Pokariniai žmonių likimai

Iš istorijos pamokų visiems puikiai žinomi pasauliniai karai, sudrebinę žmoniją praeitame amžiuje, po jų gyvenusioms kartoms paliko krauju pasruvusią žemę, iki kaulų įsismelkusį siaubą ir užkrečiamą beviltiškumą. Pokario amžininkų prisiminimai atveria mums galimybę susipažinti su to meto žmonių likimais ir įkvepia rašytojus perpasakoti tvyrojusią nuotaiką ir mintis. Problemos, atsiradusios sugniuždytoje visuomenėje, atsiskleidžia Alvydo Šlepiko bei Liongino Baliukevičiaus – Dzūko kūryboje.
Lietuvos jaunosios kartos poetas, režisierius, aktorius bei scenaristas Alvydas Šlepikas, remdamasis pokario siaubą išgyvenusiųjų prisiminimais, knygoje „Mano vardas Marytė“, sukuria rūstų peizažą, gąsdinantį žiaurias, tačiau tikroviškais likimais. Pokario sūkuryje, netekčių ir skausmų iškankinti žmonės praranda sveiką protą, ištirpsta riba tarp žmogaus ir žvėries, viršų ima mūsų sadistiška prigimtis, tačiau, net ir siautint chaosui, nedingsta meilė ir pasiaukojimas dėl artimųjų. Į kūrinį įžengiame nykią 1946-ųjų žiemos dieną. Ant tilto, kybančio tarp varganos žemės ir pilko dangaus stovi du rusų kareiviai, stebintys vokiečių vaikus, bandančius ledu perbėgti iš vieno upės kranto į kitą. Kareiviai, lyg pramogai, į vaikus meta granatą. Pasigirdus sužeistų vaikų klyksmams rusų kareiviai ramiai prisidega suktinę. Toks beširdiškumas parodo, kad išgyvenęs nesibaigiančias mirtis karo lauke, žmogus tampa joms apatiškas, niekas nebesustabdo jo nuo destruktyvaus, amoralaus elgesio. „Mano vardas – Marytė“ taip pat atskleidžia šiuo metu mažai pažįstamą, o galbūt kai kam visai negirdėtą temą – vilko vaikų gyvenimą. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Rytų Prūsijoje daugybė šeimų palaidojo vyrus, moterys tapo našlėmis, o jų vaikai – šeimos išlaikytojais. Motinų siunčiami vokietukai keliaudavo į Lietuvą, kur dirbdami ir elgetaudami prasimanydavo maisto alkį kenčiančioms savo šeimoms. Šiame kūrinyje tokiu vilkiuku tampa Heinsas, Evos sūnus. Berniukas labai myli savo šeimą, išėjęs visada sugrįžta, parnešdamas maisto. Eilinį kartą leidęsis į kelionę Heinsas sunkiai suserga ir yra priglaudžiamas rusų karininko ir vokiečių kalbos vertėjos šeimos. Nors moteris kantriai slaugo Heinsą ir neužsimena apie tai, kad jam reikės grįžti iš kur yra atėjęs, veikėjas nenustoja galvoti apie...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!