasinaudojo tikromis ir pramanytomis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!