V. Krėvės – Mickevičiaus dramos ,,Skirgaila‘‘ ištraukos analizė ir interpretacija

V. Krėvės – Mickevičiaus dramos ,,Skirgaila‘‘ ištraukos analizė ir interpretacija

Vincas Krėvė – Mickevičius reikšmingiausias XX a. pradžios lietuvių rašytojas , literatūros klasikas, sukūręs dramą – tragediją iš senovės lietuvių gyvenimo, pavadinimu ,,Skirgaila‘‘. Dramoje atsiskleidžia viduramžių laikotarpis, kai Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdė narsūs ir didingi kunigaikščiai. Tai viena pirmųjų dramų lietuvių literatūroje, kurioje atsiskleidžia tragizmas: mirę – nužudyti veikėjai, konfliktai tarp veikėjų, krikščionybės ir pagoniškumo priešiškumas. Vincas Krėvė – Mickevičius kūrinyje išryškina Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo sūnų, Jogailos ir Švitrigailos brolį Skirgailą. Dramos ištraukoje išreiškiamas dviejų pagrindinių veikėjų – Skirgailos ir Onos Duonutės konfliktiškas dialogas, kuriame atsispindi tragiškosios dramos motyvas.

V. Krėvė dramoje pateikia Skirgailos psichologinį portretą – tai žiauraus charakterio tragiška asmenybė, kurio viduje kyla kova tarp proto ir jausmų. Kunigaikštis, norėdamas būti geru valdovu mąsto taktiškai, tačiau tokioje įtemptoje situacijoje jam trūksta doros bei empatiškumo jausmų. Rūpindamasis tėvynės stabilia būsena, pagrobia Lenkijos kunigaikštytę, kad priešai nepagrobtų iš jo žemių. Taip pat atsisako svarbaus gimtinės aspekto – senojo lietuvių tikėjimo, trokšdamas, jog Lietuva būtų saugi, kad kaimynai lenkai ir vokiečiai nesutriuškintų brangiosios tėvynės – Lietuvos. Dėl šių veiksmų susipina valdovo veiksmų pasekmės, kad išsaugotų Lietuvą kitų akyse Skirgaila tampa žiaurus ir atsainus kitiems individams. Šios ištraukos atveju savo sužadėtinei, Lydos kunigaikštytei– Onai Duonutei. Įžengęs į moters kambarį Skirgaila trokšta sužinoti Onos jauseną, tačiau neketinantis keisti savo jau atliktų veiksmų. Ona Duonutė viltingai prašo savo pagrobėjo sugrąžinti ją savo mylimajam – Mozūrų žemės kunigaikščiui. Skirgaila, užtikrinęs saugoti savo valdas, atkaklaus ginčo metu tvirtai paskelbia, jog nesiruošia kunigaikštytės grąžinti atgal. ,,Aš myliu Lietuvą ir skaldyti jos dalimis niekam neleisiu nei tau, nei broliui, nei Kęstučio sūnui.‘‘ Be galybės neigiamų bruožų atsispindi ir gerieji valdovo bruožai – nuoširdumas: ,,Gerai, kad tu nesisieloji ir drąsiai kalbi. Aš mėgstu drąsius, ir todėl tu man dar labiau patinki.‘‘ Savikritika: ,,Tu tiesą sakai, aš nevertas esu pagarbos. Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti.‘‘ Neįvertinęs žmonių jausmų Skirgaila tampa uždaras ir vienišas. ,,Ką aš manau, kad gera yra, visuomet pasirodo, kad pikta, ir todėl nusiminimas mane graužia, ir todėl aš geriu.‘‘ Norėjęs gero, valdovas netenka kitų pasitikėjimo, jį ištinka nerimas dėl Lietuvos ateities. Uždarumas ir nepasitikėjimas žmonėmis verčia Skirgailą griūti iš vidaus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!