V. Krėvė-Mickevičius "Skirgaila". Ištraukos teksto interpretacija

Vincas Krėvė. „Skirgaila“ I dalis Tarp dviejų pasaulių II veiksmo ištrauka Teksto interpretacija Vincas Krėvė-Mickevičius – XIX-XX a. gyvenęs ir kūręs lietuvių literatūros klasikas, prozininkas ir dramaturgas, rašęs įvairių žanrų kūrinius, derinęs realistinį konkretumą ir romantinį pakylėtumą. Vienas svarbiausių ir brandžiausių jo kūrinių – istorinė drama „Skirgaila“, kurioje vaizduojama Lietuva XIV a. pabaigoje, nagrinėjamos įvairios žmogaus pasaulėžiūros ir egzistencijos problemos. Ištraukoje vyksta dialogas, plėtojantis konfliktą tarp LDK bajorų ir vaidilos Stardo. Veikėjų kalba išsami, argumentuota, užtikrinta, jų mintys ir jausmai aiškiai pateikiami („Narsiam vyrui visuomet tinkamas laikas garsiai pasireikšti ir garbę įsigyti.“). Remarkos padeda labiau įsijausti į dramos veiksmą, perteikia veikėjų emocijas, nuotaiką, išvaizdą, veiksmus („barbindamas į skobnis pirštais, pusbalsiu“). Pagrindinė ištraukos problema, dėl kurios ir vyksta konfliktas, yra kova „tarp dviejų pasaulių“: protėvių puoselėtos pagonybės ir naujosios religijos – krikščionybės. Bajorai ir kunigaikštis vadovaujasi blaiviu protu ir pamina tikruosius savo troškimus: „Tu gražiai kalbi, vaidila, ir malonu tavęs klausyti. Kas nenorėtų grąžinti garbingų senovės laikų!.. <...> Bet jų sugrąžinti neišgali dievai, ir mes nebepajėgsime.“ Stardo pozicija kitokia, jis ištikimas seniesiems dievams ir kitus ragina klausyti savo širdies, taip lengvai nepasiduoti („Tai kodėl gi nesielgiate, kaip liepia jums jūsų širdys, kaip kad elgtis dera garsiųjų tėvų ainiams?“). Tačiau aiškiai jaučiama visų veikėjų antipatija vokiečiams, lenkams bei jų dievui: „Kam gi susidraugavote su žiaurių vokiečių ir klastingų lenkų dievu, jei mylite savo kraštą!“ Ištraukoje išryškėja ir kūrinio vertybės: tikėjimas, savo įsitikinimų gynimas, ištikimybė seniesiems dievams, meilė savo kraštui, pagarba protėviams, narsumas: „Mes mylim tėvų kraštą lygiai kaip ir tu. O kad mūsų širdis narsi ir ranka tvirta kovoje, gerai žino priešai ir neabejoja mūsų draugai.“ Veiksmo erdvė uždara: Vilniaus Aukštoji pilis, „nedidelis niaurus kambarys, žemais skliautais ir mažučiais laingeliais“. Tikslus laikas nenurodomas, tačiau galima nuspėti, jog tai – XIV a. pabaiga, kuomet Lietuvą valdė Skirgaila, neseniai priimta krikščionybė. Ištraukoje vartojama daug retorinių meninės raiškos priemonių: sušukimų („Visa šalis vieno tik laukia, vieno tik trokšta!“), klausimų („Jūs visi tylite?“), taip pat nebaigtų minčių („Kai aš buvau jaunas, aš svajojau, bet...“), palyginimų („siurbė mūsų kraują, kaip įkaitusi vasaros metu žemė geria lietų“), epitetų („žiaurusis naujas dievas“, „laimingo gyvenimo“, „unksnėtų šventovių“), vaizdingų veiksmažodžių („dirstelsime“, „susiremti“, „tvaksi“), inversijų („ir saulė nebešviečia skaisčiai“), personifikacijų („turi mirti ir daina“), metaforų („siurbė mūsų kraują“) ir kt. Jos suteikia tekstui vaizdingumo, emocingumo, padeda atskleisti veikėjų jausmus. Ištrauka atspindi pagrindinę viso kūrinio temą – kovą tarp pagonybės ir krikščionybės. Veikėjų išgyvenimai bei juos kankinančios problemos, pavyzdžiui, blaškymasis tarp proto ir širdies balso, yra artimos bei suprantamos mūsų epochos žmogui. Taip pat ir vertybės: patriotizmas, ištikimybė, atsidavimas, tikėjimas, tvirta nuomonė.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!