Žmogiškosios dramos Vaižganto ir V. Krėvės kūryboje

Žmogiškosios dramos Vaižganto ir V. Krėvės kūryboje.
V. Krėvė ir Vaižgantas - du lietuvių literatūros klasikai, kurie nuostabiai, prasmingai ir savitai pateikia mums daugybę vertingų kūrinių. Manau, kad šie rašytojai yra ištisa gimtosios prozos epocha, stulbinanti atpasakojimų, romanų, dramų įžvalgumu bei istoriniu tiksulumu. Tobulai interpretavę žmogaus vidinį pasaulį, likimą ir gyvenimą autoriai paliko skaitytojams neišsenkamus apmąstymų klodus, į kuriuos gilinamės ieškodami to meto žmonių pasaulėvokos pirmapradžių versmių. Vienas iš tokių kūrinių yra Vinco Krėvės “Šarūnas”.
Šią tragediją klasikas parašė savo literatūrinėje aušroje, prozininko kelio pradžioje. Dramoje vaizduojama to meto žmonių pasaulėžiūra, jų laisvės, galios supratimas. Pagrindinis veikėjas - legendų ir padavimų, mitų personažas - Šarūnas. Šis herojus nuo pat mažens buvo nuskriaustas likimo. Visas jo gyvenimas - kova dėl tolesnio būvio, prasmingos egzistencijos. Dzūkų valdovas naudodamas savo moralinę stiprybę, neįveikiamą ir “šaltą” valią sujungė tėviškės kraštus, iškėlė ir išaukštino gimtinės laisvę. Tačiau šis aspektas buvo tarsi atoveiksmis, kuris gniuždė Šarūno asmenybę, viiškai palaužė humaniškus siekius. Ieškodamas supratimo aplinkybių tarpe, valdovas susilaukė tik priekaištų, niekšingų poelgių. Taigi manau, kad tragedijos pagrindinio veikėjo dramą sudarė silpnos viduje asmenybės bei morališkai neprasmingų dogmų kova, istorinės epochos ir vieno žmogaus siekių sankirta, kuri ardė Šarūno psicholigiją.
Visiškai priešingas yra kūrinio “Skirgaila” personažo likimas, gyvenimo vingiai. Kunigaikštį V. Krėvė vaizduoja stovintį tarp Vytauto Didžiojo galybės ir Jogailos apsukrios politikos. Skirgaila - asmenybė, iškilusi virš epochos sutemų, niūraus laikotarpio kasdienybės. Šis personažas yra orus, savimi pasitikintis, dvasiškai stiprus tautos vedlys, manau, savotiškas gelbėtojas. Tačiau artėjančios negandos, skaudūs likimo smūgiai maksimaliai pakeitė kunigaikštį, jo siekius. Skirgailos racionalų protą ir suprantančią neviltį sielą netikėtai užlieja šalto, mirtino pesimizmo banga, kuri šluoja iš savo kelio bet kokius dvasinius svyravimus, religinius įsitikinimus. Būtent senosios, lietuviškosios pagonybės kova su universaliai nauja krikščionybe - aspektas, kuris pakeitė iki tol monotonišką žmonių būtį, pasikeitimų nesudrumstą gyvenimą. Skirgaila ypač skaudžiai išgyveno aplinkinių dažnas išdavystes, nesuprantamai savanaudiškas niekšybes....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!