Žmogus nusikalsta neišvengiamai ir tik kaltės jutimas išteisina jo žmogiškumą

Visi žmonės klysta ir tik tie, kurie jaučia kaltę, yra išteisinami. Psichologijoje kaltė- negatyvus jausmas, susijęs su poelgiu, sukėlusiu neigiamas pasėkmes pačiam ar kitiems žmonėms. Jausdamasis kaltas, žmogus nuolat save smerkia, kaltina, tačiau jausdamasis kaltas žmogus supranta, jog elgiasi neteisingai, kad jo elgesys prieštarauja principams ir taisyklėms, kurių laikosi aplinkiniai. Šiuo atveju kaltė yra tarsi indikatorius, padedantis ateityje susilaikyti nuo panašių poelgių, ir jis padeda žmogui priimti teisingus sprendimus, ištaisyti savo padarytas klaidas ir būti žmogumi, o ne gyvuliu. Žmogiškumas tradiciškai visų yra suprantamas kaip tam tikra žmogaus moralinė savybė, aprėpianti palankumą, pagarbą, atjautą ir pasiaukojimą dėl kitų. Taigi žmogiškumą žmonės dažnai priima kaip labai svarbų aspektą, be kurio individas tikriausiai būtų tiesiog tuščios sielos žmogus, be galimybės suprasti ir jausti.
Žmonės nuo seniausių laikų laikosi Dekalogo- Dievo dovanotos didžiosios žmogaus teisių deklaracijos- ir sulaužę bent vieną įsakymą jaučia kaltę ir atgailauja. Mozė prieš savo mirtį kalba į Pažadėtąją žemę tuoj įžengsiančiam Izraeliui: „Jei laikysiesi Viešpaties, savo Dievo, įsakymų, klestėsi ir tapsi gausus, o Viešpats, tavo Dievas, laimins tave krašte, kurio eini paveldėti“ . Tačiau akivaizdu, kad šie įsakymai buvo žinomi ir anksčiau. Jie įrašyti žmogaus širdyje nuo pat sukūrimo pradžios ir žinomi kaip prigimtiniai įstatymai. Šie įstatymai žinoti ir kitose religijose, kultūrose. Kiekvienam asmeniui yra savaime aišku, kad negalima vogti, meluoti, paleistuvauti ir t. t. Apie šiuos įsakymus kalba XIX a. pabaigos, XX a. pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje Jonas Biliūnas novelėje „Vagis“, kurioje pasakojama apie sodietį Jokūbą, kuris prisimena įvykį, kai, susiklosčius aplinkybėms, užmušė vagį. Jis sulaužė penktąjį Dekalogo įsakymą ir tas kaltės jausmas graužė visą gyvenimą. Jokūbas yra įsitikinęs, kad padaręs ką nors blogo kitam, pirmiausia padaro bloga sau. Praėjus nemažai laiko po įvykusio atsitikimo, ieškodamas nusiraminimo, palengvėjimo, veikėjas pripažįsta savo padarytą nuodėmę kunigui, žmonai, artimiausiems kaimynams ir net nori prisipažinti valdžiai. Tai rodo, kad...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!