Žmonių likimai literatūroje

Kiekvienas istorijos įvykis gali nulemti žmogaus gyvenimą.Tad ši problema neretai naginėjama ir literatūroje. Anot Lietuvos istoriko Alfredo Bumblausko, 1863 metų sukilimas įeina į garsiausių žygdarbių sąrašą nuo pagoniškos Lietuvos iki paskutinio pasipriešinimo sovietų valdžiai. Tačiau tarpukariu šis istorijos įvykis buvo ignoruojamas, nes manyta, jog tai mums svetima, susiję su lenkų tauta, jog sukilime dalyvavo tik Lenkijos bajorija, sulenkėję lietuviai. Iš tiesų, kadangi buvo žadama suteikti žemės nuosavybę, daugiausia į maištininkų gretas išėjo beteisių lietuvių valstiečių. Po nepavykusio sukilimo daugelis buvo ištremti, nužudyti, kiti išgyveno kančias ir nerimą dėl artimųjų. Šis dramatiškas istorijos įvykis minimas ir J.Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“. Joje atskleidžiamas tragiškos istorijos mechanizmo sulaužyto mažojo žmogaus likimas. 1863 metų įvykiai, žmonių dvasinio sukrėtimo padariniai atskleidžiami per moters tragediją . Juozapota — jauna, graži, laiminga moteris - patenka į tokias istorines situacijas, kurių negali nei išvengti, nei pakeisti: ji nepajėgia išgelbėti nei savo vyro, nei išsigelbėti pati. Jos vyra Petras Banys, išgirdęs kunigo prakalbą apie „išsiliuosavimą“, naują geresnę valdžią ir baudžiavos panaikinimą, nusprendžia prisidėti prie maištininkų ir išvyti rusus iš gimtojo krašto. Nieko nesakęs Juozapotai , tik slapčia palaiminęs, išeina iš namų pas sukilėlius į mišką.Nors Petras paaukoja dėl laisvės, lygybės ir žemės savo gyvybę, tačiau rašytojui itin svarbu atskleisti Juozapotos vidinius išgyvenimus, kaip tai, kas dedasi jos širdyje, atsispindi veikėjos išorėje. Laukdama Petro Juozapota niekam neberodė linksmo veido, sublogo. Girdėdama gandus, jog maištininkai žiauriai baudžiami, ji nusprendžia eiti ieškoti savo vyro ir išvyksta į miestą. Tačiau dažnai širdis pasako, ko protas nesupranta. Pranašiškas sapnas, kurį Juozapota sapnavo prieš Petrui išeinant, virsta tikrove, žlunga Juozapotos ir Petro laimingo gyvenimo vizija: ji pamato savo vyrą, pakartą miesto aikštėje, netenka kūdikio, yra pasodinama į kalėjimą, grįžusi į gimtajį sodžių, ji tampa bename — šių skraiudų jos dvasia negalėjo atlaikyti. Juozapotos žodžiai: „Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?...“ yra išlikusio dviejų žmonių artumo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!